Diane Pernet – buvusi dizainerė, žurnalistė, prieš dešimtmetį ji viena pirmųjų sukūrė mados tinklaraštį, „A Shaded View on Fashion“ netrukus tapo gana įtakingas, o 2008-aisiais ši moteris pradėjo rengti to paties pavadinimo tarptautinį mados filmų festivalį (ASVOFF). Negana to, prieš porą metų ėmė kurti kvepalus, dabar jos vardinę kolekciją sudaro net keturi aromatai. Vis dėlto jos veiklų sąrašas nublanksta prieš gebėjimą persikūnyti į ekstravagantiškas personas ir šokiruoti savo nuomone...
Viskas dėl mažo ūgio
Su Diane susitinkame netoli Eifelio bokšto jos mėgstamame restoranėlyje gražiu pavadinimu –„Les Deux Abeilles“, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „Dvi bitės“. D. Pernet kalba giliu, ramiu, džiugesio kupinu balsu. Kaip juodąja dama vadinamai personai, tai tikrai neįprasta. „Žmonės dažnai mane įsivaizduoja kaip niūrų charakterį turinčią tamsos karalienę, vis dėlto tai – netiesa. Labai mėgstu spalvas, ypač raudoną. Mėgstu, kai mane supa įvairios spalvos“, – nesileidžia provokuojama pašnekovė.
Juoda patogu, nes, pasak moters, ji – neutrali, ši spalva neveikiama kas kelis mėnesius besikeičiančių mados tendencijų. Ją Diane atrado dar būdama jauna, po ilgų bandymų, eksperimentų. „Savitas stilius, manau, yra natūrali vidinės evoliucijos išraiška. Kaip kurie mano, kad mano ypatinga išvaizda yra įkvėpta Gojos, Marijos Antuanetės ar Madame de Pompadour. Taip nėra, – aiškina D. Pernet. – Esu žema – tik 1,52 m, visada troškau ir trokštu būti aukštesnė. Tai ir bandau pasiekti išvaizda. Jau daugiau kaip 30 metų rengiuosi labai panašiai. Mano spintoje daugiausia kaba kelių mėgstamų dizainerių – Drieso van Noteno, Ricko Owenos, Thomo Browne'o ir britų prekių ženklų „Boudicca“ bei „KTZ“ modelių. Jie visi – juodi, ilgi, tik visi skirtingo kirpimo. Kai kuriais vilkėdama šluoju gatves.“
Esu žema – tik 1,52 m, visada troškau ir trokštu būti aukštesnė. Tai ir bandau pasiekti išvaizda.
Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių, kai prieš 24-erius metus atvyko į Paryžių, įtartini žmonių žvilgsniai ją labai slėgė. Mat buvo įpratusi prie kosmopolitiškų, įvairioms kultūroms atvirų miestų – Niujorko, Tokijo, Londono, kur nekreipiama dėmesio net į itin šokiruojamai atrodančius žmones. Paryžius pretenduoja į pasaulinės mados sostinės titulą, bet, pasak amerikietės, čia vis dar tarpsta konservatyvus, provincialus mentalitetas. „Pripratau prie to ir nekreipiu dėmesio“, – teigia pašnekovė. Juolab kad čia yra ir unikaliu, nepakartojamu stiliumi pasižyminčių asmenybių, tarkim, dizaineris Karlas Lagerfeldas, rašytoja Chantal Thomas...
Iš Niujorko į Paryžių
Paklausta, kaip amerikietė pateko į Paryžių, Diane nusikelia į laikotarpį po studijų. Filadelfijoje esančio Temple universiteto absolventė su dokumentinių filmų režisierės diplomu rankose atvyko į Niujorką ir čia įsisuko į mados pasaulį. Trylika metų ji pristatinėjo savo vardo kolekcijas ir per kiekvieną pasirodymą viena manekenių vilkėdavo taip, kaip ekstravagantiškai puošdavosi kasdien pati D. Pernet.
Vis dėlto nuostabusis Niujorkas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje virto košmariškuoju. Sveikatos apsaugai pradėjus skirti mažiau lėšų, iš psichiatrinių ligoninių buvo paleisti bepročiai, jie šlitinėjo po gatves, daugybė žmonių vartojo sunkius narkotikus, kreką, kilo baisi AIDS epidemija, per ją jauna dizainerė prarado beveik visus draugus gėjus. Diane tuomet gyveno West Village rajone, čia esantis Abingdono skvero parkas buvo pramintas „žiurkių parku“. Mirštančiųjų agonijos, siaubingi naktiniai riksmai, baimė išeiti į gatvę skatino palikti šią pavojingą, slegiančią, kūrybiškumą žlugdančią vietą.
„Nutariau išvykti apskritai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Galimybių turėjau nedaug, nes nenorėjau palikti mados pasaulio. Londonas atrodė nepakankamai egzotiškas ir originalus, – anglosaksų mentalitetą aš gerai pažįstu. Milanas, nors Italiją mėgstu, – per mažas, provincialus. Man labai patinka Japonija, jos virtuvė, tradicijos, žmonės. Jie labai sąžiningi, mandagūs, paslaugūs, gerbiantys kitus. Tokijuje lankausi dažnai ir su didžiausiu džiaugsmu. Vis dėlto japonų gyvenimo būdas labai skiriasi nuo vakariečių, todėl ilgam įsikurti ten negalėčiau“, – apie pasirinkimo dilemą pasakoja amerikietė.
