Masiškumas šiam reiškiniui būtinas. Juk būtent tai, kas patinka daugumai, tampa tendencija, sektinu pavyzdžiu, kopijuojamu, tiražuojamu elementu.
Kita vertus, tarp begalės mados produktų randame ir tai, kas mums padeda identifikuoti save ir savitą stilių. Esame ypatingos rūšies gyvūnai, gyvenantys specifinėse džiunglėse bei prerijose ir turintys jose pritapti, kad jaustumės saugiai. Mada mums siūlo aibes įrankių tai padaryti.
Šį sezoną populiari egzotiškų plėšrūnų raštų tendencija padeda įsikūnyti į norimą gyvį. Kartu madingos kūno spalvos drabužiai nugula lyg antra oda ir kuria tarsi nuogos įvaizdį. Vieniems pasitikėjimo savimi suteikia grobuoniški akcentai, kietiems – natūralumas ir subtiliai išreikšta savastis.
Meistriška 50 pilkų atspalvių dermė padeda pasislėpti didmiesčio džiunglėse, pranykti betono miškuose. Spalvomis trykštanti asmenybė lyg chameleonas susilieja su grafičiais. Bėgdami į gamtą renkamės jos įkvėptą koloritą ir vėl harmoningai susiliejame su aplinka. Svarbiausia jaustis savame kailyje. Drabužiai mus dengia, sukuria apsaugą, šildo ir padeda išryškinti asmenybę. Tai mūsų kailis ir šarvai, mūsų ginklai ir kaukės.
Kartais net nesusimąstome, kiek daug pasakome apie save vilkėdami vieną ar kitą, vienokios ar kitokios spalvos, faktūros daiktą. Sunku paprieštarauti Markui Twainui, daugiau nei prieš šimtmetį pašmaikštavusiam: „Drabužis sukuria žmogų, juk nuogi asmenys nedaro beveik jokios įtakos visuomenei.“
Tik kartais net patiems sunku suprasti, ar tikrai kuriame save, ar pasiduodame aplinkos poveikiui? Išvengti mados – neįmanoma misija. Net jei ją ignoruosite, būsite pavadintas alternatyvių tendencijų šalininku.
***
Žurnalas „Moteris“, 2019'06
Prenumeruoti žurnalą „Moteris“ ženkliai pigiau galite čia.