Visų pirma rankinė turi būti labai talpi, taigi – didelė. Be to, daug keliaujančiam ir išties beprotišku ritmu gyvenančiam modeliui nepatinka rankinės su užtrauktukais, spaustukais ir panašiomis varžančiomis ir trikdančiomis detalėmis. „Man patinka didžiulės tašės, lyg krepšiai, į kurį telpa visas gyvenimas, – kriterijus, kuriais vadovaudamasi renkasi rankinę,vardija E. Vilkevičiūtė. – Nesijaudinu, kad ji didelė, kad ką nors iš jos gali pavogti. Turiu jaustis laisva.
Įvairiausiose pasaulio šalyse dairiausi rankinės – paprasčiausios didelės ir patogios tašės, – į kurią galėčiau susidėti viską, ko man reikia kelionėje į darbą ar vykstant atostogauti.“
Neradusi tokios, kokios nori ir kuri atitiktų visus jos reikalavimus, svajonių rankinę Edita... sukūrė pati. Įgyvendinti jos idėjas padėjo 20-metį švenčiantys mados namai „Sirena“ ir jiems visus tuos du dešimtmečius vadovaujanti odinių rankinių dizainerė Irena Serapinienė. Ji pasakojo, kad su Edita dirbti buvo be galo smagu („mudvi tiek juokdavomės“), be to, modelis norėjo dalyvauti kiekviename rankinių kūrimo etape, parskrisdavo iš kito pasaulio krašto vien tam, kad dalyvautų atrenkant odas, sukerpant rankines ar užsakinėjant plieninius žiedus ir sagtis iš kalvio (taip, kiekviena plieno detalė, naudojama rankinėms sutvirtinti, specialiai nukaldinta rankomis kalvystės meistro – jį moterys rado Vilniuje). „Edita tiksliai žinojo, kaip turi atrodyti kolekcija, tad nenusileido dėl menkiausios detalės, viskas turėjo būti taip, kaip ji įsivaizdavo, – tobulai“, – pasakoja mados namų dizainerė I. Serapinienė.
Ponia Irena sako, kad rinkdamosi rankinę sau, moterys dažnai ištaria frazę: „Joje kažkas yra“. Būtent taip ir reikia rinktis rankinę: ją liesti, matuotis, apžiūrėti, – pajausti. „Visų pirma rankinė turi „lipti“, tikti ir prie bendro stiliaus, ir prie asmenybės. Tik tada su rankine jausitės iš tiesų gerai. O jau toliau šį aksesuarą reikia rinktis pagal figūrą, atsižvelgti į ūgį ir panašiai“, – teigia I. Serapinienė.
Moteris prisipažįsta ilgą laiką svarsčiusi, kokia gi yra toji svajonių rankinė. „Ir radau atsakymą! Pirmiausia reikia rasti svajonių merginą, ir ta rankinė, kuri patiks svajonių merginai, bus svajonių rankinė“, – samprotauja rankines iš natūralios odos jau dvidešimtmetį kurianti I. Serapinienė. Ji teigia visada svajojusi sukurti tokią rankinę, kuri kuo labiau atskleistų natūralią odos prigimtį – tokią, kurią būtų galima drąsiai visur nešiotis su savimi, nebijoti padėti ant žemės, nešiotis kelionėse ar kasdien.
Būtent tokias, sako, pavyko sukurti su Edita. Modelis antrina: sutiko kurti rankines su Irena, nes jai patiko, kaip ši moteris moka elgtis su oda, kaip liečia šią natūralią medžiagą. „Aš ir pati taip pat elgiuosi su oda – netgi laukiu, kol ji apsitrins ir pasidėvės, nes tuomet tampa dar savesnė. Vadovaujuosi požiūriu, kad daiktas žmogui turi tarnauti, o ne atvirkščiai.“
E. Vilkevičiūtė kartu su „Sirena“ sukūrė savo svajonių rankinę, dar dvi skirtingų dydžių rankines su užtrauktukais, talpią kuprinę, delninę, kosmetinę, diržą ir užrašų knygeles. Spalvas rinkosi natūralias – juodą, tamsiai rudą ir prislopintą purpurinę (užrašinių yra keturių spalvų – juodos, rudos, purpurinės ir baltos; šios spalvos, kaip sako Edita, „žaismui“), diržai – dviejų spalvų: juodos ir rudos (patogūs tuo, kad yra universlaus dydžio, pinti, be skylučių, tad sagtį galima segti bet kur).
