Penktadienį Šiuolaikinio meno centre savo kūrybinę viziją pristatė dizaineriai iš Lietuvos bei svečiai iš Latvijos ir Italijos: Krista Stark, „Status by Shtamguts“ (Latvija), Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė („Injekcija“), Justas Taroza ir Augustė Zukaitė („Injekcija“), Lina Gudanavičiūtė, Laima Jurča (Latvija, „Injekcija“), Simonas Crackeris (Italija) ir lietuvių kūrybinis duetas „Leonsenberg“.
Krista Stark
Festivalis prasidėjo Kristos Stark kolekcija „Vassing” (liet. braidymas“). „Tai – anti fast fashion, lėtas procesas, meniška išraiška, vienetiniai daiktai. Etiškas žaliavų pasirinkimas ir atsakomybė,“ – kolekciją pristatė dizainerė. Ją įkvėpė kalnai, augalai, gyvenimas. Kolekcijoje matėme tiek šiltajam, tiek šaltajam sezonui skirtų, taip pat, vakarinių drabužių. Čia atsiskleidė dizainerės rankų darbo technikų įvairovė.
Status by Shtamguts (Latvija)
Kolekcija „Žmonės“ – istorija apie šiuolaikinį keliautoją. Jis savo kelionę į Tibetą pradeda apsirengęs kaip pankas, tačiau nuotykiai ir atradimai jo urbanistinę aprangą paverčia kažkuo kitu. Tibeto šventyklos, jų didingi auksiniai bokštai ir spalvomis turtingas interjeras, Tibeto vienuoliai ir vietiniai žmonės, jų drabužių dėvėjimo būdas, kitų keliautojų aprangos detalės, atkeliavusios iš įvairių kultūrų ar subkultūrų – visa tai tirpsta ir įsilieja į jo edgy stilių.
Tačiau pagrindinis jo atradimas peržengia kultūrų ar subkultūrų ribas – visos sienos ir apribojimai yra išgalvoti, nes mes visi esame ŽMONĖS. Kelionės rezultatas – jokių išankstinių nusistatymų neturinčio šiuolaikiško vyro išvaizda.
Kolekcija sukurta iš natūralių arba į jas panašių sintetinių medžiagų. Natūralaus pluošto aksomas, džinsas ir medvilniniai audiniai, dirbtinis natūralių ir mažiau natūralių atspalvių kailis. Dirbtinių medžiagų įsiliejimas – itin subtilus. Vietoje pankų kultūrai būdingų languotų audinių naudojami klasikiniai „vištos kojelės“ (pied-de-poule) raštai, sidabrinės metalinės detalės keičiamos auksinių atspalvių sagtimis ir užtrauktukais, o pankiški spygliai ir kniedės spalvinami įvairiausiomis spalvomis, įvaizdžiui suteikiant šiltesnių asociacijų.
Kotryna Lipkevičiūtė & Urtė Vosyliūtė („Injekcija”)
Jaunosios dizainerės Kotryna Lipkevičiūtė ir Urtė Vosyliūtė nustebino puikia nešiojama kolekcija „SSTKMS“. Ja kūrėjos siekia vizualizuoti žmogaus reakciją į neigiamus veiksnius ir rutiną.
BUITIS – SUMIŠIMAS – PERĖJIMAS – PABĖGIMAS – SUSITAIKYMAS. Tai – penki kolekcijos etapai, kuriuose perteikiama žmogaus būsenos kaita. Statiškų siluetų, sodrių, žemiškų spalvų bei buities elementų turinčių aksesuarų pagalba pirmajame etape kuriamas aplinkos paveikto ir pasimetusio žmogaus vaizdinys.
Keičiantis būsenai, siluetai tampa abstraktesni, šviesėja spalvos, kuriamas lengvumo įvaizdis, siekiant atspindėti žmogaus norą ištrūkti. Kolekcija pabaigiama mintimi apie susitaikymą. Čia persipina nostalgija su noru išsilaisvinti…
Justas Taroza & Augustė Zukaitė („Injekcija”)
„Erozija“ yra kolekcija apie sąveiką tarp miesto ir gamtos, jų panašumus ir skirtumus, priklausomybę vienas nuo kito bei šių abiejų skirtingų polių galybę. Plečiantis miestams, augant jų populiacijai, miestų žmonės gamtą ima suprasti iš urbanistinės perspektyvos ir artimesnį kontaktą su ja pasiekia tik per žmonių kurtas ir kultivuotas gamtines miesto erdves, kurios dažnai turi mažai ryšio su tikraisiais gamtos motyvais natūralioje aplinkoje.
