Stiliaus principai. „Mėgstu klasiką. Renkantis drabužius, man svarbiausia, kad jie būtų tarsi antras kailis, atspindėtų mane, bet ir netrukdytų, padėtų jaustis laisvai. Drabužis turi būti tarsi fonas. Pirkdama daiktą, savęs paklausiu: ar galėčiau šį drabužį apsivilkti šiandien vakare? Jeigu negalėsiu šiandien vakare, vadinasi, niekada neapsivilksiu. Tokio neperku. Ši taisyklė galioja visada.“
Dar vienas stiliaus principas, kuriuo vadovaujasi stilinga juvelyrikos kūrėja, – kokybė vietoj kiekybės. Geriau mažiau, bet kokybiškų daiktų.
O ar reikia derinti drabužius ir papuošalus, jei taip, tai kaip? „Įvaizdis – tai ne tik drabužiai ir papuošalai, tai ir plaukai, ir nagai... O pirmiausia – žmogus. Nė viena įvaizdžio dalis negali nustelbti asmenybės. Kalbant apie drabužių ir papuošalo derinimą, tai papuošalą reikia derinti ir prie batų, ir netgi prie nagų lako. Bet... niekas neturi matyti tų pastangų. Viskas turi atrodyti natūraliai. Papuošalai nebūtinai turi būti prabangūs ir brangūs. Švarkas gali būti vienetinis, siūtas tik tau, beprotiškai prabangus, o suknelė – iš dėvėtų drabužių parduotuvės, ir niekas šito neįtars, jeigu sugebi daiktus derinti. O papuošalai... Jie yra darbininkai.“
„Daiktai turi dirbti. Ir pati kurdama, pavyzdžiui, vienetinį žiedą klientei, kuriu tokį, kuris „dirbtų“ kasdien. Žinoma, žiedas gali blaškyti dėmesį, rodyti statusą, prikaustyti dėmesį, būti madingas ir po šimto metų. Juvelyrikos dizainerio užduotis – sukurti tokį amžiną, į madą nereaguojantį (arba reaguojantį nežymiai) papuošalą. Madą turi išmanyti vien tam, kad nepasuktum ten, kur suka visi (šypteli). Klientės vis dažniau prašo sukurti tokį papuošalą, kuris „atidirbtų“ savo kainą (juokiasi) ir būtų nešiojamas kasdien. Tokie ir turėtų būti papuošalai – lydėti savo šeimininką kiekvieną dieną, ir pirmadienį, ir penktadienį.“
„Darbiniai“ angelai. Paskambinti juvelyrei mane paskatino vienas keistas skambutis ir dar keistesnis išgirstas pasiūlymas iš vienos telemarketingo bendrovės: už labai patrauklią kainą įsigyti Jurgos rankų darbo pakabutį angelą. Pasiūlymas, neslėpsiu, sudomino, tačiau sukėlė įtarimų: kaip taip gali būti? J. Lago patvirtino, kad tuos angeliukus tikrai kūrė, taigi skambinusioji mergina neapgavo (prie pakabučio su grandinėle yra pridėtas juvelyrės autorystę nurodantis sertifikatas ir kortelė), iš viso rankų darbo angeliukų iš sidabro, su aukso „širdele“ sukūrė tik 300.
„Daugiau neįmanoma. Norėjau sukurti ką nors tokio, ką žmonės galėtų nešioti kiekvieną dieną. Tai „darbiniai“ angelai, kurie saugos visą laiką, kiekvieną dieną, kad ir kur būtum, kad ir ką veiktum. Esu patenkinta jų dizainu, minimalistine angelo kūno forma, ir pati tokį turiu.“ Kodėl angelai? „Tai mano dovana ne tik žmonėms, bet ir Vilniui. Vilnių esame pakrikštiję angelų miestu, ir žmonės nori angelų. Tikiu, kad jeigu jie turės angelų – taps laimingesni.“
„Papuošalų turiu visai nedaug, iš principo jų nelabai mėgstu.“ Moteris nešioja tik savo kurtus juvelyrikos gaminius: porą auskarų ir naujos kolekcijos (juos nešioja visada, nes jie originalūs ir atspindi Jurgos stilių ir šiek tiek, kaip sako jų kūrėja, reaguoja į madą), žiedus iš kolekcijos „Urban“ („jie gali būti absoliučiai šventiniai, nes yra atraktyvūs, pastebimi, bet nešioju juos ir kasdien“), ir, žinoma, J. Lago firminiu ženklu tapęs raudonas paukštelis ant kaklo – „visur su juo einu“.
