Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Kopūstų dieta – plokščias pilvas per 14 dienų
- Kaip atnaujinti namus pavasariui be didelių išlaidų?
- Savaitės horoskopas: pagaliau galėsime atsikvėpti
- Savaitės ikona. Kodėl dizainerė A. Kuzmickaitė nemėgsta ryškiai rengtis?
- Kepta vištienos krūtinėlė su įdarytomis bulvėmis
Horoskopo ženklas. „Jautis. Esu darbštus, užsispyręs, ryžtingas, apdovanotas estetikos pojūčiu. Gana atviras, bet kartu ir užsisklendęs. Atviras tiems, su kuriais man miela, gera, kuriuos galiu vadinti tikrais draugais. Iš šalies galiu atrodyti gana šaltas, net arogantiškas. Toks nesu. Šaltumas stilistui nėra tinkama savybė. Nemėgstu žodžio „geras“, esu reiklus sau, aplinkai, maksimalistas, punktualus, vertinu profesionalumą. Žinau, kad galiu daug nuveikti, bet man trūksta kitų žmonių, artimųjų paskatinimo, pasitikėjimą lemiančių žinučių. Man kas nors turi patvirtinti, kad einu teisingu keliu. Mėgstu būti vienas, bet ne vienišas.“
Credo. „Nesivadovauju jokiais posakiais. Remiuosi paties susikurtu savitu gyvenimo receptu. Jis padeda augti ir tobulėti. Didelę įtaką man daro simfoninė muzika, ypač artima kompozitorių Alexandro Desplato, Edvardo Griego, taip pat – moderni didžėjaus Frederico Sanchezo kūryba. Aistringa dramatiška muzika iš ryto įkvepia mane dienos darbams.“
Tėvai. „Esu iš teisininkų šeimos. Mama ir sesuo dirba teisės srityje. Tėtis buvo mano gimtojo miesto Elektrėnų policijos komisaras. Į klausimą, ką laikau savo autoritetu, atsakau, kad – tėtį Rimantą Stanevičių, nors jo jau nebėra. Dar būdamas vaikas, jis liko vienas, vėliau išėjo iš vaikų namų, baigė dvi aukštąsias mokyklas. Tėčio istorija – tarsi žinutė man, kad irgi turiu kai ką pasiekti. Svajojo, kad būčiau teisininkas arba gydytojas. Kūrė namų estetiką: augino gėles, tapė paveikslus. Gražiai rengėsi. Mama Nijolė – irgi stilinga moteris. Mano tėvai buvo bendradarbiai, tėtis – mamos vadovas. Augau kasdien girdėdamas pasakojimus apie nusikaltėlius, gaujas. Pasaulio realybė neatrodė viliojanti, bet namie jaučiausi saugus. Augau teisingoje, tvarkingoje, meno gyslelę turinčioje šeimoje. Tėvai, matydami mano meninius polinkius, sakydavo: „Auga būsimasis Judaškinas.“ Esu baigęs meno mokyklą, Jaunojo architekto mokyklą prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), svajojau apie architektūrą. Ruošiausi važiuoti į Kauną, į Technologijos universiteto architektūros specialybės stojamuosius, bet nuėjęs prie automobilio tėčiui pasakiau: „Kaunas man netinka prie veido, nenoriu ten važiuoti, nes visa širdimi myliu Vilnių.“ VGTU baigiau miesto inžinerijos ir urbanistikos specialybę.“
Kelias. „Viskas, ką dabar darau, – ne staiga ir ne iš nieko. Keturiolika metų šokau pramoginius šokius. Klasikinė muzika, gražios suknelės, daug pūkučių, blizgučių, visi iščiustyti... Tvarkinga estetika. Svajojau kurti batus. Tėvai juokaudavo, kad moku piešti tik futuristinius pastatus ir avalynę. Dabar vystau savo paties batų prekių ženklą „Boc’caro“. Beje, apavui išleidžiu daugiausia pinigų, turiu trisdešimt kelias poras. Keičiu – kai kuriuos batus atiduodu, įsigyju naujų. Ir dirbti pradėjau būtent avalynės salone – prieš septynerius metus. Vėliau sukausi įvairiuose drabužių salonuose – užsakinėdavau kolekcijas. Pusantrų metų keliavau po Italiją, lankiausi parodose, kūriau interjerą, mačiau, kaip gimsta garsių pasaulio mados namų, pavyzdžiui, „Versace“, „Kenzo“, interjero daiktai (baldai, šviestuvai...). Sužinojau, kas yra rankų darbas, prabangos prekės, mačiau, su kokia aistra žmonės visa tai kuria, parduoda.