Iš viso kolekciją sudaro 9 modeliai. Beveik visi jie dekoruoti natūralios odos pynimo raštais. Ir visi jie skirti laisvoms, veržlioms, aktyvioms šiuolaikinėms moterims, kurioms nereikia savęs varžyti – daiktų jos gali pasiimti tiek, kiek reikia. Kolekciją E. Vilkevičiūtė kūrė beveik metus.
Pamačiusi Editos svajonių rankinę, nesusilaikiau nepareplikavusi, ar prikrovus būtiniausių daiktų apskritai būtų įmanoma ją pakelti. Modelis tik nusijuokė: „Esu pratusi daug tampyti – lagaminus, rankines. Be to, rankinė turi būti talpi, kad į ją tilptų visi būtini daiktai.“ Modeliai daiktų su savimi nešiojasi išties daug: vien eidamos į atrankas, merginos įsimeta papildomą batų porą, su savimi nešiojasi didžiulį sunkų vadinamąjį book‘ą (pamėginkite rasti tokiam daiktui rankinę!), vandens butelį ir panašiai. „Nešu ir bulves, ir kopūstus, – juokdamasi į repliką, jog į tokią rankinę kopūstų ir bulvių nedėsi, atsako Edita. – Kai einu į prekybos centrą, kraunu į ją viską, ko reikia.“
O kur dar kosmetika! Tiesa, jos Edita daug nesinešioja, o viskas, ko reikia, puikiai telpa į nedidelę kosmetinę – panašią sukūrė ir šiai kolekcijai. „Kartais šią kosmetinę nešiojuosi kaip mažą rankinuką, į ją įsimetu telefoną, korteles, keletą būtiniausių priemonių ir keliauju.“
Panašiai moteris elgiasi ir su užrašine. „Labai mėgstu viską rašyti ranka, tad kartais su savimi pasiimu tik užrašų knygutę, į ją įsimetu kreditinę ir asmens tapatybės korteles, jei reikia, šiek tiek grynųjų, ir bėgu“, – pasakoja modelis.
I. Vilkevičiūtė ir I. Serapinienė susipažino prieš kiek daugiau nei metus visiškai atsitiktinai, Vilniuje: per mugę Gedimino prospekte trumpam į Lietuvą grįžusi Edita tiesiog bėgo pro šalį, kai pamatė mados namų „Sirena“ rankinę. „Kokia graži tašė“, – tąkart pagalvojo nueidama. O Irena, žvelgdama į „kažkur matytą“ merginą, suabejojo, ar ji galėtų būti „tas garsus lietuvių modelis“. Užsimezgė graži draugystė, nors bendradarbiavimo su pasaulinio lygio modeliu ponia Irena sako nedrįsusi sapnuoti net gražiausiame sapne, o dabar moterys jau užsimena, kad ši kolekcija – toli gražu ne paskutinis bendras jų projektas.
„Kurti šią kolekciją mums visoms buvo labai smagu, – abi vienbalsiai tvirtina. Šiame procese dalyvavo ir Editos mama bei sesuo ir Irenos dukra Inga. – Išgyvenome tikrą kūrybos šventę. Nežinojome, kas iš viso to išeis, bet mums buvo be galo smagu tą šventę švęsti.“
Akimirkos iš pristatymo – moteris.lt fotogalerijoje:
