Antrąją „Mados infekcijos” dieną savo kolekcijas pristatė Lietuvos dizaineriai bei svečias iš Danijos: Inga Skripka („Injekcija“), Mantas Bartkus & #F6 kūrybinė komanda, Nikė Kotryna Kvedarauskaitė, Morta Nakaitė, Tobiasas Birkas Nielsenas (Danija), Akvilė Jančauskaitė & „cut my fashion“, Sandra Straukaitė ir Urtė Katiliūtė („Injekcija”).
Inga Skripka („Injekcija”)
Kolekcija „Klupinėjantiems ir griuvinėjantiems“ yra ciklas, perteikiantis kūrėjo pasimetimą ir jaudulį dėl esamos būsenos – apėmęs vidinis sąstingis, negeneruojantis naujų idėjų. Kūrėjas palieka buitį ir persikelia į kopas. O ten žemė sustoja suktis, laikas netenka prasmės, tad dienos ir nakties – laiko tarpų – kūrėjas ieško kasdien judėdamas erdvėje. Judėjimas po „Kopų“ erdvę tapo judėjimu ta prieblandos riba – tarp sapno – dar neatėjusio ir neišėjusio – ir „tikrų“ patirčių.
Iš sapnų atkeliavę vaizdiniai ar mintys materializuojasi į objektus (kostiumus), kurie susidėlioja į vertikalę – nuo viršaus į apačią. Mėginimas sugriebti tą „tinkamą momentą“, spalvų spektrą – nuo minkštos šviesos iki viską užliejančios šviesos.
Jėgos, kuri nuveda ten, kur klausimai nebeturi atsakymų, tik nuojautą. Tačiau tam, kad nuojauta peraugtų į kažką esmingesnio, reikia nusimesti įprastą pasaulio supratimo logiką. „Tam, kad kurtum istoriją, turi sukurpti naują logiką, tokią, kokios iki tol nežinojai.“
Mantas Bartkus & #F6
„Gaidys“ – tai simbolių kupinas kūrybinis ciklas, kvestionuojantis Lietuvoje vyraujančią vyriškumo sampratą ir stereotipus, kurių dauguma susiformavo sovietmečiu. Šį individualumą, laisvą ir pasaulietišką požiūrį ribojantį laikotarpį cikle atspindi interjero elementas – kilimas. Jis perteikia iki šiol juntamą „tikro vyro“ sampratą, kai vyriškumą apibrėžia jėga, profesija, statusas ir padėtis hierarchijoje.
Kolekcija atspindi lietuviško vyriškumo tapatybes, kuriose telpa ne tik giliai įsišakniję sovietmečio propagandos standartai, bet ir naujas, išlaisvėjęs, intelektualus požiūris į vyriškumą, kuris toli gražu nebėra sietinas tik su išore. Kolekcijos ir viso ciklo tikslas yra praplėsti „tikro vyro“ sampratą, panaikinti nusistovėjusius stereotipus ir parodyti, kad vyriškumas yra individualus, laisvas ir nepriklauso nuo nusistovėjusių normų atitikimo, profesijos ar socialinio statuso. Kita svarbi kolekcijos ašis – išlaisvintas seksualumas.
„Gaidys“ – labai lietuviškas, kontraversiškas simbolis, kuriame telpa daugybė reikšmių: pasipūtęs, išsipustęs, peštukas, lyderis, taip pat ir daugybė kitų – tiek teigiamų, tiek neigiamų epitetų. Būtent tokia – daugialypė, verčianti susimąstyti ir tautiškumą eskaluojanti, yra ši kolekcija.
Nikė Kotryna
„Kolekciją kūriau nagrinėdama du kūrėjus, gyvenusius skirtingais laikotarpiais ir kitaip stimuliuojančiose aplinkose, bet kuriančius ta pačia – asmens, tematika, – kolekciją pristatė autorė. – Tai – du meno srities atstovai: lietuviams puikiai pažįstamas Jonas Mačiulis-Maironis ir amerikiečių fotografas Robert Maphelthorpe.
Kurdama skaičiau Maironio rinkinį „Pavasario balsai“. Jame Maironį mačiau ne kaip tautos dainių, o kaip asmenį, kupiną troškimų, bet nežinantį, kaip su jais susitvarkyti, ką pasirinkti, nes visi pasirinkimai gąsdina dėl su savimi atsineštos nežinios. Knygoje sudėtose eilėse įžvelgiau žmogų, turintį trūkumų, bet kartu savo ydų ir gerų savybių daugiasluoksniškumu ne mažiau gražų kito žmogaus akiai.
Kolekcijoje kaip detalės atsiranda upiniai perlai, kurie yra natūraliai kreivų formų, kaip ir žmogus – nelygūs, bet ne mažiau patrauklūs. Drabužiuose matoma detalių iš lietuviškos kultūros, o taip pat ir iš americana stilistikos – odos, džinso, kaubojiškos aprangos elementai, kurie yra neatskiriami nuo Robert Mapplethorpe asmeninės stilistikos. Pastarojo darytuose autoportretuose galima įžvelgti paiešką – savęs, kaip kūrėjo ir kaip asmens.
Tai – kolekcija apie troškimus ir apie tai, kaip tie patys norai perteikiami skirtingomis akimis. Manau, jog žmonių padermės troškimai yra vienodi – būti suprastu ir mylimu bei išreikšti save. Kiekvienas tai darome skirtingais būdais, bet tik leisdami sau būti tuo, kas iš tiesų esame, galime pasiekti palaimą.“
Morta Nakaitė
„Kolekcija gimė monotoniškai vaikštant palei Nerį. Ten, prasilenkdama su įvairiais personažais, atkreipiau dėmesį į upę, kuri visada ramiai teka, nesvarbu, kas atsispindi ir vyksta aplink. Man tai – tarsi pastovus balansavimas tarp desperacijos ir vilties būsenų,“ – kolekciją „Visions down the river“ pristato dizainerė.
Tobias Birk Nielsen (Danija)
„Pastišo ramybė“ (ruduo-žiema 2019) yra penktoji Kopenhagos prekių ženklo oficiali kolekcija, įkūnijanti nenuilstamą pusiausvyros paiešką kiekviename gyvenimo žingsnyje. Metų laikas veikia kaip nuoširdus ir tylus įgarsinimas tos emocinės sumaišties, kurioje kukli šio prekės ženklo komanda gyveno kurį laiką ir už kiekvieno kampo tikėjosi rasti ramybę.
Akvilė Jančauskaitė & cut my fashion
„Tranzindividualumas gimsta iš momento, kai neskiriame, kur yra realybė, o kur yra iliuzija. Tai – trans būsena, kurią žmogus patiria kasdien, dažnai net daugybę kartų per dieną. Mums tai – judėjimas, kurį interpretuoti galima įvairiai, pvz., ėjimas iš vienos į kitą būseną (dvasinis) arba transformaciją (fizinis), – kolekciją „Tranzindividualus“ pristato dizainerės. – Tai gali būti visuomeniniais susiklostymais ar atsitikimais pagrįstos istorijos arba tiesiog pasąmonės atsipalaidavimas. Taip pat čia labai didelį vaidmenį atlieka emocinis intelektas, atsiskleidžiantis per įvairias individualias išraiškas, vizualiai pateikiamas kritiškai mažinant sąmoningumą, t.y. rodomos kontrastuojančios spalvos, formos, reljefai ir netgi garsai.
Savęs pateikimas gali būti per muziką, drabužį, balsą, juoką, garsą, daiktą, spalvą, kvapą ir judesį – visa tai rasite mūsų kolekcijos pristatyme. Siekiame žiūrovui sukelti įvairialypius ir nebūtinai patogius jausmus. Podiumu einantys modeliai tarsi eina į trans būseną, kiekvienas vis kitoks, bet stipriai tranzindividualus. “
Sandra Straukaitė
„Puodynės pamaišymas, sako, ne raketų mokslas. Visoms neaiškioms būsenoms, o ypač netobulumui, gydyti. Pirmenybė, žinoma, moterims. Didelė tikimybė, kad naudingesnis vyrams. BET skusti smilkiniai ir kerzai / irokėzas ir pogas / langelių ir blizgučių deriniai lyties neapibrėžia. Filosofija paprasta – eksperimentai su kūnu ir protu visada turi šalutinį poveikį. Drabužiai visko neužmaskuoja,“ – kolekciją „Lobotomija“ pristato dizainerė Sandra Straukaitė.
Urtė Katiliūtė („Injekcija”)
Kolekcijos pavadinimas GRAM-À-CAPUCHE reiškia močiutė su gobtuvu arba močiutė rajone (angl. ir pranc. žargonizmų mišinys). Tai kolaboracija su legendiniu fotomenininku Rimantu Dichavičiumi. Kolekcija tampa vaikščiojančia, gyva jo nuotraukų galerija. Menininko nuotraukos spausdinamos ant audinio ir tvirtinamos ant drabužių. Taip ne tik pratęsiamas jo dėvėjimo laikas, bet ir padidinama jo vertė.
Kolekciją įkvėpė Vilniaus senoliai ir jų dažnai vilkimas formalus kostiumas: švarkas arba kelnės (senelių dažnai vilkimi kartu). Tai atskleidžiama per siluetus, kirpimą, prigesintas spalvas, aksesuarus ir drabužių derinimą tarpusavyje.
