Pasaulyje yra daugybė mados prekių ženklų, bet pasirinkote būtent Kinijoje kuriamą JNBY. Kodėl?
Viena mūsų dabartinės įmonės bendrasavininkių kurį laiką gyveno Kinijoje ir kai grįždavo į Lietuvą visada vilkėdavo labai įdomius drabužius. Toje šalyje ji atrado JNBY ženklą ir apie jį papasakojo mums, savo draugėms. Kartą sėdėjome trise ir kilo idėja – kodėl šio prekių ženklo drabužių neatvežus į Lietuvą? Nusprendėme, kad reikia pabandyti. Tada sekė etapas, kuomet pradėjau rašyti kinams laiškus ir klausti apie tokią galimybę. Jie iš pradžių nežiūrėjo į mus rimtai. Derėjomės maždaug metus, tokio laiko tarpo jiems prireikė įsitikinti, kad mes į viską žiūrime rimtai, planuojame atidaryti parduotuvę. Ne kokį mažą butiką, bet parduotuvę prekybos centre! Kaip žinia, į juos nėra lengva patekti, ir čia turėjome įrodyti, kad mūsų ketinimai yra rimti.
Juk mūsų rinka tokia maža. Kinijoje vietovė, kurioje gyvena 3 milijonai gyventojų yra kaimas, kai kurie jų net pavadinimų neturi! Jie džiaugiasi pagaliau galėdami susilaukti ir antro vaiko, valstybei nemokėdami papildomų mokesčių, tad sunkiai suvokia, kad pas mus žmonių gyvena tik tiek ir staiga daugiau neatsiras. Koncerno tarptautinio skyriaus vadovė neseniai prisipažino, kad iš pradžių apie galimybę prekiauti mūsų šalyje jai buvo labai sunku kalbėti su vadovaujančiais asmenimis, nes derėjomės lyg būtumėme Vokietija! (juokiasi) Reikėjo įrodyti, kad netgi toks mažas žemės lopinėlis gali būti įdomus. Dabar jie yra patenkinti mūsų darbu.
Kaip apibūdintumėte šį prekių ženklą? Kuo jis ypatingas?
Šis prekių ženklas yra išskirtinis – įdomus, elegantiškas ir kartu kreizi. Didžiausia jo įkūrėjos Lin Li baimė visuomet buvo sukurti masinio dėvėjimo drabužius, nes jei taptų itin populiarūs, tai parodytų, kad jie nėra pakankamai išskirtiniai. Ir žmonės, pasirenkantys tokios stilistikos rūbus yra kitokie – intelektualūs ir turintys gilų vidų. Mes į Lietuvą nevežame daugiau nei 4 vieno dizaino ir spalvos modelių, nes šie drabužiai yra matomi ir išsiskiria iš kitų. Aš, pamačiusi gatvėje, visada atpažįstu, kad tai – JNBY (šypsosi).
Kokia veikla užsiėmėte prieš pradėdama šį verslą?
Nepatikėsite, bet dirbau baldų gamybos srityje. Mano pareigos buvo komercijos vadovė. Su mada tai neturėjo nieko bendro, bet juk sakoma – sugebėjimas parduoti yra arba duotas, arba ne. Jei turi šį sugebėjimą, nesvarbu, kurioje srityje dirbi. Žinoma, parduodant drabužius reikia daug papildomų sugebėjimų: pirmiausiai, skonio, taip pat nuolat šioje srityje tobulėti, apie tai skaityti ir domėtis.
Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Darbo diena priklauso nuo įvairių veiksnių. Kadangi tarp mūsų ir Kinijos yra 6 valandų laiko skirtumas, pirmiausiai atėjusi į darbą skiriu laiko atsakymui į elektroninius laiškus. Visi kiti darbai sugula į rutiną – tvarkau įmonės finansus, buhalteriją, kartais išeinu į parduotuvę padėti ten dirbančioms merginoms ir pabendrauti su klientais. Taip pat yra papildomi darbai, susiję su rinkodara, kainodara. Neturime didžiulės komandos, taigi darau viską, ką reikia. Darbo diena gali trukti ir 10 valandų, ir 6-ias, kasdien kitaip. Dabar žymiai mažiau atostogauju nei tada, kai dirbau samdomą darbą (šypsosi).
Didelė jūsų darbo dalis – naujų kolekcijų atrinkimas Lietuvos rinkai. Ar sudėtingas šis procesas?
Tai viena svarbiausių darbo dalių, nes sėkmingas atrinkimas yra verslo sėkmės garantas. Atrinkti kolekcijų į Handžou miestą keliaujame du kartus per metus, vasario pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Kiekviena kolekcija turi maždaug 1000 modelių, o jų atsirinkti nepasimatavus beveik neįmanoma. Tai tikrai sudėtingas procesas. Koncerno atstovai saugosi idėjų vagysčių, taigi renkantis neleidžia nei fotografuoti, nei filmuoti. Tam skirtoje patalpoje duodamas planšetinis kompiuteris, kuriame yra visa informacija apie naujas kolekcijas, tačiau juo naudotis gali tik ten, išėjus kitur, kompiuteris nebeveikia. Iš pradžių informacijos kiekis priblokšdavo, pirmąjį kartą kolekciją rinkomės penkias dienas. Dabar, dirbant intensyviai, nuo ryto iki vakaro, tai pavyksta per tris dienas.
Ar lengva įtikti lietuviškam skoniui?
