Vis dėlto viliasi, kad ateityje, kai ir lietuviai ims palankiau žiūrėti į socialiai atsakingą veiklą, galės atsidėti tik drabužių dizainui.
Pradžia. „Augindama antrąjį sūnų pasijutau įsisukusi į rutiną. Galva ilsėjosi nuo įtempto darbo, streso, bet... norėjosi ir ką nors veikti. Naršydama internete pradėjau domėtis ekologiškų audinių gamyba. Taip atsirado mano tinklaraštis apie juos ir tvarią madą. Užsisakiau kelis audinius pabandyti. Patiko. Iš pradžių norėjau, kad drabužius iš šios medžiagos siūtų prie socialinės rizikos grupės priskiriami žmonės, kad tai būtų socialinis projektas. Pradėjau gilintis ir supratau, kad kol kas tai sunkiai įgyvendinama, kad gali smarkiai nukentėti kokybė. Pirmieji gaminiai buvo skirti vaikams, – įsivaizdavau, kad jie yra geriausi kritikai. O pavadinimas apibūdina mano požiūrį, stilių, pomėgius ir pan.“
Prekių ženklas. „Pagrindinė mano idėja yra: „Mylėk žmones, naudokis daiktais“ (angl. „Love People, Use Things“). Masinė mada susijusi su žmonių išnaudojimu, prievarta, net mirtimi. Aš esu prieš žmonių išnaudojimą, nepilnamečių vaikų darbą. Tvarios mados esmė yra ta, kad ne tik produktas turi būti be chemikalų, – visa gamybos grandinė turi būti pagrįsta pagarba, turi būti mokamas sąžiningas atlygis medvilnės augintojams, tiekėjams, amatininkams. Stengiuosi, kad prekių ženklas „Me and Mine“ sietųsi su šiais principais – ir dabar, ir ateityje.“
Klientai. „Me and Mine“ gaminius renkasi labiau meniškos sielos moterys, tos, kurioms svarbus patogumas, bet kartu norisi šiek tiek elegancijos. Pati tvarios mados idėja Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, mes stengiamės klientus šviesti. Kol kas „Me and Mine“ drabužius žmonės, manau, renkasi dėl patikusio dizaino, o ne dėl socialinės idėjos. Tėvai ekologiškus drabužėlius dažnai perka vaikams, kurių oda yra jautri.“
Įkvėpimas. „Labiausiai įkvepia ramybė. Visą dieną sukuosi kaip voverė rate, o „Me and Mine“ yra mano naktinė pamaina. Dienomis dirbu rinkodaros srityje, o vakarais – prie savo projektų. Tiesa, rankinėje nešiojuosi knygelę ir pieštuką, mat dažnai būna taip, kad netyčia pamatyta detalė įkvepia sudėlioti naują modelį. Jį papiešiu, o vėliau tobulinu. Būna, kad ta pati idėja vėliau jau neatrodo tokia gera.“
Kai pamačiau pustuštes savo kurtų drabužėlių dėžutes, supratau, kad akcijoje „Ankstukai“ dalyvavau ne veltui.
