Pokyčiai. Esminis gyvenimo lūžis, kaip pasakoja, įvyko šių metų vasarą. Tarp dviejų skrydžių Frankfurto oro uoste ji kelis kartus pakartojo: „Noriu naujo gyvenimo. Kito kelio nėra“. „Nuo liepos iki spalio – tiek laiko užteko, kad mano gyvenimas pasikeistų iš esmės“, – pati stebisi.
Kūrybos namai. Praėjusį penktadienį duris Užupyje atvėrė Aušros Haglund kūrybos namai. Mintį apie juos moteris nešiojosi net 11 metų. „Tai mano ilgiausiai nešiotas kūdikis, – palyginimą randa pašnekovė. – Kai man apie tai papasakojo viena moteris, su kuria apie tai kalbėjome Švedijoje, nepatikėjau“, – šypteli svajonę įgyvendinusi dizainerė.
Pirmame aukšte kūrėja įrengė showroom‘ą, kuriame demonstruoja savo kūrinius (vienetines rankų darbo rankines, kitus odinius aksesuarus, drabužius), rūsio erdvė skirta kūrybai ir šviečiamajai veiklai. „Esu kupina ne tik idėjų, kurios atsiskleidžia mano odos darbuose, drabužiuose moterims, turinčioms susiformavusį identitetą ir požiūrį į gyvenimą, bet ir noriu dalintis savo patirtimi. Kūriau interjerus, vadovavau „Domus galerijai“, rengiau savo kolekcijų pristatymus Lietuvoje ir užsienyje, dabar dėstau mados industrijas studentams, daug važinėju po pasaulį, mokausi. Noriu dalintis su kitais, noriu kalbėti apie tai, kad stilius ir požiūris į gyvenimą yra viena. Mano kūrybos dirbtuvėse tikrai nerengsime dekupažo pamokų“.
„Vizitinė kortelė“. „Viskas, ką vilkime, nešiojame ant savęs ir kas yra šalia mūsų, yra moters „vizitinė kortelė“ – ar tai vyras, ar rankinė, ar apranga, ar avalynė. Savo išvaizda mes komunikuojame su pasauliu. Viską galime įvertinti (ir vertiname) akimis. Beje, apie moterį labai daug pasako šalia jos esantis vyras. Todėl kažkada esu pajuokavusi, kad rankines, kaip ir vyrus, reikia rinktis atsakingai.“
Rankinės. Pati A. Haglund neatsiejama nuo odinių rankinių, kurias kuria jau daugiau nei dvidešimt metų. Kiek pati jų turi, neįmanoma suskaičiuoti – matyt, kelis šimtus, tiek, kiek yra sukūrusi.
„Visos rankinės, kurias paleidau į šį pasaulį, yra kurtos lyg sau, jos kaip mano kūdikiai, su kuriais, patikėkite, labai sunku skirtis. Tačiau suprantu, kad negaliu visko turėti. Kaip sakau, aš jas išnešioju ir atiduodu kitoms motinoms maitinti.“
Sezono atradimas. Viename mano prieš kelerius metus su dizainere darytame interviu ji prasitarė, jog rankines renkasi kaip vyrus: „Kai vieną įsimyliu, kitų nebereikia.“ Šiuo metu Aušra iš rankų nepaleidžia sidabrinės kuprinės. „Manęs anksčiau klausdavo, kodėl nekuriu kuprinių. Atsakydavau, kad tai nėra elegantiškas aksesuaras, bet jei sugalvosiu tokį modelį, kuris bus ir elegantiškas, ir patogus, tuomet gims mano kuprinė. Ir gimė! Dabar šiomis kuprinėmis yra susidomėję florentiečiai nišinių parduotuvių savininkai. Man tai didžiausias įvertinimas.“
Suknelės. „Anksčiau buvau labiau kelnių moteris, tačiau atradau, jog nėra patogesnio drabužio už suknelę – juk nereikia apgalvoti ir derinti iš karto dviejų dalių. Žinai, jog gerai atrodysi ir dieną, ir vakare, liks pakeisti batelius ar rankinę.“ Sukneles ji mielai dėvi, kuria ir pati. „Svarbiausia atrodyti ne per prabangiai, bet visada – stilingai.“
