5 klausimai dizaineriams:
1. Kaip apibūdintumėte savo kuriamas vestuvines sukneles?
2. Kaip ilgai kuriate nuotakoms? Kokia pirmoji Jūsų kurta vestuvinė suknelė?
3. Kokį neįprasčiausią klientės pageidavimą teko įgyvendinti?
4. Jūsų patarimas nuotakoms. Nuo ko stengtumėtės atkalbėti?
5. Jūsų kuriamų suknelių kaina.
Juozas Statkevičius
Sukūrė labiausiai kopijuojamą nuotakos suknelę.
1. „Esu girdėjęs, kad mano suknelės – daugelio nuotakų svajonė. Vis dėlto ir vilkint ne mano kurtą galima ištekėti ir būti laimingai. Jei dėvėsite maniškę, vaikai, žiūrėdami į jūsų nuotraukas po dvidešimties metų, tikrai gėrėsis, kokia buvote liekna ir graži. Žinau daugybę gudrybių, kaip gražią moterį padaryti dar gražesnę.“
2. „Neįsivaizduoju, kaip jas visas suskaičiuoti... Per vasarą vidutiniškai sukuriu 15 vestuvinių suknelių.“
3. „Liepos Kiauleikytės vestuvinė suknelė, sukurta 2006-aisiais, tiražuojama iki šiol. Liepos pageidavimas: „Noriu trumpos!“ tada buvo gana drąsus.“ J. Statkevičius yra sukūręs vestuvinę suknelę su įspūdingo dydžio šleifu, kuri vos tilpo į jo mados namų kambarį. „Ko tik nedarėme! Ribų nėra. Nuotaka, jei tik nori, gali vilkėti ir baltą vyrišką smokingą arba maudymosi kostiumėlį, jei tuokiasi kur nors Majamyje, ant stogo.“
4. „Atsipalaiduokite! Vestuvės – tai šventė, o ne suknelių paradas. Stengiuosi paisyti tam tikrų standartų. Nekuriu mėlynų, dažniausiai renkuosi pieno baltumo – tokios nuotraukose visada atrodo puikiai. Stebuklus kuria visuma. Kartais net ir kukli suknelė gali padaryti pribloškiamą įspūdį, pavyzdžiui, jei nuotakos plaukai sukelti į viršų.“
5. Daugeliui atrodo, kad J. Statkevičius neįkandamas. „Netiesa. Mano suknelė gali kainuoti ir 1 500 eurų.“
Ramunė Piekautaitė
Savo pačios vestuvinės suknelės viziją kūrė 23-ejus metus. „Norai keitėsi – nuo prigludusios odinės, ilgos krentančio šilko ar glamžytos taftos iki trumpos pilkų nėrinių.“ Kriauklės kiauto spalvos suknelė su perlais svėrė „tik“ 5 kilogramus.
1. „Visada stengiuosi įgyvendinti nuotakos svajonę, juk vestuvės kiekvienai moteriai – ypatinga šventė. Mano suknelės romantiškos, iš krentančio šilko. Šiuo metu bandau ir kitokius, architektūriškus, audinius.“
2. „Pirmosios jau nebeapibūdinsiu, bet gerai prisimenu pirmą įspūdingiausią. Tai – kurta architektei Jovilei Porvaneckaitei.“
3. „Klientės dažniausiai žino, ko iš manęs gali tikėtis, tad su dideliais iššūkiais susidurti neteko. Vienas įdomesnių – pudros spalvą suderinti su juoda. Jovilės suknelę irgi galėčiau pavadinti išbandymu, nes reikėjo paeksperimentuoti – suvaldyti sudėtingą konstrukciją ir dar padaryti drabužį dėvimą.“
4. „Geriausia, kai nuotaka pati žino, kaip nori atrodyti. Kai prie suknelės kūrimo prisideda anyta, mama, seserys, draugės ir net vyras, chaoso išvengti nepavyks. Vestuvinė suknelė – tai nuotakos ir dizainerio projektas. Taip pat patarčiau skirti šio drabužio paieškoms užtektinai laiko. Nesiūlyčiau rinktis eilinės, labai paprastos suknelės – tokią vilkėti progų bus ne viena, o štai pabūti ypatingai – galbūt vienintelė. Jei jau siūdinatės, siūlyčiau tikrą vestuvinę suknelę. Žinoma, galite vilkėti ir smokingą. Viską lemia fantazija.“
Nuo Agnės Jagelavičiūtės pirmosios vestuvinės suknelės plačiai pasklido drugeliai. Vilkėdama Viktorijos kurtą prie altoriaus žengė ir dainininkė Jurga Šeduikytė.
1. „Jos tiesiog kitokios. Noriu, kad kiekviena suknelė būtų išskirtinė. Grąžinau į madą gipiūrą (kai pradėjau iš jo kurti, buvo nemadingas) ir moteriškumą.“
2. „11 metų. Pirmąją vestuvinę suknelę sukūriau Agnei Jagelavičiūtei. Ji buvo labai trumpa, drugelius – visus skirtingus – tapiau pagal tikrus pavyzdžius.“
3. „Nuotakos paprastai nori lengvo perregimo sijono iš daug šifono ir tiulio. Neįprasčiausia suknelė – kūno spalvos su juodais nėriniais ir juodu nuometu. Vestuvės vyko Italijoje. Esu kūrusi ir pudros spalvos baikerių stiliaus vestuvinę suknelę – nuotakai ant motociklo. Nuometą tvirtinome prie šalmo.“
4. „Nemėgstu visiškai baltų suknelių, mieliau siūlau pudros, kapučino, sendintų rožių (pelenų rožinės, angl. ashy pink) atspalvių. Man patinka, kai klientė ateina žinodama mano braižą. Nesutikčiau įgyvendinti kitų žmonių idėjų. Nuotakoms patarčiau nesimatuoti svetimų vaidmenų, būti savimi.“
5. „Kukliausia suknelė kainuoja 275 eurus. Ilga, siuvinėta, sudėtingesnės konstrukcijos gali kainuoti ir 1 200 eurų. Brangiausia kainavo 1 700 eurų. Visas kainas nurodau savo elektroninėje parduotuvėje.“
Šiųmetės „Eurovizijos“ atstovų apranga – tik „gėlytės“.