Stilius. „Sunku apibūdinti. Mano stilius nėra įspraustas į griežtus rėmus, jį dažnai diktuoja aplinkybės. Anksčiau labai mėgau papuošalus, ryškesnes spalvas. Gimus vaikams, požiūris pasikeitė. Dabar pirmenybę teikiu patogumui. Esu vintažinio stiliaus gerbėja, tokio stiliaus yra ir dauguma mano kuriamų drabužių.“
Pasirinkimas. „Nuo vaikystės labai mėgstu piešti, lankiau dailės mokyklą. Patiko siūti drabužius. Iš pradžių siuvau lėlėms, vėliau – sau. Močiutė buvo siuvėja, mama taip pat moka siūti, tai natūraliai persidavė ir man. Baigusi mokyklą labai norėjau stoti į Vilniaus dailės akademiją, bet tada buvo visai kitoks požiūris į kūrėjus. Tėtis pasakė, kad geriau įgyti rimtą išsilavinimą, o uždirbtus pinigus galima išleisti ir pomėgiams. Pasirinkau visiškai priešingą specialybę – ekonomiką. Įgijau išsilavinimą iš išskaičiavimo, nes mokykloje visi dalykai sekėsi puikiai. Negalėčiau teigti, kad gailiuosi. Mėgstu abu savo darbus.“
Ateitis. „Apie planus kalbėti sunku. Rinka labai dinamiška: vieną dieną esi įdomus tu, kitą dieną – jau kitas. Kol kas darbai mane patys susiranda, taigi laikausi įsikibusi. Vis daugiau galimybių atsiveria užsienyje. Tai, manau, yra Lietuvos kūrėjų perspektyva. Pasaulyje tvarios mados idėjos priimamos palankiau.“
Ypatinga akimirka. „Vienas svarbesnių įvykių – prisidėjau prie akcijos „Ankstukai“ (neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“, partnerių ir rėmėjų vykdoma paramos akcija „Ankstukai“, skirta padėti užaugti neišnešiotiems kūdikiams, – red. past.). Tada buvau labai užsiėmusi, reikėjo sukurti ir į gamybą paleisti naują kolekciją. Vis dėlto negalėjau atsisakyti dalyvauti „Ankstukų“ organizatorių rengiamame drabužėlių dizaino konkurse. Mano pačios vaikai gimė sveiki ir išnešioti, bet esu mama, tad galiu įsivaizduoti, ką patiria šeimos, kurioms atsitinka kitaip. Į vaikų ligas reaguoju labai jautriai, o jei dar prisideda buitinės problemos, tarkim, nėra kuo atžalų aprengti, tai išmuša iš vėžių. „Me and Mine“ – socialinę atsakomybę liudijantis prekių ženklas, todėl atsisakyti prisijungti prie akcijos negalėjau. O kai pamačiau pustuštes savo kurtų drabužėlių dėžutes, supratau, kad dalyvavau ne veltui.“
Esu prieš žmonių išnaudojimą, nepilnamečių vaikų darbą. Mano idėja yra: „Mylėk žmones, naudokis daiktais.“
Diena. „Ji turbūt nėra labai romantiška ir nedaug kuo skiriasi nuo daugelio žmonių. Ryte nuvežu vaikus į darželį, važiuoju į darbą, vakare susirenku atžalas, dar kelias valandas praleidžiame kieme ir tik tada atiduodu duoklę „Me and Mine“. Gal kiek apmaudu, kad negaliu visiškai atsidėti savo verslui, bet tai galbūt – ateity.“
Išbandymai. „Rinka maža, o konkurencija didelė, todėl kūrėjams sunku būti pastebėtiems. Man sunkiausia buvo turbūt ryžtis investuoti. Idėja gimė staiga, pinigų verslui pradėti nekaupiau, be to, nežinojau, kaip mano gaminius priims vartotojai. Sukūriau pirmą kolekciją, ir iškart reikėjo galvoti apie kito sezono gaminius, o tai reiškė išlaidas. Labai džiaugiuosi, kad atsirado partnerių, – kelių butikų savininkai pasiūlė prekiauti mano kuriamais drabužiais. Esu intravertė, nemoku girtis, todėl labai džiaugiuosi, kad dabar už mane tai daro klientai.“
Kur įsigyti? „Drabužiais prekiaujame elektroninėje parduotuvėje www.meandmine.lt, – visada smagu parduoti gaminį tiesiogiai. Sulauki atsiliepimų. Vis dėlto jei mano kūriniais nebūtų prekiaujama salonuose, būtų sunku. Klientams svarbu drabužius patogiai pasimatuoti. Gaminių su etikete „Me and Mine“ galima rasti Vilniuje, butikuose „Baltas miškas“ ir „Decolte“, Kaune, salone „Naked.“, Klaipėdoje – „Niko boutique“, ir dar keliose elektroninėse parduotuvėse.“