Ilgainiui susipažinau su šauniais lietuvių dizaineriais, pamačiau, kokia yra rinka, kaip žmonės kuria, kokie renginiai organizuojami. Šiuo metu daug dirbu su Kristina Kruopienyte. Ji man – tarsi motina to, ką dabar darau. Ji padėjo man išvystyti avalynės prekių ženklą, įsukti gamybos procesą. Tai žmogus, per kurį pradėjau dirbti stilistu žurnalų rinkoje, – ketverius metus buvau žurnalo „Ieva“ mados redaktorius. Vėliau pasukau prie savo svajonių veiklos – dirbau batų parduotuvės rinkodaros vadovu, užsakinėdavau kolekcijas. Kai ėmė trūkti dinamikos, grįžau į spaudą. Dabar bendradarbiauju su žurnalais „Moteris“ ir „Virtuvės mitų griovėjai“ – kuriu projektus. Pirmasis yra mėnesinių žurnalų lyderis, antrasis pripažintas geriausiu pasaulyje gurmanų leidiniu.“
Malonu savo darbu pelnyti gerą vardą.Marius Stanevičius
Stilistika. „Visa, ką kuriu, atspindi mano būdo bruožus. Niekada nebuvau naivuolis, anksti pradėjau gyventi savarankiškai. Tvirtą charakterį paveldėjau iš tėvų. Nesakau, kad nesu švelnus ar jautrus. Tikrai esu rimtas, reiklus. Mano darbams nebūdingas lengvumas, naivumas, manieringumas. Mėgstu tamsesnes, sodresnes spalvas, statišką, architektūrišką stilių, o nepatinka žaismingumas.“
Stilisto atsakomybė. „Formuoti stiliaus pajautą, estetinį skonį – didelė atsakomybė. Turi galvoti, kokią esminę žinią perduodi žmogui. Man sakoma: „Tavo darbai labiau pabrėžia svajonę, siekiamybę, o ne vartotojiškumą.“ Neturiu nieko prieš masinės produkcijos gamintojus, bet pats noriu skleisti vartotojams žinutę, kad yra ir konceptuali mada, klasikiniai dalykai, kitokia estetika.“
Tikslas. „Noriu, kad visa tai, ką darau, turėtų išliekamąją vertę. Mano patirtis sako, kad reikia kurti tai, kuo žmonės grožėtųsi, derinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus, pateikti juos kitaip, intelektualiau, nei regime kasdienybėje. Su drauge (ji rašo „Moters“ žurnalui apie madą; svajojame kada nors ir patys turėti savo žurnalą) juokėmės: „Ir duoną arba batoną galima pateikti taip stipriai, kad vartotojai iškart nesupras, kad tai yra duonos reklama.
Kaip stilistas, aš norėčiau eiti aukštai pakelta galva. Šiandien Lietuvoje, kai pasakai, kad esi šios profesijos atstovas, numojama ranka: „Ai, tai tu nieko neveiki.“ Kai kuriems atrodo, kad stilistu gali būti bet kas, bet taip tikrai nėra. Šioje srityje išlieka tik tie, kurie pelno pasitikėjimą, turi kūrybinį braižą, patirties. Norėčiau, kad mano darbus publikuotų garsiausi pasaulio mados leidiniai, padirbėti mados namuose „Chanel“, ,,ACNE Studios“, „Balenciaga“, „Celine“, „Dior“ ar „Dries Van Noten“, su garsiausiomis pasaulio manekenėmis ir fotografais Niujorke, Paryžiuje, Londone.“
Veiklos specifika. „Fotosesija – subtilus procesas. Labai svarbu, kad stilisto kūrybos braižas atitiktų herojaus asmenybę. Svarbu, kad fotografas sugebėtų parodyti gražiausius veido bruožus, kūno poziciją. Kad stilistas ir fotosesijos herojus iškart rastų bendrą kalbą. Asmenybę aš visada noriu pateikti kitokią, nei matau scenoje ar žurnaluose. Taip, kaip man yra gražu. Galbūt per daug savimi pasitikiu, bet žinau, kad pataikysiu. Jei moters drabužiai perdėm erotiški, dvelkia gašlumu, o tai nėra labai skanu, tad noriu parodyti ją visai kitokią. Man smagu keisti moters amplua. Per fotosesiją svarbūs ir psichologiniai dalykai. Reikia gebėti nesileisti išmušamam iš vėžių.“
Metų džiaugsmas. „Tapau dvynukų – Marijos ir Andriaus – dėde ir krikšto tėvu. Sustiprėjo pareigos ir atsakomybės jausmas.“
