Kas svarbiausia renkantis drabužį. „Turbūt tikrai labai save myliu, nes renkantis aprangą man svarbiausia patogumas. Tai nereiškia, kad nedėviu suknelių, sijonų. Patogus drabužis – tai nebūtinai tik kelnės. Tačiau kad ir ką vilkėčiau, daiktas visų pirma man turi būti mielas ir jaukus. Nemanau, kad būna išskirtiniai drabužiai, tokius juos padaro jį vilkintis žmogus. Aš rengiuosi pagal nuotaiką. Kokia atsibundu, kaip noriu tą dieną jaustis ir kokią žinutę ištransliuoti pasauliui, taip ir vilkiu. Stiliuje man svarbiausia visuma.“
Auksinė stiliaus taisyklė. „Mažiau yra daugiau. Esu milimalizmo šalininkė – nemėgstu apsikrauti detalėmis, patinka išgryninti, neperkrauti siluetai.“
Apsipirkimo stilius. „Esu iš tų pirkėjų, kurie turi prisijaukinti rūbą. Kaip sakoma, devynis kartus pamatuoju ir tik dešimtą kerpu. Retai kada perku drabužį iš karto, tik pamačiusi – meilė iš pirmo žvilgsnio parduotuvėje mane ištinka labai nedažnai. Esu linkusi pirkinius apgalvoti. Pamačiusi ką nors gražaus, užfiksuoju, o tada įsigyju tai, ko tikrai negaliu pamiršti. Niekada neprašau atidėti man drabužio – esu linkusi palaukti. Jei daiktas mano, tikiu, kad jis manęs sulauks. Šis metodas man kol kas visada pasiteisina.“
Patogiausias drabužis. „Blaškausi tarp senų gerų džinsų ir kombinezono – niekaip negaliu apsispręsti.“
Tendencijos ir mada. „Esu už modernią klasiką – tuos visada madingus dalykus su to sezono detalėmis ir tendencijų atspindžiais. Meluočiau, jei sakyčiau, kad mada man nesvarbi. Tuos dalykus seku ir mada domiuosi. Aklai tendencijomis nesivadovauju, atsirenku tai, kas man priimtiniausia.“
„Mano kasdienis ritualas ir didelis malonumas yra prie kavos atsiversti mėgstamus madų puslapius ir tinklaraščius. Su malonumu kasdien skaitau „Atlantic-Pacific“, Agnės (stilistės Agnės Gilytės – aut. past.) rašomus dalykus. Su malonumu paskaitau, ką konkrečiam sezonui siūlo dizaineriai, perku žurnalus. Kai perskaičiau „Spintologiją“, svarbiausius dalykus aptarėme su draugėmis ir prisitaikėme sau.“
Lietuvių kūrėjai. „Labai palaikau lietuvių kūrėjus ir seku jų veiklą. Man labai smagu stebėti lietuvių dizainerius, kaip atsiranda vis naujų, ką jie siūlo, kaip kuria, – tik spėk sugaudyti! Lietuviai kuria daug kokybiškų ir įdomių dalykų. Juos labai myliu, kartas nuo karto ką nors vis įsigyju. Labai mėgstu ir seku dizainerės Dianos Paukštytės kūrybą. Praėjusio sezono mano didžioji meilė – dizainerės kurtas paltą primenantis megztinis. Šis pirkinys buvo labai sėkmingas ir labai pasiteisino.
Labai patinka Sonatos Bylaitės kuriami aksesuarai – ši kūrėja jau daug metų turi savo kryptį, kuri man patinka. Vertinu Dovilės Dagės kuriamus papuošalus. Savo ne Lietuvoje gyvenančioms draugėms visada dovanoju lietuvių kūrėjų daiktus – tai yra tapę mano „arkliuku“, turiu savo mėgstamus butikėlius, juose vis atrandu ką nors naujo. Pavyzdžiui, kai kurias savo drauges ir sesę labai maloniai nustebinau padovanojusi Kristinos Kruopienytės šiltas kumštines kailines pirštines, nors pirštinės daug kam atrodo banaloka dovana...“
Sezono atradimai. „Man labai patinka mezginiai. Mėgstu geltoną spalvą, turiu keletą šios spalvos daiktų, o kadangi šis sezonas – geltonos atgimimas, labai daug naujo pirkti nereikės (šypsosi).“
Grožio priemonės rankinėje. „Lancôme“ lūpų blizgis tūbelėje „Juicy Tubes“.
Rankinės. „Nesu iš tų moterų, kurios nešiojasi pusę gyvenimo. Man tokia didelė rankinė netgi trukdo. Man atrodo, kad rankinėje turi būti tik tai, ko reikia tai dienai. Man patinka nedidelės rankinės. Ir man nesunku daiktus perkraustyti iš vienos rankinės į kitą. Vienos mėgstamiausios rankinės neturiu – neprisirišu prie daiktų, manau, kad ne žmogus daiktui, o daiktas žmogui turi tarnauti.“
Savęs priežiūra. „Prisižiūriu, man svarbu, kokias priemones naudoju. Netikiu, kad šampūnas už porą eurų gali padaryti stebuklus. Nesu iš tų, kurios kasdien bėgioja pas specialistus, turiu tik kirpėją, pas kurį visuomet lankausi. Svarbiausias grožio procedūras galima pasidaryti ir namie.“
Kvepalai. „Vienu metu kvepinuosi tik vienais kvepalais. Šiuo metu mano aromatas – „Franc Boclet“ „Tobacco“. Man patinka sunkūs, nišiniai aromatai „su charakteriu“, juos renkuosi ilgai ir atsakingai, nes kvapas man labai svarbu.“
Ir pabaigai – apie komplimentus... Ruošdamasi kalbinti Eglę, elektroninio pašto dėžutėje kaip tik radau pranešimą spaudai, kuriame buvo rašoma, jog E. Skrolytė negali pakęsti komplimentų. „Turbūt dėl jų pataikūniškos ir nenuoširdžios prigimties. Nors nuoširdžius komplimentus vertinu. Ir pati mėgstu pasakyti, jei žmogus gražiai atrodo. Bet tai tokia emocinė tos akimirkos išraiška... O šiaip komplimentų sakymas yra didelis menas.“
