Kaip pati apibūdintų savo stilių. „Manau, kad mano stilius gana uniforminis. Esu visko išbandžiusi nemažai ir atsirinkusi, kas man tinka ir patinka, su kuo ir jaučiuosi, ir atrodau gerai. Šiek tiek keičiu tik spalvas ir siluetus.“
Spintos turinys. „Trikotažo marškinėliai, klasikiniai marškiniai ir švarkai. Aišku, turiu ir suknelių, ir kitko, bet dažniausiai renkuosi šiuos patogius drabužius.“
Ko tikrai nėra jos spintoje? (Mąsto.) „Spalvotų pėdkelnių – tikrai nėra. Ir raštuotų. Nėra ir niekada nebuvo, nebent, kai buvau trylikos. Nėra ir superseksualių drabužių giliomis iškirptėmis. Taip pat daiktų, kurie atrodo netikri. Turiu keletą labai lepių daiktų, kuriuos sunku prižiūrėti, pavyzdžiui, porą šilkinių palaidinių. Kai pagalvoju, kad kaskart jas apsivilkus turėsiu nešti į valyklą, paskui dvi valandas lyginti vėsiu lygintuvu, pagalvoju: „Neee, nevergausiu daiktams.“
Sentimentus keliantys drabužiai. „Esu žmogus, netobula, tad ir mano spintoje yra nenešiojamų drabužių. Tarkim, joje kabo vestuvinė suknelė. Turiu persiūtą močiutės suknelę, kurios dažnai neištraukiu, bet nė už ką niekam neatiduočiau. Turiu porą mamos mergautinių megztinių. Beje, jie neblogai išsilaikę! Kur kas daugiau sentimentų jaučiu juvelyrikai. Turiu močiučių įvairių žiedų, pakabučių, kai kuriuos jau net pradėjau nešioti. Papuošalus transformuoju: iš ilgos grandinėlės pasidarau trumpą, iš žiedo susitveriu pakabutį, ir nešioju. Žmonės net nesuuodžia, ar čia bižuterija, ar šeimos relikvijos.“
„Nemėgstu bižuterijos. Negaliu nešioti plastmasinių auskarų, purkštų auksu. Nejaukiai jaučiuosi, nejaučiu jų. Nešioju mažiau, bet geresnius papuošalus.“
Rašo stiliaus patarimų knygą paaugliams. Koks buvo pačios stilius paauglystėje? „(Juokiasi.) Asta! Tikrai nori tai išgirsti? Siaubiakas! Dabar bepigu juoktis. Vis žadu į knygą įdėti ir nuotraukų, kaip pavyzdį, kaip visi per tai perėjom, išbandėm. Kokia tik nebuvau! Buvo spalvų periodas, kai gražu buvo storas rožinis megztinis, sarafanas ir ilgos geltonos pėdkelnės arba žalios kojinės iki kelių, visų spalvų gumutės plaukuose. Tada atsirado gudručių draugių, kurios mokė, jog drabužius reikia derinti. Derinti – tai derinti! Vaikščiodavau nuo galvos iki kojų geltona, žalia. Po to buvau reiverė, reperė, vaikščiojau su lenarais, skarelėm, marškiniais. Buvo berniokiškas periodas, pamenu, mamos prašydavau suvarstomų vyriško stiliaus batų.“
Berniokiškai moteriška. „Dabar madingų vyriškų aulinių, oksfordų man žiauriai reikėjo jau paauglystėje. Pastebiu, kad prie to berniokiškumo vis grįžtu. Kiek save pamenu, bantukų ir raukinukų man nereikėjo. Niekad nebuvau, nesu ir turbūt nebūsiu labai moteriška moteris. Man svarbu, kad galėčiau ir patogiai atsisėsti, ir pasistiebti, ir rankas pakelti. Man neiškyla problema, jog, oi, esu su sijonu, tai negaliu rankų pakelti, nes taip paprasčiausiai nesirengiu.“
Silpnumo akimirkos. Agnė pati sakė – nėra geležinė, ji viso labo žmogus. Ar užplūsta silpnumo akimirkų, kai žūtbūt norisi įsigyti kokį nors, na, kad ir nelabai reikalingą daiktą? „Nesu iš tų, kurios alpsta dėl drabužio. Va, nuėjusi į kokią kosmetikos ar parfumerijos parduotuvę galiu ir paslysti (juokiasi). Kartais išeinu iš tokių parduotuvių nusipirkusi kremą, kurio man iš tiesų nereikia, bet jis dieviškai kvepia. Naujas kūno sviestas mane vilioja labiau negu naujas drabužis. Apsipirkinėjimas man yra darbas, ne malonumas, niekad neinu į parduotuves šiaip sau.“