Metų nuotykis. „Jų tiek daug... Sunku išskirti vieną. Tai ką nors pamiršti, tai kas nors ko nors nepadaro, tai atvyksti į fotosesijos vietą, o komanda arba herojus neatvyksta. Kartą pačiam teko grimuoti heroję, tvarkyti plaukus, nes vizažistė buvo patekusi į grūstį. Arba per penkias minutes turėjau rasti, kas fotografuos viršelio veidą, nes tas fotografas, su kuriuo buvo susitarta, neatėjo...“
Formuoti stiliaus pajautą, estetinį skonį – didelė atsakomybė. Noriu, kad visa tai, ką darau, turėtų išliekamąją vertę.Marius Stanevičius
Pasitenkinimas. „Man didžiausias įvertinimas, kai pasako: „Noriu, kad darytum taip, kaip jauti, kaip tau atrodo geriausia.“ Labai nemėgstu, kai pasamdo reklamos projektui kurti, nepasako, ko tikisi, ir diktuoja sąlygas. Pasitenkinimą ir pripažinimą jauti, kai tave samdo dėl kūrybinio braižo, įdirbio. Nemažai darbų esu gavęs iš užsienio mados leidinių redaktorių, drabužių ar daiktų dizainerių, spaudos atstovų. Dariau vieno elitinės parfumerijos specialisto reklamą, kelių pasaulyje žinomų avalynės kompanijų reklamos projektus. Didelis džiaugsmas dirbti su pasaulyje jau pripažintais geriausiais Lietuvos vizažistais, manekenėmis, modeliais. Malonu savo darbu pelnyti gerą vardą.“
Achilo kulnas. „Jaučiu priklausomybę nuo batų, aistrą elitinei parfumerijai, esu giliai paniręs į kvapų filosofiją. Neatsispiriu mamos kepiniams. Galiu mesti visus darbus ir lėkti pas mamą jos kepto pyrago. Be saldumynų ištverčiau dieną, ne ilgiau. Labai svarbu būti su šeima. Sesuo Loreta, jos dvyniai vaikai, namai, jaukumas...“
Sunkiausias jausmas. „Metai bėga. Liūdna, kad nepadariau tiek, kiek galėjau arba norėjau. Labai bijau senatvės.“
Meilė. „Neneigsiu, kad esu įsimylėjęs, bet meilė man nėra įkvėpimo šaltinis. Meilė – tai saugumo jausmas. Man svarbu stabilumas.“
Įkvėpimo šaltiniai. „Mane įkvepia muzika, įvairios faktūros, augalai, audiniai. Man mūza gali būti modelis. Žaviuosi specifinio grožio merginomis. Keista estetika. Nemėgstu saldžių dalykų, perdėtų epitetų, tobulumo. Vertinu nedadelkas. Gražu didesnės lūpos, neproporcingas veidas, sveikai kaulėti modeliai. Mano favoritės manekenės – Eglė Jezepčikaitė, Agnė Končiūtė, Eglė Tvirbutaitė, Julija Steponavičiūtė, Rasa Žukauskaitė, Erika Stasiulevičiūtė. Ypač malonu buvo dirbti su ponia Daiva Bakutiene, operos soliste Asmik Grigorian – kūriau jų stilių paveikslo „Veneros gimimas“ motyvais. Yra moterų, kurios man labai įdomios. Tokia, pavyzdžiui, operos solistė Ieva Prudnikovaitė. Norėčiau sukurti netikėtą jai stilių. Save atradau ir kaip vyrų mados stilistą. Teko padirbėti su puikiu modeliu Luku Katinu.“
Metų atradimas. „Kvepalų pasaulis, žinios apie vyną, žurnalas, kuriame dirbu. Atradimas, kad galiu kurti ne tik modelių, bet ir asmenybių stilių.“
Praradimas. „Esu praradęs laiko nuojautą. Kartais būnu per daug išsiblaškęs. Vakar važiavau troleibusu į Žvėryną, o atsidūriau Pašilaičiuose – mąsčiau apie būsimas fotosesijas.“
„Žmogus tampa senas, kai nustoja siekti savo tikslų, mano, kad jau viską gyvenime padarė.“
„Jei turėčiau daug pinigų, keliaučiau po pasaulį, nusipirkčiau butą, leisčiau savo žurnalą, atidaryčiau savo parduotuvę, toliau vystyčiau savo avalynės prekių ženklą. Realizuočiau savo svajones.“
Ožkos metai. „Tikiu, kad ožka, nors ir užsispyrusi, turi ragus, vis tiek yra miela, kad nesibadys, nekiš negerų dalykų. Tikiuosi padaryti dvigubai daugiau, nei padariau, kad metai bus veržlūs, kartu ir jaukūs, ramūs, harmoningi, neatneš didelių sukrėtimų.“
Nuotrauka – Redos Mickevičiūtės. Grimas – Karolinos Taraškevič. Šukuosena – Vladislavo Galandevskio („Woox Barbers“). Drabužiai – dizainerės Akvilės Jančauskaitės, prekių ženklų „Diesel“ ir „Prada“
****
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
