Pasak instituto „Pantone“ specialistų, gyvojo koralo spalva turi ir minkštumo, ir gyvybingumo, yra energinga bei šilta. Ji tarsi simbolizuoja optimizmo ir džiaugsmo siekį, – šio pastaraisiais metais jau vien dėl perteklinių informacijos srautų, regis, stokojome. Kartu gyvojo koralo spalva atspindi modernaus gyvenimo sintezę, kai galime puoselėti natūralią aplinką ir tuo pačiu metu dalyvauti socialinių medijų sukurtoje realybėje.
Spalvų instituto „Pantone“ vykdomoji vadovė Leatrice Eiseman pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės itin trokšta bendrauti ir žmogiškojo ryšio: „Būtent šią stygą suvirpina gyvojo koralo spalva. Ji sušvelnina mūsų jausmus, pralinksmina ir sušildo.“ Šių terapinių savybių turinčia spalva neabejotinai pasinaudos tie, kurie šiais metais kurs interjerus, baldus ir, žinoma, drabužius.
Daugiasluoksnė istorija
Gyvojo koralo spalva artimiausia rausvai oranžinei ir geltonos paletei. Rusų tapytojas abstrakcionistas Vasilijus Kandinskis savo knygoje „Apie dvasinį meną“ rašo, kad „oranžinė spalva yra tarsi žmogus, įtikėjęs savo paties jėgomis“. Įdomu tai, kad šios spalvos istorija tikrai daugiasluoksnė. XVI a. oranžinė nebuvo universali, atpažįstama daugumoje kultūrų. Europoje oranžiniai atspalviai laikyti gelsvai raudonais, o Kinijoje vadinti tiesiog geltonais arba šafraniniais. Iš sanskrito kalbos atėjęs terminas „nāraṅga“, reiškiantis raudoną medį, paplito XV a., kai portugalų pirkliai į Vakarus atvežė citrusinius vaisius.
Pirmieji oranžiniai pigmentai buvo aptinkami ochroje – natūraliai gamtoje susiformuojančiuose seniausiai žmonijai žinomuose pigmentuose. Ryški oranžinė spalva išgauta dar antikoje iš realgaro, tačiau, išsiaiškinus, kad raudoni kristalai, suteikiantys ryškų oranžinį atspalvį, yra ypač toksiški, greitai prarado populiarumą. Oranžiniai atspalviai, kokius žinome šiandien, išgauti tik atradus kadmio geltoną (apie 1840 m.) ir kadmio raudoną (1910 m.).
Šiltus oranžinius, rausvus, gelsvus ir koralinius atspalvius išgarsino XX a. impresionistai. Claude’as Monet oranžiniais pustoniais tapė saulėtekius, Paulis Cezanne’as jais pagyvindavo savo garsiuosius vaisių natiurmortus, o Henri Matisse’as šią spalvą skyrė savo karpinių serijai. Paulis Gauguinas prancūzišką Polineziją tapė, rodos, vien nuo saulės kaitros prinokusiais raudonais, gelsvais ir oranžiniais dažais. Oranžinius atspalvius itin mėgo ir V. Kandinskis, o jo garsioji citata dar ir šiandien skamba dailės mokyklų koridoriuose.
Ekologijos žinutė
Gyvojo koralo spalvos atsiradimą lėmė, kaip išduoda jos pavadinimas, koralų rifai – unikalūs kalcio ir karbonato dariniai, kuriuos sukuria mažyčiai povandeniniai polipai. Šie gyvūnėliai buriasi į milžiniškas kolonijas, jos ir sudaro po vandeniu besidriekiančius rifus. Senovės egiptiečiai pirmieji pradėjo gaminti iš koralų papuošalus, o senovės romėnai jais apsisaugodavo nuo piktos akies. Karalienės Viktorijos laikų Anglijoje iš koralų skaptuodavo plokštes portretams kurti. XX a. pirmojoje pusėje koralai tapo neatsiejama art deco stiliaus interjero detale, o koralinius bei lašišinius atspalvius ypač pamėgo to laiko baldų, šviestuvų ir namų aksesuarų kūrėjai.
