Ikona. „Nežinau, kas telpa į šį žodį, tačiau, be jokios abejonės, tai gražią reikšmę turintis žodis. Tačiau savęs su juo tikrai nesieju. Nežinau, ką Agnė turėjo omenyje pavadindama mane ikona. Pagaliau ne mane vieną ji yra taip pavadinusi. Galbūt ji turėjo galvoje, kad tai moterys, kurios daugiau domisi stiliumi, mada. Tačiau savęs toli gražu nelaikau ikona. Taip, domiuosi mada, man ji patinka.“
Stilius ar mada? „Be abejo, stilius! Mada ateina ir praeina, ne visada ji tinka ir atrodo graži. O stilius – viskas, kas susiję su asmenybe, tai, kas tinka konkrečiam žmogui, perduoda jo žinutę aplinkiniams.“
Kaip pati apibūdintų savo stilių. „Sportinis, šiek tiek vyriškas. Kasdien mėgstu patogius drabužius. Man svarbu, kad būčiau apsirengusi patogiai ir atrodyčiau tvarkingai, ir tikrai rytais nestoviu prieš veidrodį, mąstydama, ką apsirengti. Esu dirbanti veikli moteris, mama, vairuoju automobilį, važinėju apsipirkti, tad su aukštakulniais kasdien tikrai nelakstau. Viską darau labai greitai.“
Kūrėjai ir prekių ženklai, kuriais žavisi. „Jų labai daug. Kai vartau madų žurnalus, žaviuosi daugeliu puikių kūrėjų ar mados namų. Tačiau ne viskas yra pasiekiama, įperkama ir ne viską norisi įpirkti. Visada paisau racionalumo – kaip labai to daikto reikia, kiek jis kainuoja, kur ir kiek kartų jį vilkėsiu ir pan. Nuostabūs yra Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės kūriniai. Jie jokiu būdu nėra pigūs, tačiau, palyginti su užsienio kūrėjais, jie pigesni ir daugeliu atvejų netgi gražesni.“
Aukštoji mada. „Mano nuomone, pirkti aukštosios mados kūrinius gana neracionalu ir neprotinga. Kita vertus, jeigu yra paklausa, yra ir pasiūla – šie apdarai kuriami tam tikram žmonių ratui. Matyt, yra, kas tuos drabužius (į)perka. Svajoti, fantazuoti, vartant žurnalus ir žiūrint aukštosios mados kūrinius, galima, bet būkime atviri – Lietuvoje nėra labai daug renginių, į kuriuos galėtum eiti pasipuošusi mados namų „Chanel“ haute couture suknele už šimtą tūkstančių. Ko gero, tokį „išsišokimą“ čia nelabai kas ir suprastų...“
Suknelė vyro jubiliejui. Verslininkę D. Bosas galėtume vadinti viena ištikimiausių dizainerio J. Statkevičiaus gerbėjų ir klienčių. „Su Juozo kurtais drabužiais jaučiuosi gražiausiai, sulaukiu labai daug komplimentų ir dėmesio užsienyje (Lietuvoje visiems viskas tarsi aišku, visi atpažįsta jo kurtus drabužius), būnu kitokia nei visos ir sau atrodau graži. Tradiciškai po kiekvienos kolekcijos pristatymo išsirenku ir įsigyju labiausiai man patikusius jo kūrinius. Kai pamačiau tą suknutę, pasakiau sau: „Tai bus ji.“ Ir viskas (šypsosi). Kaip tik artėjo vyro jubiliejus, tad viskas labai gražiai sutapo... Tačiau, tikiu, jei nebūčiau išsirinkusi šios suknelės, Juozas man būtų ką nors sukūręs individualiai.“
Kasdienė apranga. „Kasdien rengiuosi patogiais drabužiais. Kasdien pamatyti mane, vilkinčią sijoną, tikra retenybė. Mano stiliaus principas – patogumas.“
Mėgstamiausias drabužis. „Man patinka džinsai. Kur kas mažiau – sijonai.“
Vakarėlių apranga. „Kai aprangos reikalavimas atitinka renginio specifiką ir organizatorių užmojus, į aprangos kodą būtinai atsižvelgiu ir apsirengiu atitinkamai, pasipuošiu. Jei neatitinka, nematau reikalo jo paisyti.“
Aksesuarai. „Mėgstu papuošalus, tačiau turiu jų labai nedaug ir ne bižuterijos – mano papuošalai turi išliekamąją vertę. Nemėgstu apsikarstyti.“
Tendencija, kuria labiausiai žavisi. „Pastaruoju metu pastebėjau, kad ėmė patikti ryškesnės spalvos, jų nebe taip bijau – anksčiau buvau tipiška lietuvė (nusijuokia), man patikdavo ramios tamsios spalvos, ypač mėgstu juodą. Tačiau ryškesnių spalvų tendencija neaplenkė ir mano spintos, ėmiau eksperimentuoti su spalvomis. Nežinau, kaip ilgai šis eksperimentas tęsis.“
Kur deda nebenešiojamus drabužius. „Daug drabužių atiduodu, išdaliju. Į mano spintą jau dairosi dukra Marija, dukterėčios. „Rimtesnius“ ar dizainerių man kurtus drabužius pasilieku – užaugs dukros, galbūt turėsiu marčių...“
Daugiausia sentimentų keliantis drabužis spintoje. „Tokio neturiu. Nejaučiu jokių sentimentų drabužiams.“
„Portrait of a Lady“. Viename interviu prieš kelerius metus paminėjusi, jog kvepinasi ypatingais ir labai moteriškais „Frédéric Malle“ kvepalais „Portrait of a Lady“, ji pradėjo tikrą šio aromato bumą – šie kvepalai greit tapo savotiška Lietuvos moterų manija. „Taip, iš pradžių šie kvepalai buvo tarsi mano, gerai prisimenu, kaip jie tapo visų (juokiasi). „Portrait of a Lady“ yra nuostabūs, bet jų nebeturiu. Buvau priversta ieškoti kitų kvepalų – ir radau. Tačiau išmokau paprastą taisyklę ir dabar, paklausta, kuo taip nuostabiai kvepiu, atsakau paprastai: „Kvepalais.“ (Šypteli.)“
