Maisto kultas
Visiškai nenuostabu, kad maisto kulto ištakos veda į mados sostinę Paryžių. Karalius Liudvikas XIV garsėjo nepriekaištingu skoniu ir besaike meile prabangai. Jam valdant, suklestėjo tekstilės, papuošalų ir baldų pramonės, o Prancūzija tapo mados tendencijų ir technologijų lydere Europoje. Karaliaus strategija buvo aiški – nieko negalima importuoti, viską reikia pasidaryti patiems. Pasakojama, kad, pamatęs savo sūnų dėvint iš užsienietiškos medžiagos pasiūtą paltą, Liudvikas XIV kaip reikiant įtūžo ir liepė drabužį tuoj pat sudeginti.
Jam valdant, Versalio rūmuose klestėjo mada, menas, muzika, teatras, sodininkystė, maisto kultūra. Prabangūs pobūviai garsėjo ekstravagantiškais patiekalais – laukiniais fazanais ir antimis, avienos ir kiškienos troškiniais, austrėmis, jūrų šukutėmis, omarais, šokoladiniais triufeliais.
Pagal karališkąjį valgių kodą patiekalai skirstyti į šias serijas: ištaigingi užkandžiai, sriubos, pagrindiniai patiekalai, tarpiniai užkandžiai, vaisiai ir desertai. Kiekvieną jų sudarydavo aštuoni patiekalai. Apie vidurnaktį, pasibaigus tokiai vakarienei, Liudvikas XIV jau būdavo suvalgęs nuo dvidešimties iki trisdešimties skirtingų patiekalų, o tada jau imdavosi cukruotų vaisių. Auksu žibėdavo ne tik karaliaus ir jo svečių drabužiai, bet ir valgiai. Prancūzų aukštoji mada buvo neatsiejama nuo karališkojo prabangaus vakarieniavimo (fine-dining) tradicijos.
Pojūčių mišinys
Šiandien prabangaus vakarieniavimo tradicija populiari kaip niekada. Restoranai, kavinės ir barai tampa savotiškomis meno ir mados erdvėmis. Meno galerijoje „Fondazione Prada“ (viena jos savininkių yra garsioji Miuccia Prada) veikia viena stilingiausių Milane kavinių „Bar Luce“.
Kino režisieriaus Weso Andersono projektuotoje kavinėje juntama 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių Italija. Čia gausu retro elementų – pastelinių spalvų blokų, vintažinių kompanijos „Formica“ stalų, yra senovinis žaidimų automatas ir automatinis patefonas. Raštuoti tapetai atkartoja Milane esančios Viktoro Emanuelio II galerijos (Galleria Vittorio Emanuele) pasažo kupolą, langus ir balkonus. Galiu patikinti, kad čia patiekiamas geriausias espresas su puta (espresso macchiato) visame mieste.
Savo gimtojoje Florencijoje mados namai „Gucci“ atidarė erdvę „Gucci Garden“, kurioje taip pat susipina menas, maistas ir mada. Čia esantis restoranas „Gucci Osteria da Massimo Bottura“ jau tapo viena madingiausių vietų.
„Gucci“ vadovas Marco Bizzarri teigia, kad ateityje riba tarp mados, kultūros ir gyvenimo būdo vis labiau bluks, o apsipirkimas, muzika, kultūra, maistas ir gėrimai vis labiau priklausys vieni nuo kitų. „Toks skirtingų patirčių mišinys taps vis labiau paklausus. Mums bus iškart lengviau bendradarbiauti su tomis industrijomis, kurios jau yra susijusios su mada – maistu ir menu“, – sakė Marco Bizzarri.
Virtuvė vietoj podiumo
Vartotojų noras vis kitokių, dar nematytų idėjų verčia kompanijas ieškoti naujų būdų pritraukti publiką. Prieš penkerius metus mados ženklai ėmė masiškai pildyti kosmetikos ir makiažo rinką prabangiomis savo vardo linijomis. Šiandien mados gerbėjai žavisi vardinėmis virtuvės baldų ir aksesuarų kolekcijomis.
Italų mados namai „Dolce & Gabbana“ pristatė limituoto leidimo šaldytuvų, skrudintuvų ir plakiklių seriją „Smeg Divina Cucina“. Tai – mados namų duoklė Sicilijos kultūrai ir vietinių pomėgiui gaminti. Kolekcijoje vyrauja tipiški sicilietiški raštai, raudona, geltona ir oranžinės spalvos imituoja citrusinius vietos vaisius, jūros ir gamtos ornamentai atkartoja keraminių plytelių, kuriomis išklotos tipinės Sicilijos virtuvės, dekorą.