1. „Nugludinta klasika pinasi su romantika, griežtumą keičia lengvumas, elegantiškumas, plazdantys audiniai kontrastuoja su kieta, aiškia forma. Atskleidžiame arba drabužio konstrukciją, arba dekorą. Daug dėmesio skiriame konstrukcijai ir faktūrai. Išryškiname subtilumą, neigiame eklektiką.“
2. „Mados namai „Kristi Andress“ 2016-aisiais švęs dešimtmetį. Pirmąją vestuvinę suknelę sukūrėme 2006-aisiais. Ją vilkėjo mano sesuo. Suknelė šokiravo mūsų močiutę, nes apdaro apačią apsiuvau juodais nėriniais. Prieš dešimtmetį tai buvo nauja ir netikėta.“ Civilinę santuoką Kristina įregistravo vilkėdama savo kūrybinio autoriteto Alexanderio McQueeno vardo mados namų suknelę, bažnytinę – „Kristi Andress“.
3. „Mus nustebinti sunku, todėl stengiamės stebinti patys (šypsosi). Mielai išklausome prašymus ir pageidavimus, vis dėlto daugiausia klausinėjame patys: kur ir kada vyks šventė, kokia bus ceremonija (tik civilinė ar bažnytinė) ir t. t. Tai padeda pasiūlyti idealiausią variantą.“
4. „Apdarą rinkitės tokį, kad į savo vestuvių nuotraukas su malonumu žiūrėtumėte ir po dešimties metų.“
5. „Vestuvinių suknelių kainos prasideda nuo 1 000 eurų. Individualiai kurta kainuoja nuo 1 750 eurų.“
Per naujausios E. Rainio kolekcijos pristatymą ant podiumo pasirodė ryškiai salotine suknele vilkinti nuotaka.
1. „Mano kuriamos suknelės yra ilgaamžės, neturinčios senaties termino, kokia turėtų būti ir pati santuoka (šypsosi). Nesistengiu atspindėti trumpalaikių sezono tendencijų ar kurti ekstravagantiškų suknelių. Maniškės – klasikinės, jos neatrodys keistai po 10–15 metų.“
2. „Gerai prisimenu pirmąją nuotaką – Ramunę Klivečkienę. Man teko garbė kurti suknelę ir dešimtųjų poros vestuvių metinių – jos vyko pernai rudenį – proga. Taigi vestuvines sukneles pradėjau kurti 2004-aisiais.“
3. „Esame pasiuvę suknelę per savaitę. Nesu didelis ryškių vestuvinių apdarų gerbėjas, bet yra tekę kurti ryškiai geltoną. Jeigu nuotaka labai pageidauja spalvoto drabužio, mano, kaip profesionalo, pareiga yra išpildyti klientės norą. Dabar nuotakos vis dažniau prašo lengvai transformuojamų suknelių.“
4. „Patarčiau suknelę rinktis ne iš nuotraukų – matuojantis. Nuotakų neatkalbinėju, tiesiog visada perklausiu, ar tikrai to nori ir ar niekada nesigailės pasirinkusi ne „tą tikrą“ vestuvinę suknelę. Labai drąsios ir ekstravagantiškos nuotakos po kurio laiko paprastai ima gailėtis, kad pasirinko nenuosaikų variantą.“
5. „Kaina priklauso nuo norų, sunaudoto audinio kiekio. Kreiptis reikėtų iki vestuvių likus 3–4 mėn.“
23-ejų metų vaikiškų drabužėlių kūrėją pastebėjo britų žurnalas „Vogue“. Ji įsivaizduoja save per vestuves vilkinčią dizainerės Vivienne Westwood suknelę.
1. „Iki šiol kūriau daugiausia vaikams, bet jaučiu, kad atėjo laikas išbandyti save kitoje srityje. Esu baigusi Dailės akademiją, kostiumo dizainą, sukūrusi ne vieną išleistuvių ir proginę suknelę. Kurti nuotakoms labai įdomu. Atsižvelgiu į klientės figūrą ir asmenybę. Man pačiai labiausiai prie širdies – minimalizmas ir švari estetika.“
2. Pirmąją suknelę sukūrė šiemet. Ji – minimalistinė, pailgintu liemeniu, su atvira iškirpte nugaroje. Suknelę vilkėjusi nuotaka Sandra Šalčė džiaugėsi originalia detale – po klostėmis slypinčiomis kišenėmis.
3. „Manau, jis dar laukia.“
4. „Svarbiausia, kad nuotaka gerai jaustųsi. Jausena geriausiai atskleidžia, ar drabužis tinka. Jei moteris laiminga – viskas puiku. Stengčiausi atkalbėti tik nuo nepatogaus drabužio.“
5. Sutartinė.
