„Mano kūrinius moterys apžiūrinėja ilgai ir atidžiai. Po išsamios jų analizės beveik visos vieningai nustemba: nejaugi visa tai, ką regi, yra numegzta“, – su šypsena apie išskirtines megztas grožybes pasakojo „Rigonda Style“ įkūrėja, autorė, televizijos gelbėtojos Neringos Norbutaitės Mažeikienės sesuo Rigonda Užpalapevičienė.
Jos rankų darbo kostiumėliai, suknelės, palaidinės, šortai, sijonai ir kiti puošnūs drabužiai, skirti moterims, gimsta tik iš natūralių bei aukščiausios kokybės siūlų: kašmyro, alpakos, merino, mocheros, šilko.
„Jokių kompromisų. Tik tai – kas geriausia“, – savo kūrybos iššūkį pristato R. Užpalevičienė.
Įpūsti gyvybės žiemos kolekcijos darbams ji patikėjo savo artimiausiems – sesei Neringai, dukroms Sindrei ir Elingai bei bičiulei, išskirtinių papuošalų kūrėjai Elvyrai Monginienei.
„Jos puikiai perteikė tai, ką noriu pasakyti visoms moterims. Kartais visa, kas, regis, yra paprasta, gali būti labai prabangu bei iškilminga“, – pastebėjo R. Užpalevičienė.
Verslininkė, mados ženklo sumanytoja patikina: drabužių mezgimas jai kol kas tėra malonumas, o ne pragyvenimo šaltinis. Pašnekovė svarsto, kad turbūt tai ir didžiulis noras dailiosios lyties atstovėms padėti atrasti savitumą leidžia jai eksperimentuoti, kruopščiai sukurtus gaminius puošti ypatingais nėriniais bei Swarovski kristalais.
Užpalevičienė iki šiol prisimena pirmąjį mezginį – besimokydama antroje klasėje ji nusimezgė sau kepurę. Vėliau moteris dirbo vaikų darželyje, kur mažylių pietų miego metu į rankas imdavo virbalus ar vašelį.
„Iš kur visa tai? Matyt, iš senelio. Jis buvo garsus siuvėjas, apie kurį daug rašė laikraščiuose“, – prisiminė pašnekovė.
Ilgametė mezgimo patirtis padėjo Rigondai atrasti savitą stilių – nieko panašaus ji nėra mačiusi nei mados žurnaluose, nei internete. R. Užpalevičienė šypsosi – kadangi pasaulyje kol kas jos kūrybos analogų neįmanoma aptikti, „nusižiūrėti“ idėjų ji neturėjo nuo ko. O tuo, kad ir ją ims kas nors kopijuoti, kūrėja netiki – megzti drabužiai, atrodantys kaip pasiūti iš subtilaus audinio, reikalauja atidaus rankų darbo, daugybės laiko bei žinių.
„Eskizą piešiu mintyse. Man taip lengviau. O ir kurti pradėjau tik sau. Vėliau – dukroms, sesėms. Dabar jau ir draugėms bei nepažįstamoms, bet kažko nepaprasto norinčioms moterims“, – sakė R. Užpalevičienė.