Mados namai „Versace“ taip pat garsėja savo virtuvės kolekcijomis. Porcelianiniai indai, pompastiško dizaino auksiniai stalo įrankiai, puošti medūzų galvomis, grožiu nenusileidžia prabangiems aksesuarams.
Mados namai „Fendi“ neseniai prisijungė prie maisto kulto šalininkų ir pristatė pirmąją virtuvės modelių kolekciją „Fendi Cucine“. Joje vyrauja griežtos formos, nerūdijančio plieno ir marmuro paviršiai, minimalistinis tamsus dizainas, netikėtos tekstūros.
Maistas – kaip įkvėpimas
Iš legendinių mados dizainerių, garsėjančių ne tik savo darbais, bet ir pomėgiu gaminti, reikėtų paminėti Christianą Diorą. Šio kūrėjo receptų knyga „La Cuisine Cousu-Main“ išleista praėjus penkiolikai metų po jo mirties. Sklinda kalbos, kad dizaineris savo bičiuliui ir vadybininkui Jacquesui Rouët yra prasitaręs, kad žino begalę receptų, nes kas žino – galbūt vieną dieną jam prireiks plano B.
Tunisietis aukštosios mados kūrėjas Azzedine’as Alaïa taip pat garsėjo pomėgiu gaminti, iki paryčių trunkančiomis vakarienėmis ir didelėmis kompanijomis. Pasakojama, kad virtuvėje jis praleisdavo ne mažiau laiko nei savo ateljė.
Visgi kasdienybėje neišvengiamai susiduriame su greitojo maisto kultūra. Jeremy Scottas, kurdamas 2014-ųjų „Moschino“ kolekciją, greitojo maisto simboliką kilstelėjo į visai kitą lygmenį, o įkvėpė jį greitojo maisto restoranas „McDonald’s“.
Originaliais sprendimais garsėjantis popkultūrą dievinantis dizaineris ir šįsyk neapsiėjo be subtilaus humoro. Ant podiumo buvo pristatytas vartotojiškos visuomenės atspindys – „McDonald’s“ spalvų blokais nuspalvinti drabužių deriniai, perdarytas logotipas ir ant padėklo patiekta rankinė, primenanti porciją bulvyčių. Dvi skirtingos estetikos stovyklos – aukštoji mada ir greitasis, mažai vertės turintis maistas. Kita vertus, ir „McDonald’s“, ir „Moschino“ yra visame pasaulyje populiarūs prekių ženklai.
Pagrindinė mados namų „Dolce & Gabbana“ praėjusių metų pavasario ir vasaros kolekcijos tema taip pat – maistas. Vyravo margos suknelės, kurių raštuose buvo galima įžvelgti visą šaldytuvo turinį – cukinijos, žirneliai, paprikos, citrinos, žuvys, sausainiai...
Keli drabužius demonstravę modeliai atrodė taip, tarsi ką tik būtų apsilankę maisto turguje – iš medžiaginių krepšių pūpsojo žali petražolių kuokštai. Geriausiai italų maisto kultūrą įkūnijo retro stiliaus žalsva suknelė, puošta kanolių (cannolo – tradicinis sicilietiškas desertas, t. y. saldus miltinės tešlos vamzdelis su rikotos ar kitokiu įdaru) raštu.
Pasikeitęs požiūris
Mados ir maisto industrijų tandemas yra daug žadanti tendencija, metantį iššūkį tradiciniam požiūriui į madą, grožį ir kūną. Dar neseniai atrodė, kad mados ir maisto santykis patiria neišsprendžiamą konfliktą – mados mėgėjai į maistą žiūrėjo įtariai, dizaineriai apie tai kalbėjo nenoriai, o paliegę modeliai iš žurnalų puslapių gąsdino skaitytojus.
Daili išvaizda ir galimybė nevaržomai mėgautis maistu buvo sunkiai suderinami, tačiau šiandien nuotaikos kur kas pozityvesnės – maistas ir vėl simbolizuoja grožį, laisvę bei stilių. Britų modelio Kate Moss žodžiai, kad nieko nėra skaniau, nei jaustis lieknai, šiandien kelia juoką. Skaniau yra apskritai viskas, jei tik leisime sau mėgautis. Yves’as Saint Laurentas yra pasakęs, kad visus gyvenimo elementus turi jungti tam tikras vienijantis stilius. O iš mados tikrai niekada neišeis gero stiliaus ir skonio lavinimas.