Su Prancūzija šią moterį siejo iš senelio paveldėta pavardė, vis dėlto šios šalies kultūros gerbėja Diane nebuvo ir nėra. Paryžius ją gundė jaukumu ir kultūros renginių gausa. „Pirmus trejus metus labai kankinausi, liūdėjau. Buvo sunku, nes Paryžiuje niekas nepadeda nei darbo, nei asmeninio gyvenimo reikalais, – pasakoja D. Pernet. – Vis dėlto grįžti į Niujorką bijojau. Paryžiuje egzistuoja daug neigiamų dalykų: dabar šis miestas – labai nešvarus, sparčiai nyksta jį išgarsinusi elegancija, paslaugų kokybė siaubinga. Vis dėlto Paryžius nepaprastai gražus, jaukus ir, svarbiausia, kultūros renginių gausus miestas. Bėgant metams supratau, kad atvykau čia tam, kad likčiau.“
Mažytės pabaisos maitintoja
Paryžiuje moteris ieškojo naujų būdų sieti save su mados pasauliu, ji kurį laiką rašė straipsnius prancūziškų „Elle“ ir „Vogue“ interneto svetainėse. Vis dėlto tikrasis antrasis jos gyvenimas prasidėjo 2005 metais, kai sukūrė tinklaraštį „A Shaded View on Fashion“. Jo pavadinimas (liet. k. „Patamsintas požiūris į madą“) yra užuomina į tai, kad Diane visada dėvi akinius nuo saulės. Nepriklausomas, sąžiningas šios tinklaraštininkės požiūris į madą, neišsenkamas domėjimasis naujovėmis šiuo metu neabejotinai daro vis didėjančią įtaką.
„Tinklaraštį žmonės gali skaityti visuose pasaulio kampeliuose, tereikia šiek tiek mokėti angliškai. Išmėginti tai man magėjo labai seniai, vos ši naujovė atsirado. Tinklaraštis – tai mažytė pabaisa, kurią reikia maitinti kas dieną. Norėdama patenkinti skaitytojų smalsumą, sugaištu labai daug laiko. Stengiuosi atrasti avangardines, įdomias mados, meno, gyvenimo būdo naujoves anksčiau, nei tai pastebi populiarioji mados žiniasklaida. Man padeda skirtinguose miestuose gyvenantys pažįstami“, – pasakoja Diane.
Mados pasaulio užkulisius pažįstančios moters teiraujuosi, ar šioje srityje stiprus konformizmas. Tinklaraštininkė tvirtina, kad supranta tuos dizainerius, ypač jaunus, kurie laviruoja tarp kūrybos ir būtinybės parduoti savo gaminius, bet tų, kurie vaikosi tik pelno, nemėgsta ir nesupranta. Pasak jos, garsūs mados namai, tarkim, „Chanel“ milžiniškus pinigus išleidžia viešiesiems ryšiams, o naujovių pristato nedaug.
Tinklaraštis – tai mažytė pabaisa, kurią reikia maitinti kas dieną.
„Įdomūs, mano nuomone, tik mados namams „Louis Vuitton“ kuriantis Nicolas Ghesquière‘as ir kompanijos „Balenciaga“ meno vadovas Alexanderis Wangas, – teigia D. Pernet. – Anksčiau man patiko Rafas Simonsas, bet per tą laiką, kai dirba mados namuose „Christian Dior“, nieko ypatinga nesukūrė. Nežinia, ar talentingasis Johnas Galliano sugebės įveikti sudėtingą užduotį, – mados namų „Maison Margiela“ (dizaineris yra jų kūrybos vadovas) stilius yra šio kūrėjo nostalgiško, romantiško braižo priešingybė.“ Diane pripažįsta, kad ją labiausiai domina talentingi kūrėjai Driesas van Notenas, Rickas Owensas, Garethas Pughas, Iris van Herpen. Žavi ir daug paprastesnis belgų dizaineris, prekių ženklo „Honest By“ įkūrėjas Brunas Pietersas. Jis net eiliniam vartotojui suteikia galimybę susipažinti su visomis gamybos proceso detalėmis, sužinoti tikrąsias gaminių kainas. Tai mados srityje labai nauja. „Būtent šio kūrėjo pozicija įkvėpė mano pirmųjų kvepalų „To Be Honest“ koncepciją. Sąžiningumą laikau viena iš gražiausių ir svarbiausių žmogaus savybių“, – sako pašnekovė.
Keturios kvapnios istorijos
Diane pripažįsta, kad apie savo vardo kvepalus galvojo jau seniai, dar gyvendama Niujorke, vis dėlto proga įgyvendinti šį sumanymą atsirado tik prieš kelerius metus. Keturių skirtingų aromatų seriją tinklaraštininkei pasiūlė sukurti italų parfumerijos įmonės „Intertrade“ direktorius Celso Fadelli.
