Mažutėlė Monako Kunigaikštystė vilioja ne tik įstabiais vaizdais, bet ir ypatinga prašmatna. Pakrantėse po kojomis šiugžda baltas smėlis, supasi prabangios jachtos, kurios šiltuoju metų laiku raižo žydrą Viduržemio jūrą. Ant kalvos išraizgytose Monako gatvėse prie žvilgančių automobilių stoviniuoja kostiumuoti džentelmenai, o grakščiai išlipusios damos kulniuoja į mados namų butikus, garsiuosius Monte Karlo lošimo namus ar ištaigingus viešbučius.
Vienas tokių – „Le Meridien Beach Plaza“, įkurtas Monte Karle. Pro jo langus atsiveria įstabūs vaizdai į jūros žydrynę, lauko terasoje vyksta ne tik garsenybių vakarėliai, bet ir įvairūs madų demonstravimai, kurių stebėti susirenka ir svečių šalių ar vietos įžymybės, ir karališkosios šeimos nariai. Ne veltui būtent šiame viešbutyje „Misis Lietuva ’94“ Reda Karosienė atidarė mados butiką, kuriame ne nuspėjami pasaulinio garso vardai, o Lietuvos dizainerių darbai.
Mintis lietuvių darbus parodyti Žydrojoje pakrantėje ryškėjo pamažu, jos pradžia būtų galima vadinti kadaise R. Karosienės įkurtą grožio ir elegancijos studiją. Čia specialistai padėdavo moterims išryškinti grožį ir susikurti individualų stilių. Tuo metu R. Karosienei teko ne kartą dalyvauti televizijos laidose, šmėžuoti žurnalų puslapiuose ir dalyti patarimus kaip grožio konsultantei. Vėliau tituluotos gražuolės gyvenimas vingiavo jau ne Lietuvoje, o užsienyje, tačiau mėgiamas mados ir grožio pasaulis ją lydėjo nuolat. O štai Lietuvos svetur trūko, norėjosi kažko savo ir artimo. Taip ėmė formuotis idėja suburti lietuvių kūrėjus ir pristatyti juos kituose kraštuose, pasak R. Karosienės, Lietuvos dizainerių idėjos nė kiek nenusileidžia Vakarams. „Esu Lietuvos patriotė, džiaugiuosi, kai mus pastebi, man malonu Lietuvos vardą garsinti tėvynės talentais“, – sako R. Karosienė ir pakviečia į pirmajame viešbučio aukšte įkurtą butiką.
Akis kliūva ne tik už spindinčių papuošalų, šilko klosčių, bet ir itin jausmngų apdarų. Pastarieji išsiskiria moteriškais siluetais, solidžiais atspalviais ir netikėtomis detalėmis, kaip pastebi R. Karosienė, juos renkasi šiuolaikiškos ir veiklios moterys, vertinančios ir originalų stilių, ir klasiką. Drabužius žyminčios „élise henri“ etiketės – Gražinos Sakalauskienės darbo vaisius. „Gražina – subtili, tačiau stipri moteris, jos darbus stebėjau seniai, dėmesį patraukė įdomūs kirpimai, išgrynintas moteriškumas ir ypatinga kokybė, kurią ypač vertina Monako gyventojai“, – kuo sužavėjo „élise henri“, atskleidžia R. Karosienė.
Monako gyventojų stilių perpratusi butiko šeimininkė pastebi, kad vietiniai didžiausią dėmesį skiria būtent kokybei, dieną jie renkasi patogius, įdomesnio dizaino drabužius bei avalynę, nebijo originalesnių derinių, nevengia ir prabangių detalių: „Saulėtą žiemos dieną „Caffe de Paris“ gali pamatyti damą, vilkinčią žvilgančius kailinius, avinčią dailius aukštakulnius, saulėje žybčioja brangūs papuošalai, o jos rankose nerūpestingai garuoja kavos puodelis.“ Dieną Monako gyventojai nors ir išlaiko aukščiausią klasę, atrodo subtiliau, o vakarais sublizga nuo iki. Didelę įtaką vakare demonstruojamai prabangai daro kaimyninės Italijos mada, taip pat prancūziška elegancija ir, žinoma, šalies statusas – tai tarsi atskiras turtuolių pasaulis, kur, pasak R. Karosienės, finansinėms galimybėms ribos neegzistuoja.