Šių metų spalva neša ir kitą labai svarbią žinutę apie Žemės ekosistemą – kviečia susimąstyti apie dabartinę koralų rifų būklę ir klimato atšilimo sukeltus negrįžtamus pokyčius. Pasak UNESCO Pasaulio paveldo centro, remiantis 2017 m. duomenimis, 21 koralų rifai iš 29 išgyvena ilgalaikę karščio bangą. Dėl pakitusios temperatūros prie Australijos krantų esantis Didysis barjerinis rifas, taip pat Naujosios Kaledonijos (Prancūzija) ir Seišelių rifai prarado savo natūraliai ryškią koralinę spalvą. Šis procesas dar vadinamas koralų išbalimu, mat kai vandens temperatūra tampa pernelyg aukšta, koralai pašalina jų audiniuose gyvenančius dumblius, ir šie pabąla.
Lyg iš gelmių
Ant šių metų podiumų išvysime ne tik gyvojo koralo spalvą, bet ir jai artimus prinokusio persiko, rausvos kriauklės ar laukinio flamingo atspalvius. Mažiau ryškius, pastelinius gyvojo koralo tonus į savo 2019 m. pavasario ir vasaros kolekciją įtraukė Stella McCartney. Ji parodė, kaip subtiliai ir moderniai gali atrodyti ši spalva. Marco Jacobso pavasario ir vasaros kolekcijoje taip pat karaliauja visos koralo spalvos variacijos – nuo balkšvai morenginės, švelniai lašišinės iki aštriai raudonos. M. Jacobsas pristatė ir vieną didesnių šio sezono naujienų – gyvojo koralo spalva dažytus modelių plaukus ir pūstas Audrey Hepburn stiliaus šukuosenas. Šios spalvos yra ir mados namų „Prada“ 2019 m. pavasario ir vasaros kolekcijoje.
Mados namai „Alexander McQueen“ dar prieš septynerius metus pristatė povandeninių stebuklų įkvėptą pavasario ir vasaros kolekciją „Koralinis rifas“. Podiumu tada žygiavo dramatiškos sirenos, trapios mitologinės būtybės, plonyčiu tiuliu ir jūrų kriauklėmis nusagstytos vandens deivės. Kolekcijos „vinis“ – rifo reljefą atkartojanti, tikrais koralais puošta suknelė. Įspūdingi galvos apdangalai priminė jūrų dumblių tinklus ar rifų skeletus. Šį pavasarį į madą vėl grįžta koralų ir perlamutro papuošalai.
Neskoninga ir naivu?
Kaip ir kasmet, „Pantone“ metų spalva sulaukia ne vienos kritikos strėlės. Šiųmetę spalvų dizainerė Michelle Ogundehin vadina tikru nesusipratimu. „Ji yra ne optimistiška, bet naivi, – teigia menininkė. – Dar daugiau – ši spalva man primena viešųjų tualetų sienų plyteles, pigius tualetinio popieriaus rulonus ir tokias pamergių sukneles, kurias žmonės vadina tortais. Gyvojo koralo atspalvis turi per daug sacharino, yra per ryškus ir atrodo netikras, todėl nemanau, kad galėtų nuraminti ir suteikti pozityvios energijos.“
Ar gali būti, kad sudėtingam šiuolaikiniam kontekstui apibūdinti vienos spalvos tiesiog neužtenka? M. Ogundehin teigia, kad išskirti vieną spalvą kaip tendenciją yra klaidinga, nes tai gali nutolinti žmones nuo faktinių problemų. Jei sutinkame, kad gyvasis koralas yra šių metų spalvos kanonas, tai tarsi patvirtiname ir teigiamą koralų rifų būklę. Tiesa ta, kad gyvojo koralo pavadinimas neatitinka kur kas niūresnės merdinčių rifų realybės.