„Iš pradžių sugalvojau kiekvieno aromato istoriją, paskui įsivaizdavau, kokią nuotaiką jie turi sukurti. Tiksliai žinojau, ko noriu, ir visa tai galėjau tiksliai apibūdinti. Tik nesu chemikė, sukurti jų negaliu. Taigi teko ieškoti kvepalų kūrėjo. Atrasti tokį, kuris tave labai gerai suprastų, yra nelengva užduotis. Man sėkmingas buvo trečiasis bandymas. Grase gyvenanti kvepalų kūrėja prancūzė perprato mano pageidavimus ir puikiai parinko sudedamąsias dalis, jas sukomponavo, – dalinasi įspūdžiais mados kritikė. – Kvepalai „To Be Honest“ – tai tarsi pasivaikščiojimas po mišką užklystant į seną bažnyčią. Mano mėgstamiausios kedrinių pinijų ir vetiverijų natos pinasi su miramedžių, juodųjų pipirų ir pačiulių. Šie kvepalai sukuria tokią nuotaiką, tarsi stovėtum tyloje greta mirgančių žvakių ir justum nuo altoriaus atsklindantį smilkalų kvapą. Šiuos kvepalus vadinu dvasingais, juk stipriausiai dvasingumas tarpsta būtent bažnyčioje.“
Kvepalai „Wanted“ – kur kas seksualesni, jausmingesni, kūniškesni. Gvazdikėlių, kadagių, odos, muskato natos perteikia paslaptingo, egzotiško rytietiško sodo viziją. Kvepalai „Shaded“ nukelia į naktines maudynes jūroje – šią nuotaiką sukuria gundančios vetiverijų, vaistinio gvajoko, muskuso natos. Kvepalai „In Pursuit of Magic“ dvelkia intensyvia, hipnotizuojama citrusinių vaisių gaiva.
Visi kvepalų buteliukai yra labai paprasto dizaino, papuošti Diane mėgstamu ir laimę nešančiu simboliu voru. Šiuos gyvius iš perdirbto sidabro italų papuošalų dizaineris Mario Salvucci sukūrė prieš trejus metus. Mados kritikė teigia, kad reakcija į vorus yra kraštutinė: vieniems jie sukelia paniką, o kiti – mėgsta. „Daugybėje šalių nuo seno manoma, kad vorai neša laimę ir padeda suklestėti mumyse slypinčiam gėriui. Tad aš Mario Salvucci sukurtus padarus dėviu ir kaip galvos apdangalo papuošalą, ir kaip talismaną“, – savo pasirinkimą aiškina pašnekovė. D. Pernet kvepalų galima įsigyti garsiojoje Milano parduotuvėje „ Excelsior“, prekybos tinklo „Avery“ elitinių kvepalų galerijose Londone, Milane, Florencijoje, Modenoje, Naujame Orleane, taip pat mados žinovų mėgstamos Londono parduotuvės „Liberty“ interneto svetainėje.
Ekstravagantiškoji dama neapsiribojo kvepalais, ji sumąstė kvapų pasaulį ir su juo susijusius slaptus troškimus, tiesos galias, laimės paieškas perkelti į kino ekraną. Sukurti keturis trumpus filmukus ši moteris pakvietė „Oskaro“ laureatą britų režisierių Mike'ą Figgisą. Juk dar viena juodosios damos didžioji gyvenimo aistra yra nepriklausomas eksperimentinis kinas ir jį kuriantys autentiško braižo menininkai, pavyzdžiui, Jonas Mekas. Šios srities Diane nebuvo apleidusi, –2008-aisiais nenuilstama naujovių ieškotoja įkūrė pirmą tarptautinį mados festivalį ASVOFF („A Shaded View On Fashion Film"). Jis tapo įdomių, avangardinių šiuolaikinio meno, fotografijos, muzikos, kino, mados projektų kryžkele. Čia savo kūrybą yra pristatę fotografai Nickas Knightas, Erwinas Olafas, Nobuyoshi Araki, režisieriai Alejandras Jodorowsky, Bruce'as Weberis, burleskos šokėja Dita Von Teese, aktorės Charlize Theron, Rossy de Palma, dizaineriai Yves'as Saint Laurent'as, Yohji Yamamoto, Driesas van Notenas, Thierry Mugler, Alexanderas McQueenas, mados namai „Balenciaga“, „Comme des Garcons“, „Lanvin“, „Gucci“ ir daugybė kitų...
D. Pernet yra įsitikinusi, kad laimė yra laisvė daryti tai, kas tikrai patinka. Ji neatostogauja, daug keliauja darbo reikalais. Akimirkas, maloniai praleistas su įdomiais žmonėmis, vadina maloniu poilsiu. Keturias santuokas ir skyrybas išgyvenusi juodoji dama tvirtina atradusi dar vieną didelę prabangą – ramią ir gražią vienatvę, suteikiančią galimybę skaityti, gilintis, mokytis, suprasti, ieškoti... Jos vienatvėje subrandintus vaisius su malonumu raško daugybė mados gerbėjų pasaulyje.