„Jaunystėje vienas vaikinas bandė mane „pripratinti“ prie kitokių papuošalų, juos dovanodamas, bet nieko neišėjo. Nuo to laiko nenešioju kitokių papuošalų, tik savo. Tiesa, turiu vieną tėvo dovanotą žiedą.“
Drabužinė. „Mano spintoje kabo gal septyni milijonai suknelių (juokiasi). Ją vis „praraviu“ ir vėl nusiperku naujų. Ir iš Paryžiaus, kuriame buvau prieš savaitę, dvi naujas parsivežiau. Tačiau kad ir ką nuspręsčiau apsivilkti, vis viena iš namų dažniausiai išeinu su juodu švarku. Mėgstamiausi yra du, „Dolce & Gabbana“, tobulai sukirpti švarkai, tinka kaip nulieti.“
Kūrėjai, kuriais žavisi. „Mada yra menas. Aš į madą žiūriu kaip į gyvą reiškinį. Žaviuosi japonų dizaineriais, pavyzdžiui, „Comme des Garçons“, bet labiausiai patinka Yohji Yamamoto. Patinka italų ir prancūzų drabužių kirpimas. O štai skandinavų „maišai“ man nepatinka. Tačiau jie kuria gražius konceptualius baldus, interjero detales, papuošalus. Yra jaunų dizainerių, kuriuos atidžiai stebiu, – jie mūsų ateities kūrėjai ir įkvėpėjai, įneša naujovių. Apskritai dabarties jaunimas mane labai žavi. Ar pastebėjote, kokie ji visi gražūs?“
Mėgstamiausios spalvos. „Pilka, ruda, mėlyna, juoda ir žalia.“
Vestuvinė suknelė. Ar daug moters spintoje sentimentus keliančių drabužių? „Joje kabo Ramunės Piekautaitės kurta vestuvinė suknelė. Ją apsivelku kasmet vestuvių dieną, rugsėjo 14-ąją, einu su ja į darbą ir būnu apsivilkusi visą dieną – taip paminiu vestuvių metines ir išreiškiu požiūrį į drabužį. Aš ir mano vyras (dabar jau ir vaikai) žinom, kad suknelė yra vestuvinė, be galo graži, bet mano prašymas ją kuriant buvo, kad ji mane lydėtų per gyvenimą – bent jau tol, kol neišstorėsiu trigubai (juokiasi). Ši suknelė niekada neišeis iš mados. Man patinka tokie drabužiai, kurie nereaguoja į madą ir priklauso tik tau, atspindi ne dizainerį, o tave. Taigi mano suknelė yra madingiausias mano turimas daiktas, ir jai jau beveik penkiolika metų.“
Apie tendencijas. Juvelyrų ir Europos dizainerių asociacijoms priklausanti J. Lago domisi ne tik aksesuarų, bet ir mada apskritai. Domisi, vadinasi, nebūtinai seka. „Seku tik tai, kas man įdomu – papuošalų, aksesuarų, juvelyrikos madą. Tendencijas žinau dviem trims metams į priekį, – šypteli. – Ir galiu sakyti, kad toks dalykas, kaip mada, išeina iš mados. Ypač beprasmiška kalbėti apie madą ir juvelyriką, nes svarbiausia tampa stilius. Man labai patinka amerikiečių „Vogue“ vyriausiosios redaktorės Annos Wintour mintis: „Mada nebemadinga.“ Joje labai daug tiesos.
Greitoji mada greit kinta, greit ir traukiasi. Kas man labai aktualu ir artima – papuošalų ir apskritai madoje linkstama atsisakyti odos ir kailio, naudoti perdirbtas, ekologiškas medžiagas, sintetiką (jos labai daug ir drabužių madoje), nes ji ilgaamžė, tausoja gamtos išteklius. Aš ir pati mėginsiu pasukti į kairę ir nieko nebekursiu iš odos. Toks pasirinkimas sutampa ir su mano pačios pasaulėžiūra.“
„Man patinka turėti daug kvepalų.“ Kiek yra daug? „Apie 20. Šiuo metu kvepinuosi „Montale“ „Red Aoud“. Turiu mažą kelioninį buteliuką, jis visur su manimi. Jie tokie... bobos kvepalai. (Bobos su charakteriu!) Taip (juokiasi).“
