„Mintyse ši kolekcija gimė seniai. Eskizų sąsiuvinyje turiu sukūrusi jau 12 kolekcijų. Kai žiemą sulaukiau kvietimo pasirodyti dideliame vestuvinių ir vakarinių suknelių šou Rygoje, iš visų išsirinkau kolekciją „Perlas“. Renginio organizatoriai planavo podiumą dekoruoti masyviomis detalėmis. Nesinorėjo, kad drabužiai pradingtų tarp dekoracijų, todėl nusprendžiau, kad kolekcijoje turi būti pūstos suknelės“, – pasakojo Šiauliuose gyvenanti ir kurianti dizainerė.
Naujoji kolekcija skirta klasikinei nuotakai, norinčiai lengvai pūstos suknelės. Šios nuotakos nesužavėsi blizgučiais ir nėrinių gausa.
„Perlų ir tiulio sąjunga man yra labai graži. Šia kolekcija norėjau pagerinti tiulio įvaizdį nuotakų akyse. Dažnai šis audinys būna neatskleistas, prastos kokybės ar tiesiog naudojamas norint sumažinti suknelės savikainą. Nepakankamas kiekis tiulio, pasijoniai su lankais neatrodo prabangiai. Tačiau tiulį galima naudoti labai įvairiai. Jis ypač naudingas norint sukurti purios ir lengvos suknelės įvaizdį“, – pasakoja R. Silė.
Suknelėms sukurti dizainerė naudojo itališką tiulį, o formą kūrė tik audinių sluoksniais. R. Silė sąmoningai rinkosi lygią, nedekoruotą medžiagą, ant kurios galėtų dėlioti perlus. Visi perlai kruopščiai prisiūti rankomis. Jų sunaudota beveik 7 tūkst. vienetų.
„Kolekcijoje stengiausi žaisti dviejų rūšių audiniais – tiuliu ir mikado šilku. Skirtingo kirpimo suknelėmis norėjau atskleisti audinio galimybes. Taip bežaidžiant forma, gimė pūstos rankovės. Jos ypač gerai atskleidžia tiuliui būdingą skaidrų lengvumą ir standumą, gebėjimą išlaikyti formą. Tiulis pasižymi skirtingomis savybėmis, o tai padeda įgyvendinti įvairias idėjas“, – pasakoja kūrėja.
R. Silė netiki, kad tikrasis moteriškumas glūdi suknelėje – ir apsivilkusi kelnes moteris gali atrodyti itin dailiai. Todėl kolekcija skirta ir toms, kurios nenori per vestuves puoštis suknele: „Yra moterų, kurios visiškai nedėvi ir net nemėgsta suknelių. Nemanau, kad tuokiantis reikėtų rinktis nemėgstamą drabužį. Nuotaka atrodo gražiausiai, kai yra darnoje pati su savimi. Man atrodo, kad didžiausia klaida renkantis vestuvių apdarą, yra stengtis susikurti svetimą įvaizdį ir tapti tarsi personažu savo šventėje.“