„Nemėgstu juodos. Turiu gal tik vienus juodus batus. Mano spalvos – mėlyna (patinka įvairūs jos atspalviai nuo rašalo iki žydros), balta (šią spalvą mėgstu nepriklausomai nuo metų laiko), pilka, tik pastarosios stengiuosi per daug neįsileisti, nes ji turi savybę taip greit užvaldyti... Dar patinka žalia, tik neturiu daug šios spalvos drabužių – tik megztinį, suknelę ir batus. Ji gana aktyvi spalva, kasdien jos nedėvėsi.“
Patogiausia avalynė. „Converse“ sportbačiai – dabar man topų topas. Turiu ir tų aukštakulnių, ir ne vienas balerinas (praėjusį savaitgalį suskaičiavau – keturias poras, visos labai skirtingos), bet nė karto šiemet jų neapsiaviau. Taip supatogėjau ir suvyriškėjau, kad neišlipu iš konversų. Dar turiu vienus žalius ir mėlynus kedus, juos taip ir suku ratu.“
Džinsai. Jie tinka prie uniforminio A. Gilytės stiliaus. Ar yra atlikusi inventorizaciją, kiek porų jų turi? „Ne per daug. Vienodų neturiu. Turiu juodus plėšytus, pilkus, klasikinius tamsiai mėlynus, „Modidu“ nukarusiu klynu. Ir prašau, gyvenu (juokiasi).“
„Esu kelnių žmogus. Truputį turiu pamaskuoti tai, kas aplink bambą, užtat turiu gražias kojas, kurias reikia rodyti.“
Švarkai. „Nešioju gana dažnai. Švarkų turiu skirtingų. Daugiausia – mėlynų, su juostele ar kokiu raštu. Turėjau vieną, kurį sunešiojau iki skutų – „Koople“. Kai alkūnės ėmė blizgėti, nunešiau siuvėjai, kad išardytų ir pasiūtų tokį patį, tik iš kito audinio.“
Jos vasaros stilius. „Vasarą labai mėgstu trumpas tiesaus kirpimo sukneles trumpomis rankovėmis ir apvalia apykakle. Ilgis – iki pusės šlaunų, o jeigu dar su kišenėmis... Labai patogus daiktas, visiškai mano drabužis, turiu jų kelių spalvų. Šią vasarą jas ypač mėgau ir nešiojau. Šiaip nemėgstu atviros avalynės, bet šią vasarą nusipirkau atvirus „Birkenstock“ sandalus ir negaliu iš jų išlipti. Tai man buvo pamoka, jog niekada nereikia sakyti „niekada“, ir didžiulis atradimas. Tinka ir prie džinsų, ir prie šortų, ir prie suknelės. Mano akys gana jautrios, tad akinius nuo saulės nešioju ne tik vasarą. Šios vasaros atradimas – akiniai geltonais stiklais. Įsigijau dar gegužę ir žiauriai su jais susigyvenau. Dar labai patinka natūralios rafijos skrybėlės. Esu nusipirkusi vyrišką, parduotuvėje „Marks & Spencer“, nes moteriškos niekur neradau.“
Naujausias pirkinys. „Neatsispyriau pagundai (šįkart jau tikrai) ir įsigijau šiltą „MAX&Co.“ palto tipo moherio švelniai pilkšvai melsvą megztinį rudeniui. Juos tik atvežė, tad pasakiau sau: reikia imti, nedaug atvežė, paskui neliks.“
Kvepalai. „Neturiu sezoninių kvepalų. Mano kvepalai kiaurus metus yra tie patys, dažniausiai naudoju du tris buteliukus: vienais pasipurškiu ryte, kitus nešiojuosi rankinėje, trečių užsipurškiu „ant viršaus“. Nesu linkusi eksperimentuoti, bet kvepalai turi būti su charakteriu. Patinka medienos, ambros, smilkalų, prieskonių natos. Patinka keistieji „Robert Piguet“ „Casbah“. O tobulais kvepalais laikau „Tom Ford“ „Sahara Noir“.