Kaip pasakoja Žilvinas Grigaitis, greičiausiai lietuviai vyrai rečiau puošiasi juvelyriniais dirbiniais, nes čia nėra įvairovės tradicijų, įprasta apsiriboti tik laikrodžiu ar žiedu. Apyrankes, kaklo puošmenos ar seges tautiečiai renkasi rečiau, nes tai tiesiog neįprasta, nebūdinga. Galbūt įtaką daro ir neilgai trunkantis šiltasis sezonas, juk žiemą norisi grynumo ir paprastumo. O štai Australijoje, palygina Ž. Grigaitis, vyrai puošiasi labai noriai, įvairios odinės apyrankės ant riešų, čiurnų, kaklo papuošalai, žiedai ir auskarai čia žybčioja nuolat.

Apskritai pasaulinėje vyrų madoje papuošalų netrūksta, jų geidžia daugybė, todėl garsūs mados namai kiekvieną sezoną pasiūlo naujas papuošalų kolekcijas ne tik moterims, bet ir vyrams. Papuošalai suteikia individualumo, pabrėžia tam tikrą stilių, pasaulio vyrai neatsisako nei prabangių juvelyrinių dirbinių, nei bižuterijos. Šalyse, kur mada užima svarbų vaidmenį, vyrai neretai kreipiasi į mados namus su individualiais užsakymais, pagal norus kuriami papuošalų dizainai, pritaikomi pasirinkti akmenys, spalviniai deriniai.

Šį kartą į juvelyrą kreipėsi ir Ž. Grigaitis, panoręs išsaugoti tėvų atminimą. Iš šeimos paveldėti papuošalai galbūt būtų dūlėję skrynelėse ilgą laiką, jei ne idėja juos transformuoti į naujas šiuolaikiškas puošmenas. Pamatęs jauno juvelyro Karolio Lizaičio darbus, Žilvinas nesudvejojo: „Karolis be galo gabus, turi gerą vaizduotę, išvydęs jo darbus pamaniau, kad lengvai suprasim vienas kitą. Taip ir buvo. Jis suderino ir ypatingą dizainą ir patogumą. Karolis naujam gyvenimui prikėlė papuošalus, kuriuos paveldėjau iš tėvelių, perdirbo įvairius žiedus, grandinėles, seges, apyrankes. Jų stilistika man nebuvo artima, todėl tėvelių atminimą sumaniau išsaugoti papuošalus patikėjęs perkurti juvelyrui.“

Kaip susipažinai su Ž. Grigaičiu ir kaip sekėsi įgyvendinti jo papuošalų viziją?

Su Žilvinu susipažinau per savo tėvą, kuris dirba laikrodininku. Pataisęs Ž. Grigaičiui laikrodį sulaukė klausimo, ar nežino gero juvelyro. Taip Žilvinas ir atėjo pas mane, jau ilgą laiką kuriu jam papuošalus. Buvo iššūkis daryti papuošalus tokiam žmogui, tikrai bijojau jo reakcijos, kai pamatys jam pagamintus juvelyrinius dirbinius. Tiesiog įsiklausiau į jo norus ir pasistengiau įgyvendinti jo idėjas. Dabar galiu pasakyti, kad jis manimi pasitiki ir būna, jog leidžia kurti papuošalą taip, kaip įsivaizduoju aš.

Papasakok, kaip prasidėjo kelias juvelyrikos link?

Pradėjau atsitiktinai. Dažnai lankydavausi pas tėvą darbe, jis laikrodininkas, o aplink dirbo daugybė juvelyrų. Tuomet trylikametis pamačiau, kaip dirba kiti juvelyrai. Buvo labai keista, kad metalą galima realizuoti įvairiomis formomis, kad gabalas metalo virsdavo kažkuo gražiu. Sužavėjo, kad metalą galima lipdyti taip, kaip vaikystėje lipdydavau plastiliną. Aišku, akivaizdžiai reikėjo daug daugiau žinių, po truputį pradėjau gilintis, daryti užsakymus pažįstamiems ir juvelyrika tapo mano duona.

Kas tapo juvelyrikos mokytojais?

Mokiausi pas senus juvelyrus, kurie irgi mokėsi iš kitų juvelyrų. Kaip senieji amatininkai perduodavo jauniesiems savo žinias, taip ir aš perėmiau daug svarbių žinių ir amato subtilybių. Įtaką padarė daug žmonių, bet aš vis dar eksperimentuoju įvairiais stiliais ir, sakyčiau, kad savo originalų ir nepakartojamą stilių aš vis dar kuriu. Kūrybai ir juvelyrinių dirbinių plastikai naujų vėjų įnešė skulptorė Joana Noreikaitė. Pas ją mokiausi suvaldyti vaško techniką, kurią dabar dažnai naudoju savo darbe.

