Septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje vintažą dar buvo įprasta vadinti padėvėtais, senoviniais ar tiesiog iš „antrųjų rankų“ (angl. secondhand) atkeliavusiais drabužiais. Tuo metu terminas „vintažas“ dar tik skynėsi kelią, o pirmieji šios mados mėgėjai ėmė konkuruoti tarpusavyje, – įsigyti išskirtinį egzempliorių tapo rimtu iššūkiu.
Patyrę medžiotojai akylai sekė rinką, gaudė informaciją apie atvežtas naujas drabužių partijas ir palaikė nuolatinį ryšį su tiekėjais. Dabartinė vintažinių drabužių rinka jau senokai yra peržengusi ekskliuzyvinę madą vertinančių žmonių ribas. Internetiniai prekių paieškų puslapiai, pavyzdžiui, „Ebay“, vintažą padarė prieinamą kiekvienam.
Kita vertus, šių drabužių rinka skilo į dvi grupes. Pirmoji – tai finansiškai prieinami ir nesunkiai pritaikomi apdarai, kurių etiketėse paprastai nėra garsaus vardo. Antroji – prabangūs, praeityje garsių mados ženklų sukurti drabužiai, kurių vertė tik didėja. Dar daugiau – pastarąjį dešimtmetį prabangusis vintažas vertinamas ne mažiau nei aukštosios mados modeliai.
Tad kas tas vintažas?
Tai, kas įvardijama kaip vintažas, laikui bėgant vis keičiasi. Sparčiai augančioje antrinės mados rinkoje šis žodis – kaip išskirtinė etiketė, akimirksniu pakelianti produkto kainą. Šiandien vintažas yra nebūtinai tai, kas sena. Antrinės mados žinovas Cameronas Silveris sako, kad tai pirmiausia – drabužiai ir aksesuarai, turintys istorinę vertę. Tai reiškia, kad daiktas privalo atspindėti tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, Tomo Fordo vadovavimo mados namams „Gucci“ erą) ar svarbų mados istorijoje įvykį (paskutinė Johno Galliano kurta „Dior“ kolekcija, iki dizaineris buvo nušalintas nuo pareigų už netinkamą elgesį).
Paveldo aukciono (Heritage Auctions) prabangių aksesuarų vadovas Mattas Rubingeris sako, kad vintažo atgimimą iš dalies lėmė prieš gerą dešimtmetį įvykusi ekonomikos recesija ir tai, kad žmonės daugiau dėmesio ėmė teikti daikto ilgaamžiškumui. Jie nenustojo pirkti – tiesiog pirko ne tuo metu tendencijų viršūnėse esančius daiktus, o laiko patikrintas ir saugias alternatyvas.
Žinoma, pirkimo įpročių revoliuciją lėmė ne tik pasikeitusi ekonominė padėtis, bet ir tvarios mados judėjimai. Televizijoje, socialinėse medijose ėmė plisti šokiruojančios naujienos apie tamsiąją greitosios mados pusę – darbuotojų išnaudojimą trečiojo pasaulio šalyse, katastrofišką gamtos ir vandenynų būklę (prie to labai prisidėjo mados pramonė), žūstančias gyvūnų, augalų ir koralų ekosistemas. Nemažai mados dizainerių atsisakė naudoti natūralų kailį, o natūralią odą pakeitė dirbtine. Mados vartojimas tapo būdu pademonstruoti savo sąmoningumą ir gebėjimą priimti atsakingą sprendimą. Vintažinė mada šiuo atžvilgiu yra puiki galimybė ne tik investuoti į praeitį, bet ir sugrąžinti drabužius bei aksesuarus į vartojimo ciklą.
Kaip pirkti?
Investuojant į šią mados sritį reikėtų žinoti kelis dalykus. Pirmiausia vintažinis daiktas, jei perkate jį tam, kad dėvėtumėte, o ne tam, kad laikytumėte kaip kolekcijos egzempliorių, turi būti kuo geriau išsilaikęs. Dėvėjimo ir laiko žymės gana stipriai muša daikto vertę. Ko gero, labiausiai atsiperkanti investicija – tai aksesuarai ar drabužiai, tapę savotiškais mados istorijos ženklais. Pavyzdžiui, „Chanel“ rankinė „Boy“.
Mažiau kainuojančių įdomesnių drabužių ir aksesuarų verta paieškoti dėvėtų drabužių parduotuvėse. Čia svarbiausia atkreipti dėmesį į gaminio sudėtį, būklę ir pasiuvimo kokybę. Greitosios mados paveikta drabužių rinka šiandien prikimšta nekokybiškai sukirptų drabužių iš prastų audinių. O štai medžiojant vintažinius daiktus galima įsigyti kokybiškų gaminių už priimtiną kainą.
Vintažiniai aksesuarai – skaros, rankinės, akiniai – itin praverčia norint susikurti madingiausią šio sezono įvaizdį. Bene kiekvienoje vintažinių drabužių parduotuvėje rasite kvadratinių skarelių, dekoruotų gėlėmis, grandinėmis ar paukščiais; masyvių retro akinių ryškiaspalviais rėmais ar visiškai plonų katės formos, žaismingai gulančių ant nosies galiuko. Europoje sparčiai populiarėja ir moderniojo vintažo parduotuvės, kuriose galima įsigyti naujesnių kolekcijų (nuo 2000-ųjų) drabužių.
Kaip vartoti?
Prieš įsigydami vintažinį daiktą, turėtumėte atsakyti sau į tuos pačius klausimus, kaip ir pirkdami bet kokį naują daiktą. Ar jo jums tikrai reikia? Ar neturite labai panašaus? Ar tikrai nešiosite? Sąmoningas pirkimas turėtų tapti įpročiu. Neretai žmonės vintažinį pirkinį, palyginti su nauju daiktu, laiko tvaresniu pasirinkimu. Vis dėlto reiktų prisiminti, kad bet kokio drabužio, nesvarbu – naujas jis ar vintažinis, pirkimas yra jūsų asmeninio vartojimo pertekliaus auginimas.
