- 81 m. Nina: neįtikėtini receptai, kaip išlikti jaunai visą gyvenimą
- Senstu ir gražėju. Ką patarią dietologė toms, kam per 40
- V. Pauliukaitis: pagalvojau logiškai - jei dirbsiu šį darbą, kokie užaugs mano vaikai?
- Sveikų ir žvilgančių plaukų paslaptis – natūralios plaukų kaukės
- Ką valgo J. Lopez, kad jai pavyksta išlaikyti tobulą figūrą
Kaip apibūdintų savo stilių. (Susimąsto, pakartoja klausimą.) „Nežinau, kaip apibūdinti tą mažą apvalią spurgą (juokiasi). Nežinau, sunku pasakyti. Mėgstu klasiką, moteriškumą pabrėžiančius, aptemptus ir gražius drabužius. Draugės pataria per daug jų neprisipirkti ir jais nesižavėti, nes, būna, pagimdžius skonis staiga pasikeičia. Stengiuosi jų klausyti ir šiuo metu susilaikyti nuo pirkinių (šypsosi).“
Prekių ženklai ir kūrėjai, kuriais žavisi. „Negalėčiau išskirti vieno, kuriam būčiau lojali. Žaviuosi ir lietuvių dizaineriais, ir garsiais užsienio mados namais, turiu jų drabužių. Patinka kad ir „H&M“. Toks miksas...“
Žinoma, tie pokyčiai priklauso nuo konkrečios moters. Kai kurios paskutiniais nėštumo mėnesiais atrodo tikrai žaviai, nepriauga labai daug svorio ir pūpsančio pilvuko taip nesimato, o kitų formos labai pakinta, jos priauga nemažai svorio. Aš esu iš tų, antrųjų (šypteli). O kadangi esu nedidelio ūgio... Natūralu, kad pakito mano formos ir, aišku, drabužių dydžiai, tad teko keisti garderobą, įsigyti daugiau patogesnių drabužių.“
Nėštukių drabužiai. „Turiu pasakyti, kad Lietuvoje didesnių dydžių ir gražių, madingų nėščiosioms pritaikytų drabužių pasiūla nedidelė. Tiekėjams neapsimoka jų vežtis, nes moterys nelinkusios išlaidauti drabužiams, kurių reikės tik labai ribotą laiką. „O kur juos paskui dėti?“ – toks klausimas iškyla daugeliui. Nežinau, ką pati darysiu su drabužiais, kuriuos įsigijau besilaukdama. Juk jų įprastiniam garderobui nepritaikysiu... Galbūt pasiliksiu ateičiai, galbūt padovanosiu draugėms, kurios lauksis?“
Kasdienė apranga. „Į darbą vaikščiojau tikrai patogiai apsirengusi – rinkausi platesnius, laisvesnius drabužius, patogias nėštukių kelnes.“
Labiausiai nustebinęs ar nudžiuginęs pirkinys. „Labai nudžiugino visiškai paprastoje parduotuvėje „H&M“ esantis nėštukių skyrius ir jame aptikti labai patogūs džinsai ir kelnės su specialiu „pilvuku“ nėštukėms. Taip pat didelis atradimas buvo kompresinės kojinės ir pėdkelnės specialiai besilaukiančioms moterims. O šiaip nėščiųjų drabužių pasirinkimas Lietuvoje labai menkas.“
Grožio procedūros. „Plaukų dažymas, manikiūras ir pedikiūras, man atrodo, yra kiekvienos moters (ir ne tik jos) estetinė būtinybė. Man tai atrodo normalios procedūros, reikalingos prisižiūrinčiai moteriai. Žinoma, man norėjosi labiau save palepinti, pasigražinti, puoštis, džiaugiuosi, kad gera sveikata leido tai daryti. Tačiau daugiau dalykų teko atsisakyti nei jais mėgautis.“
Kam ji sakė „ne“. „Nėščiai moteriai jokiu būdu negalima darytis masažų, na, nebent pėdų ar veido. Nepatariama ir mėgautis karštomis voniomis. Per visą nėštumą vengiau skrydžių lėktuvu, tik vienoje kelionėje Londone esu buvusi pačioje nėštumo pradžioje. Vėliau sąmoningai atsisakiau kelionių ir skrydžių, nes nebuvo nei laiko, nei būtinybės. Su vyru turėjome reikalų ir čia – įrenginėjome būstą, dirbome, tad visą nėštumą praleidau Lietuvoje.“
Dažyti plaukus ar ne? „Manęs moterys dažnai ir per feisbuką klausia, ar plaukų šaknų dažymas nekenkia kūdikiui. Nežinau, galbūt. Todėl stengiausi saugotis ir kirpėjos prašiau, kad apsaugotų nuo dažų kontakto su oda – dabar tam yra specialių priemonių.“
Kvepalai. „Uoslė smarkiai nepakito, tad kvepinimosi ritualas iš esmės nepasikeitė – mėgstamiausi kvepalai išliko tie patys. Tačiau kvapus jaučiau stipriau, tas tiesa. Tai kartais ir glumino, ir stebino. Vienu metu turiu šešis septynis mėgstamų kvepalų buteliukus, vienas iš jų visada yra „Chanel“. Dieną mėgstu naudoti lengvesnius, vakarui renkuosi sunkesnius, nišinius.“
Kūdikio kraitelis. „Visuomet stebėdavausi mamomis, kurios vaikams perka tiek daug drabužių. Juk tai – nereikalingas išlaidavimas, nes vaikai be galo greitai auga ir viską tuoj pat išauga. Kai pradėjau lauktis, su šia problema susidūriau ir aš. Net ne problema – tai malonumas (juokiasi)!
Laikiausi vienintelio „prietaro“: stengiausi iki septinto mėnesio nieko kūdikiui nepirkti. O po to jau turėjau valdytis, kad nepripirkčiau per daug. Tiesa, kartais, pažiūrėjus į sąskaitas, apimdavo siaubas (šypsosi). Turiu užsienyje gyvenančių draugių, jos pridovanojo ir prisiuntė tokių nuostabių mielų dalykų! Ir vis tiek atrodo, kad visko turiu per mažai (juokiasi). O gimus vaikeliui juk neišvengiamai tų daiktų dar padaugės... Manau, mėgausiuosi šiuo procesu ir dažniau užsuksiu jau ne į moteriškų ar vyriškų, o į vaikiškų drabužių parduotuves (šypsosi).“