Kokių juvelyrų darbai žavi labiausiai?

Du pagrindiniai – Alexanderis Sidorovas ir JURA Training Center. Šie juvelyrai yra ne tik vieni geriausių ir pripažintų pasaulyje, bet ir turi savo juvelyrikos mokyklas, į kurias norėčiau kada nors nuvykt pasimokyti, ten įgaunama aukščiausios kokybės patirtis.

Koks dirbinys pareikalavo daugiausiai darbo?

Geltono aukso žiedas su pusės karato deimantu, labai griežtų linijų. Dirbau apie 3 savaites, nes norimą rezultatą gavau tik iš trečio karto. Kadangi dažniausiai medžiagos yra atnešamos kliento, negaliu tiksliai pasakyti, kiek šis žiedas būtų kainavęs su medžiagomis ir darbu klientui. Na, pakanka paminėti, kad vien deimanto kaina apie 1000 eurų.

Su kokiais užsakymais tenka susidurti dažniausiai, o kokių esi turėjęs netikėčiausių?

Dažniausiai kuriu sužadėtuvių ir vestuvinius žiedus. Didžiausią užsakymų dalį sudaro būtent žiedai. Kartą papasakojau klientei savo mintis, o ji tiesiog leido man kurti laisvai, pagal save. Tokie klientai man labai patinka. Įdomesnę paskirtį yra atradęs vienas mano kurtas papuošalas krikštynoms. Tai auksuotas sidabrinis lėktuvėlis ant vaikiško šaukšto.

Ar pastebėjai naujų tendencijų, kokių vestuvinių žiedų norima?

Klasika visada bus klasika, daug žmonių vis dėlto lieka prie tų žiedų, kurie buvo nešiojami tėvų, senelių. Kadangi dabar galimybės ir įvairovė didelė, žmonės gali rinktis iš 1000 keisčiausių dizainų, jie pradeda rizikuoti pasirinkdami originalius vestuvinius žiedus, išskiriančius juos iš minios. Tačiau mano kaip juvelyro darbas patarti, kad vestuvinis žiedas butų praktiškas.

Su kokiais metalais ir akmenimis dirbi, kokius išskirtum įdomesnius?

Dirbu su auksu, sidabru, platina ir titanu. Esu dirbęs su daugybe įvairių brangakmenių. Lietuvoje nedažnas yra juodas deimantas ir tokių esu ne vieną įstatęs, žinoma, populiaresni yra standartinės spalvos briliantai. Esu gaminęs žiedą su į 10 rečiausių brangakmenių sąrašą patenkančiu juoduoju opalu, taip pat papuošalą su Holivudo žvaigždžių pamėgtu brangakmeniu – tanzanitu. Teko turėti labai retų ir išskirtinių brangakmenių, kurių pavadinimų ir dažnas juvelyras nepasakytų.

Ar papuošalus kuri pagal iš anksto pieštą eskizą, ar darai tai laisvai – palaipsniui tobulindamas iš akies?

Darau ir taip, ir taip. Priklauso nuo žmogaus, jeigu klientas nori, darau pagal eskizą. O jeigu jis ateina su idėja, žinoma, užtrunka ilgiau. Kai yra nuotrauka ar piešinys, dažniausiai tobulinimo per daug nereikia, nes žmogus jau žino, ko nori. Kai nuotraukos ar piešinio nėra, tuomet gamybos procese pamatau trūkumus, tenka sukti galvą, kaip padaryti idealiai. Kūryba yra sudėtingas dalykas ypač, kai reikia padaryti gražiai, dailiai, kokybiškai, praktiškai ir patogiai.

Kaip manai, kodėl vieni papuošalai atrodo pigiai, o kiti prabangiai? Ar yra taisyklių, kokie papuošalai nedera vieni su kitais?

Kai kurie juvelyriniai dirbiniai atrodo pigiai, nes lygiai tokių pačių pagaminta labai daug. Asmeniškai aš papuošalų padarytų iš karoliukų nevadinu juvelyrika, toks papuošalas neatrodo prabangiai. Geriau kuklus žiedas su vienu brangakmeniu, negu stikliukais apkarstytas pigus blizgutis. Manau, geriausia pigių papuošalų nederinti su brangiais.