Dabar jau lengviau, nes jau turime nuolatinių klientų, apie kurių skonį renkantis kolekciją galima galvoti. Kuo toliau, tuo mažiau darome klaidų. Be to, priimame drąsesnius sprendimus, nes pradžioje kaustydavo baimė, ypač renkantis labiau išskirtinius modelius. Džiugu, kad daugėja žmonių, perkančių ne tik juodus drabužius, norinčių spalvų. Lietuvės yra subtilaus skonio atstovės, mokančios apsirengti taip, kad būtų tikrai gražu žiūrėti. Jos mėgsta įdomias detales, bet vengia išskirtinių raštų. Į tai taip pat reikia atsižvelgti.
Kaip atrodo Kinijos mados industrija? Ar stiprios ten mados tradicijos?
Kinija labai didelė ir ten yra labai didelis prekių ženklų spektras. Kažkodėl gyvuoja mitas, jog Rytų regiono mada atsirado Japonijoje, nors iš tiesų jos šaknys yra Kinijoje. Štai žiemą kelis mėnesius Rygos prekybos centre „Galleria Riga“ buvome įkūrę laikinąją parduotuvę. Jos vitrinos stiklą vienoje pusėje dekoravome prekių ženklo pavadinimu lotyniškomis raidėmis, o kitoje – kiniškais hieroglifais. Daug klientų užsukę klausdavo: „Čia turbūt prekiaujate japoniška mada?“. Mums įdiegta, kad jei Azijos dizainerio daiktas – gero, šiuolaikinio dizaino, jis visuomet bus iš Japonijos. Nieko panašaus! Žinoma, ir Japonijoje yra nuostabių dizainerių, bet Kinija šioje srityje taip pat niekuo nenusileidžia. Mes džiaugiamės tuo, kad prekiaujame kinų mados ženklo gaminiais ir to tikrai neslepiame.
Kinija daugeliui siejasi su pigia, bet prastos kokybės produkcija. Ar ši nuostata vis dar teisinga?
Sunku kalbėti apie Kinijos madą apskritai, nes man daugiausiai lankytis teko Hangdžou mieste. Tai pramoninis miestas, kuris yra labai gražus dėl ten gyvenančių žmonių. Jie rengiasi labai įvairiai, spalvingai. Gali tai daryti, nes jiems tinka didžiulis spektras spalvų. Ne taip kaip mums, lietuviams (juokiasi). Kinų drabužių stilius – nuo paties prabangiausio, iki paprasto, priklausomai nuo gyvenimo būdo. Turtingi kinai sau leidžia labai didelę prabangą, taigi ten įsikūrę daugybė pasaulinių mados prekių ženklų.
Tačiau Kinijoje yra ir itin pigių ženklų, gamyklų, kuriose kuriamos pigesnės dizainerių drabužių versijos. Netgi juokiamasi, kad jei atsidaro mados prekių ženklo gamykla, ir jai sekasi, netrukus šalia pastatoma ir kita, kurioje kuriamos pirmosios gaminių kopijos. Kinai vadinami Azijos žydais, juk jie nuo pat mažumės yra mokomi skaičiuoti – privalo tai daryti kaskart raitydami kinišką hieroglifą (šypsosi).
O pati ar neturėjote tokio stereotipo?
Prieš pradėdama domėtis JNBY jau buvau keliavusi keliose Azijos šalyse, tad kažkokio priešiškumo tikrai nejaučiau. Žinoma, iškilo klausimas – o kaip kokybė? Bet pradėjus dirbti paaiškėjo, kad tikrai nėra ko nerimauti.
Ar Jums pačiai artima kinų mados filosofija?
Kalbant apie mano garderobą, galiu pasakyti, kad jau nesirengiu jokiais kitais drabužiais, tik JNBY. Mano spinta taip ištuštėjo, kad ten nebeliko jokio kito prekių ženklo. Iš tiesų ir nebejaučiu poreikio drabužių ieškoti kažkur kitur, juk esu savo prekių ženklo atstovė. Kaskart atkeliavus naujai kolekcijai atsidūstu: „Na va, ir vėl viskas labai labai gražu...“ (šypsosi) Man labai patinka šis prekių ženklas, o tai manau yra svarbu. Parduoti produktą, kurio nemyli yra labai sunku.
Kaip pasikeitė jūsų asmeninis stilius pradėjus dirbti mados industrijoje?
Jis tikrai tapo ne toks elegantiškas, nes atsivežtas prekių ženklas yra šiek tiek kreizi. Nebuvo kardinalių pasikeitimų, bet stilistika tikrai kito. Ir atnaujinau spintą, ir nusikirpau plaukus... Dažnai iš aplinkinių girdžiu, kad man tinka dirbti šį darbą. Svarbiausia, kad tai patinka ir teikia džiaugsmą.
Naujausia JNBY vasaros kolekcija pavadinimu „Būties momentas“ yra filosofinė, nagrinėjanti žmogaus dvasingumą. Kolekcijos kūrėjai kviečia pažvelgti į žmogaus pasaulį įprastą dieną. Širdyje telpa tūkstančiai įspūdžių, neįprastų, staiga nutolstančių ar tokių, kurie tarsi peiliu išgraviruoja širdį. Šie įspūdžiai įsiskverbia iš visų pusių, lyg iš visų pusių be perstojo šaudantys atomai. Kolekcijoje vyrauja ramios žemės spalvos, prekių ženklui būdingos sudėtingos konstrukcijos, įdomios detalės.
