Požiūris. „Stilius yra absoliučiai ne mano tema, neturiu ką šiuo klausimus pasakyti. Esu iš tų moterų, kurioms visi vyrai nėra kiaulės, ir aš visada turiu ką apsirengti.“
Stilius. „Jokių blizgučių, prastų, menkaverčių daiktų. Geriau vienas geras nei šimtas prastos kokybės.“
Įvaizdis. „Nekenčiu aukštakulnių ir vakarinių suknelių, nes šie atributai yra mano darbo dalis. Baisiausia – grimas ir šukuosena, – veltui praleistas laikas. Man sunku nusėdėti 40 minučių, kai daromas manikiūras. Bet į stilistų darbą nesikišu, tik pasakau, man gražu ar negražu, ir viskas.“
Išvaizda. „Stengiuosi neapsileisti. Ne dėl to, kad išgirsčiau komplimentą. Televizijoje dirbantis žmogus, jei nesirūpina savo išvaizda ir atsainiai sako: „Oi, svarbu yra vidinis pasaulis“, tiesiog negerbia žiūrovo. Nekalbu apie beprotystes – bado dietas, plastines operacijas. Privalau būti pasitempusi, geros sportinės formos, nes tai, ką darau, reikalauja labai daug fizinių jėgų. Be to, esu moteris. Jei moteris savimi nesirūpina, apsileidžia, – tiesiog savęs nemyli. Ir vyro, esančio šalia.“ (Iš R. Mikelkevičiūtės interviu žurnalui „Moteris“, 2010 m. gegužė)
Vakarėliai. „Kartais galvoju: „Gal reikėtų nueiti į kokį. Pasitempę vyrai, gražios moterys! Ne viena jų suknelę ar kelias siūdinasi prieš gerą pusmetį!“ Gražu: damoms reikia puoštis, išeiti, pasirodyti, tačiau kai ateina vakarėlio diena, o aš 15 valandą dar sėdžiu mašinoje visa suplukusi, mintis apie pasiruošimo procesą net nupurto. Man smagiau pabūti su namiškiais. Vakarėliuose pradedu nuobodžiauti, nežinau, ką ten veikti. Pastoviu, pavaikštau, gaila energijos.“
Laikas sau. „Prieš kelerius metus sau pasakiau: „Taškas. Tegu tam tikromis valandomis man niekas neskambina. Tai – mano laikas, ir viso gero!“ Tris kartus per savaitę sportuoju, plaukioju. Vandenyje palieku stresą.“ (Iš R. Mikelkevičiūtės interviu žurnalui „Moteris“, 2010 m. gegužė)
Dažniausiai dėvimas drabužis – džinsai ir marškinėliai.
„Apsipirkinėjimas man yra kančia. Nemėgstu parduotuvių. Jose pavargstu lygiai po pusvalandžio. Per savo gyvenimą tik kartą esu pajutusi tai, ką moterys vadina šopingo džiaugsmu. Tai buvo Amerikoje. Milžiniškos erdvės, besišypsančios pardavėjos ir... keliskart mažesnės kainos!“
Nieko nereikia. „Nesu ta mamytė, kuri pamačiusi vaikiškus rūbelius išskysta. Vyrui visada pabrėžiu, kad esu ideali žmona, nes man nereikia kailinių, prašmatnių batų ir deimantų.“
Nėščiosios įvaizdis. Būdama devintą mėnesį nėščia, Rūta neturėjo nė vieno drabužio, skirto nėščiajai. Televizijoje jos įvaizdžiu laukimosi periodu rūpinosi stilistė Agnė Jagelavičiūtė.
Apie juodą spalvą. „Savo laidos (R. Mikelkevičiūtė yra laidos „Valanda su Rūta“ vedėja, laidos „Nuo... iki...“ prodiuserė – aut. past.) dalyvių prašau nesirengti juodai. Ypač moteris juoda spalva sendina, suteikia nuovargio efektą. Apskritai kamera joms negailestinga: prideda metų, pastambina, be to, išplatina apatinį žandikaulį. Pati rengiuosi spalvingai. Vienoje laidoje gavau nuo gerbiamos Aušros Maldeikienės į kailį už tai, kad „vedėja yra per graži ir per ryški“. Gal, kalbantis kokia nors tema, reikėtų įsisprausti į griežtą kostiumėlį, bet manau, kad gražus, spalvingas drabužis rimtai problemai spręsti mūsų žanro laidoje netrukdo.“ (Iš R. Mikelkevičiūtės interviu žurnalui „Moteris“, 2010 m. gegužė)
Papuošalai. „Mano rankų nepuošia joks žiedas – jis tiesiog trukdo.“
Moteriška silpnybė – kvepalai. Jų turi kelias dešimtis buteliukų, bet vienų mėgstamų – ne.
Kažkada svajojo pasisiūdinti tautinį kostiumą.