Lina Gudanavičiūtė
„Toks jausmas, tarsi kažkas nedera, bet vis tiek gražu,” – taip kolekciją „Nieko bendro“ apibūdina dizainerė. Tai – pagrindinė kolekcijos idėja. Pavyzdžiui, vasarai skirti drabužiai derinami prie žieminių, sijonai derinami prie kelnių ir panašiai... Kolekcijoje taip pat yra daug nesudėtingo kirpimo, oversized tipo drabužių.
Laima Jurča (Latvija, „Injekcija”)
„Kolekcijos „PIECGADES ĢENERĀLMĒĢINĀJUMS“ istorija sugrąžina mus į Sovietų sąjungos laikus, – pasakoja dizainerė. – Tuščios parduotuvės, nedidelis pasirinkimas. Visgi būtent tai privertė žmones elgtis kūrybiškai ir daryti drąsius dalykus. Pagrindinis kolekcijos įkvėpimo šaltinis – mano tėčio istorija iš jo mokyklos laikų. Sovietmečio kaimo mokyklos ir kaimyninės parapijos mokyklos istorija.
8-ojo dešimtmečio medžiaga – velvetas, kurio, deja, nebuvo įmanoma rasti vietinėse parduotuvėse. Vis dėlto abiejų mokyklų moksleiviai savo mokyklose kasdien susidurdavo su šia medžiaga ir net, laimei, kiekviena mokykla turėjo skirtingų spalvų… užuolaidas. Jauni žmonės susibūrė sumaniam ir kūrybiškam poelgiui tam, kad galėtų pasigaminti trokštamus drabužius. Dviejų mokyklų moksleiviai pavogė kiekvienos mokyklos užuolaidas ir net jomis apsikeitė, kad galėtų pasisiūti skirtingų spalvų stilingas kelnes.
Atlikau tyrimą, kalbėjausi su to meto žmonėmis ir pririnkau įvairiausių istorijų apie tai, kaip jie anksčiau sprendė mados iššūkius ir kokius metodus tam naudojo. Įkvėpimas kolekcijos raštams atėjo iš pačių populiariausių sovietmečio staltiesių – klijonkių, piešinių, vaizduojančių įvairiausius objektus ir daiktus. Tų laikų kartai tai gali sukelti nostalgiją ir priminti jaunų dienų drąsą.“
Simon Cracker (Italija)
Simon Cracker „Zombių salą“ įsivaizduoja kaip naujausią madą, kurią visi bijo pražiopsoti, kur visi nori būti madingi bet kokia kaina. Šis įsitraukimas yra pavojingas ir beprasmis, tačiau tie, kurie tikrai nori būti ten, socialinių tinklų pasaulyje, negali tam atsispirti. Nuomonės formuotojų (influencer’ių) invazija yra tarsi Romero filmo zombių epidemija.
Naujųjų metų išvakarės kruize. Egzotiška, šventėmis skaidrinama kelionė, prašmatnias sukneles derinant su patogiomis kelnėmis. Dekonstruotos ir šiems laikams pritaikytos 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečių tendencijos, dėvimos ypatingai madingų zombių. Protestas prieš greitąją madą, žaibiškas tendencijas ir mėgiamus menininkus, kurie tuoj pat pamirštami.
Šia kolekcija Simon Cracker kartu su „Nickelodeon“ televizija švenčia Kempiniuko jubiliejų. Bendradarbiavimas atsispindi podiumą pagyvinančiuose drabužiuose ir aksesuaruose.
Leonsenberg
Pagrindinė jauno dizainerių dueto „Leonsenberg” kolekcijos „Wake up” (liet. „Pabusk“) mintis – netikrumas. Tai, ką matome mus supančioje aplinkoje – nebūtinai yra tikra, t. y. nebūtinai turi tiesioginę reikšmę.
Kita vertus, kiekvienas matome tai, ką norime matyti. Todėl kolekcija skatina į tam tikrus dalykus pažvelgti atidžiau – ne iš kiekvienam patogios, priimtinos pozicijos. Dizaineriai savo kolekcija siekė sukelti tam tikrų minčių, klausimų, spėlionių, sukurti tam tikras emocijas, interpretacijas.
