Kaip apibūdintų savo stilių. „Nenusakomas, joks. Kasdien neturiu jokio stiliaus ir esu antimadinga moteris. Paradoksas, bet nors kuriu madą, kasdien atrodau anti-fashion (juokiasi). Galbūt persisotinu mada, gal toks mano charakteris, bet tyčia galiu apsirengti belekaip. Esu linkusi prieštarauti ir priešintis. Aš provokuoju apsirengdama „bet taip“. Galiu ateiti į darbą apsirengusi kokį nors nesąmoningą džemperį, į plaukus įsisegusi gėlytę, kaspinėlį arba plaukus susirišusi vaikiška gumyte – specialiai taip, kad ji matytųsi, ir visus gąsdinu (šypsosi). Kartais kolegos stebisi: „Ką tu čia apsirengei?“ (Juokiasi.) O aš tada jaučiuosi labai gerai. Būti „normaliai“ man neišeina. Žinoma, kai reikia kur nors išeiti, apsirengiu padoriai.“
Kūrėjai, kurių stilius artimas. „Nesu prisirišusi prie vieno ar kelių kūrėjų. Yra keli pagrindiniai, kuriais žaviuosi, pavyzdžiui, prekių ženklas „Céline“, dizaineris Rafas Simonsas, man patinka ir Stella McCartney. Kartais susižaviu ir iš pirmo žvilgsnio niekam nežinomais kūrėjais, tarkime, „Vetements“ darbus sekiau dar tada, kai jie nebuvo tokie populiarūs. Mane gali sužavėti ir įkvėpti netgi tie kūrėjai, kurie visai neatspindi mano pačios estetikos, tarkime, tobulai išdirbtų vestuvinių suknelių.“
Mėgstamiausi audiniai. Paklausta, koks audinys jai mieliausias, Eglė beveik nesvarstydama atsako, kad, ko gero, paltinis (kurdama paltus, ji ir išgarsėjo). „Dabar bandau dirbti su linu – labai įdomi medžiaga. Su šilku labai sunku dirbti, jis kaip vanduo, juda, be to, technologiškai sunku jį suvaldyti, bet aš nepasiduosiu (šypsosi).“
Apie spalvas. „Jos keičiasi, vienos mėgstamos neturiu. Jos keičiasi kas sezoną, nors pagrindinės, klasikinės, aišku, išlieka – juoda, pilka. Man patinka ne gryna pilka, o maišyta su raudona. Pavyzdžiui, šiuo metu mane yra užvaldžiusi šilta geltona, nesuprantu, kodėl.“
„Labai dažnai dėviu savo vyro drabužius. Kad ir šį megztinį (parodo į gerokai per didelį ir smarkiai padėvėtą grafito spalvos megztinį aukštu kaklu). Jam gal penkiolika metų, bet su juo jaučiuosi labai jaukiai ir gerai. Kai nukreipiu dėmesį nuo to, kaip atrodau, galiu susikoncentruoti į kitus dalykus ir ramiai kurti, manęs apranga neblaško. Gražiai apsirengusi negaliu dirbti.“
Spintos pagrindas. „Bazinius daiktus – paprastus marškinėlius, apatinį trikotažą, tampres, džemperius, kedus ir pan. – atnaujinu kartą ar du per metus, bet užsiperku urmu. Tai ir yra mano spintos pagrindas. Į parduotuves vaikščioti nemėgstu, tad nauji daiktai į mano spintą ateina sunkiai. Stengiuosi drabužiais neapsikrauti, vartojimo kultūra manęs neveikia – vienadienių daiktų man nereikia, žinau, kad laimingesnė nuo jų netapsiu.“
Rankinės. „Tačiau esu išranki kitiems daiktams, pavyzdžiui, rankinėms (dabar apskritai nešioju kuprinę). Kadangi jų reikia ieškoti, dažnai ir nekeičiu. Pavyzdžiui, turiu labai seną odinį portfelį iš vintažinių daiktų parduotuvės ir jis man labai patinka, nes galiu jausti jo tikrąją vertę. Tačiau tokių daiktų turiu nedaug, jie taip lengvai neateina.“
Batai. „Man taip pat labai svarbu geri odiniai batai. Kasdien labai mėgstu sportinius batelius, mėgstamiausi – kompanijos „Nike“.“
Aksesuarai. „Išskirčiau galbūt tik akinius. Jie turi būti geri. Šiuos, kompanijos „Dior“, pirkau neseniai – jie brangūs, tačiau kitų aksesuarų man nė nereikia, niekam kitam pinigų neleidžiu. Nenešioju net laikrodžio ir vestuvinio žiedo – papuošalų negaliu nešioti, man norisi juos nusiplėšti. Išskyrus vieną „Simona Samojauskaite Jewelry“ žiedelį, kuris man kažkodėl netrukdo, jo net nejaučiu. (Rodo plonytį siaurą žiedelį ant kairės rankos bevardžio piršto.) Galbūt tai susiję su darbo specifika ir amžiumi – su metais labiau suvoki, ko tau reikia ar nereikia, kas tinka, atkreipi dėmesį į daikto vertę, medžiagą ar gaminimo būdą, svarbi tampa jo istorija. Be to, aš mėgstu laisvę, o papuošalai ją varžo, todėl man jų nereikia.“
Kvapai. „Nesikvepinu, visai. Iki gimstant pirmajai dukrai Sofijai dar kvepindavausi, o paskui nustojau. Naudoju kvapiuosius aliejus su eterinių aliejų priemaišomis, jais mėgstu išsitepti kūną. Patinka ne saldūs, o subtilesni, pavyzdžiui, migdolų, rozmarinų, mėtų kvapai. Apskritai mėgstu tepti kūną visokiais losjonais, kremais, aliejais.“
„Kosmetikos naudoju mažai, esu jai jautri. Netgi pudros netepu, naudoju prancūzų prekių ženklo „Noreva“ dermatologines priemones iš vaistinės, vietoj pudros tepu atspalvį suteikiantį kremą.“