Kaip apibūdintų savo stilių. „Aš esu laisvės nešėja, nesistengiu savęs įrėminti į kokį nors stilių. Esu sveika ir laisva moteris – štai kaip dabar apibūdinčiau savo stilių (kvatoja). Žinoma, pažiūrėjus į nuotraukas akivaizdu, kad keičiausi. Stilius kito ir atsižvelgiant į užimamas pareigas, profesiją ir darbus. Dabar man stilistės sako, kad esu edgy woman. Žinoma, palyginti su niujorkietėmis, atrodau ne tokia „aštri“, bet Lietuvos kontekste galbūt man ir tinka toks apibūdinimas. Vis dėlto mano spintoje yra daug skirtingų stilių drabužių.“
Spalvos. „Nebijau spalvų. Esu kūrusi ir geltonas, ir žalias, ir mėlynas rankines. Tačiau pastebėjau, kad kurį laiką labai jaukiai jaučiuosi vilkėdama juodai. Man juodos niekada nebūna per daug. Matyt, šios spalvos etapas dar nepraėjęs.“
Istorijos, kurios įkvepia. „Mane įkvepia ir žavi istorijos, esančios už daikto ar jo kūrėjo. Pavyzdžiui, „Salvatore Ferragamo“ batus įsigijau ne todėl, kad jie „Salvatore Ferragamo“, o todėl, kad įkvėpė šių mados namų istorija. Arba pirmieji „Gucci“ jojikų batai patiko ne tik todėl, kad tai vien batai, o todėl, kad sužavėjo lauko gėlėmis ištapytas ir Guccio ranka išrašytas šilko popierius, į kurį jie buvo suvynioti ir supakuoti į dėžę. Mane įkvepia ir harmoniją spinduliuojančios moterys.“
Šukuosena. Vienintelis dalykas, kuris nekinta jau bemaž 9-erius metus, yra trumpų šviesių plaukų šukuosena. „Šukuosenos jau daug metų nekeičiu, nuo tada, kai grįžau į Lietuvą iš Švedijos. Nors grįžau dar su juodais plaukais, geriausiai jaučiuosi būdama šviesi. Kartais kirpimą pasikoreguoju pati, todėl atrodo, kad vis kerpuosi pas tą patį meistrą (juokiasi).“
Geras skonis. Aušra pradėjo skaityti paskaitas kolegijoje apie madą ir stilių. „Supratau, koks dar menkas suvokimas apie tai, kas tinka ir kas ne, todėl labai džiaugiuosi galėdama pasidalinti savo patirtimi“, – džiaugiasi kūrėja. Ji juokdamasi prisimena istoriją, kaip neleido dukrai Melani pirkti pigios vienadienės rankinės. „Sakiau, geriau aš tau pasiūsiu tikrą, odinę.“ Kokybė Aušrai svarbu. „Kai iš Italijos atkeliavo šimtaprocentinio kašmyro šaliai, džiaugiausi jais kaip vaikas.“
Apie tendencijas. „O štai tendencijų, prisipažinsiu, neseku, tai jos seka paskui mane. Pavyzdžiui, manęs iki šiol klausia, ar galiu pasiūti paltą, kurio modelį sukūriau dar 2009-aisiais. Arba geltoną rankinę, kuri buvo mano 2013 metų kolekcijoje. Turiu prigimtinę savybę nujausti, kas bus madinga ateityje. Darau tai, ką jaučiu, tik noriu daryti kitaip. Daryti taip, kaip jau yra padaryta, yra niekinga.“
Odos kvapas. „Skaniausiai man kvepia oda. Pamenu, kai mano pirmasis vyras man padovanojo pirmąją odą, tuo metu laukiausi sūnaus Gabrieliaus, ir toji oda man taip puikiai kvepėjo! Kaifavau ją uostydama – taip prieš dvidešimt aštuonerius metus gimė mano pirmoji rankinė.
„Ferragamo“ muziejuje radusi oda dvelkiančius kvepalus supratau, kodėl tas kvapas mane taip traukia. Turiu svajonę sukurti savo kvepalus, ir jie neabejotinai kvepės oda, zomša. Tuo, su kuo praleidžiu kiekvieną savo dieną.“
