Kaip apibūdintų savo stilių? „Esu neklasikinė, nestandartinė, patinka šiek tiek laužyti nusistovėjusias taisykles. Mano stilius galbūt net šiek tiek ekscentriškas, tačiau ir gana griežtas (tai diktuoja mano veidas ir šukuosena). Man patinka sportinio stiliaus drabužiai, bet turiu ir menišką gyslelę. Iš vidaus kyla noras nebūti kaip visiems. Ieškau tekstūrų, faktūrų, naujų formų, nenustygstu vietoje ir nebijau eksperimentuoti. Būtų mano valia, mano spinta atrodytų kaip Kerės Bredšo iš „Sekso ir miesto“ (juokiasi). Bet turbūt visos moterys apie tai svajoja?“
Pokyčiai. „Šį pavasarį kyla noras keistis. Štai, neseniai įsigijau porą sijonų, kas man nebūdinga. Ir trumpesnių suknelių norisi, ir ryškesnių spalvų... Rimtai galvoju įsigyti kokius nors ryškesnius džinsus. Ieškau ir šviesių arba ryškesnių kedų. Galbūt tai susiję su pernelyg ilgai užsitęsusia žiema ir šaltu oru?“
Drabužinės filosofija. „Mėgstu drabužius su cinkeliu, įdomesnių kirpimų, o jų dažnai tenka paieškoti, nes tokių drabužių pasirinkimas, deja, nėra didelis. Gaila, šioms paieškoms neturiu (o ir sąmoningai neskiriu) daug laiko, nemirkstu ir internete, ieškodama pirkinių. Tad man ką nors rasti ir išsirinkti gana sunku. Tam tikra prasme esu kaip batsiuvys be batų.
Drabužius perku daugiausia paprastose parduotuvėse („Mango“, „Zara“, „Sisley“ ir pan.) ar butikuose, tikrai nevaidinsiu, jog uždirbu vardiniams dizainerių drabužiams. Tačiau net ir perkant pigesnius tinklinių drabužių parduotuvių drabužius įmanoma atrodyti stilingai. Viską lemia noras atrodyti įdomiai, tai, kaip žmogus dėvėdamas vieną ar kitą drabužį jaučiasi (kur kas svarbesnė už drabužį yra paties žmogaus skleidžiama energetika) ir netgi... nuotaika. Ji – labai stiprus moters ginklas (juokiasi). Kartais, parduotuvėje impulsyviai nugriebtas drabužis kad ir po pusės metų suskamba naujai kokiame nors derinyje.
Aš pati susigyvenu su drabužiais, dažniausiai juos nešioju ilgai, derinu tarpusavyje. Draugės man kartais stebisi: „Tavo spinta turbūt pilna drabužių“, o aš atsakau, kad joje beveik nieko nėra. Ir tai tiesa!“
Ką ji vilki kasdieniame gyvenime? Visada to norėjau Agnės paklausti – juk renginiuose ją paprastai matome su kokiu nors ekscentrišku kūriniu ant galvos. Kokia ji būna paprastą dieną? „Mano darbas (dirbu pardavimų vadove) geras tuo, kad neprivalau kasdien vilkėti dalykinio kostiumėlio. Vis dėlto švarkus dievinu. Švarkas – mėgstamiausias ir svarbiausia mano drabužis, savęs be jo neįsivaizduoju. Ypač dievinu buklė švarkus. Dėviu džinsus (šiuo metu pamėgau juodus) arba patogias kelnes, baltus marškinius ar megztuką. Patinka, kai jie nugaroje ilgesni, todėl renkuosi pailgintus, laisvus. Apskritai labai aptemptų drabužių privengiu.
Darbe mano stilius – klasikinis su sportinio stiliaus elementais arba atvirkščiai – sportinis su klasikos elementais.“
Avalynė. „Kasdien renkuosi patogius lygiapadžius batus. Jeigu turiu susitikumų, renkuosi klasikinius, jeigu diena laisvesnė – įšoku į sportinius batelius. Aukštakulniai, mano nuomone, tinka biuruose, susitikimuose arba vakarui.“
Mada ir tendencijos. „Mada yra mano aistra, atskira meno rūšis. Labai mėgstu stebėti dizainerių ir mados namų kolekcijų pristatymus. Ypač dievinu mados namus „Chanel“. Jų estetika man tobulai tinka.“
Pavasario top’ai. „Šviesus ilgas švarkas, šviesios (galbūt net baltos ar švelnios rožinės) kelnės, kiulotai, palaidinė su įdomesnėmis detalėmis, šviesūs batai su platforma.“
Naujausias atradimas. „Dizainerių iš Klaipėdos „7m2“ suknelės. Vieną, rožinę, vilkėjau per Lilijos Larionovos ir Egidijaus Rainio kolekcijos pristatymą. Draugės sako, kad jų kuriamos nestandartinės, įdomaus kirpimo ir dizaino suknelės man labai tinka.“
Stiliaus taisyklės ir tabu. „Žinau, kas man tinka pagal figūrą (ji – pieštuko formos, gana berniukiška) – geometrinių formų, įrėminantys tiesią figūrą drabužiai, tokius ir perku. Nesižvalgau į pernelyg moteriškus (nėrinius, raukinius, gėlėtus), nes jie man tiesiog netinka. Netinka man ir šiltos spalvos. Kiekvienai moteriai reikėtų pirmiausia išstudijuoti savo figūrą ir įsigilinti į savo asmenybę. Svarbiausia vilkint drabužius jaustis savimi.“
Galvos papuošalai. „Pirmenybę teikiu galvos aksesuarams. Galbūt todėl, kad juos mažai kas nešioja ir kuria (Agnė pati kuria veido ir galvos puošmenas, „AngeStyle“ – aut. past.)? Jie tarsi papildo, išreiškia asmenybę. Be to, žvelgdami į moterį, pirmiausia dėmesį atkreipiame į jos galvą ir plaukus. Man moteris turi būti matoma ir švytėti iš tolo. Todėl ir mano aksesuarai – matomi, gana įspūdingi. Smulkių, mažų nemėgstu.“
Kiti aksesuarai. „Dieną, be laikrodžio, kitų aksesuarų nenešioju – nebent kartais vasarą kokią apyrankę prisiderinu. Anksčiau dar įsiverdavau mažyčius auskarus, bet dabar labai traukia minimalizmas, todėl atsisakiau ir jų. Man tinka išraiškingi, kabandys auskarai, o tokius dažniausiai dėviu renginiuose.“
Auksinis Agnės patarimas. „Taisykles kuriame patys. Esu įsitikinusi, kad moteris gali nešioti bet kokį aksesuarą ar drabužį, jei tik išdrįstų pasimatuoti. Dažnai girdžiu moteris sakant: „Man tai netinka“ arba „Tau tinka, bet aš negalėčiau.“ Paprastai taip kalba tos, kurios nė nepamėgino to daikto pasimatuoti! Todėl visoms sakau: niekada nesakykite „niekada“, nė nepasimatavusios daikto. Pritaikius progą, tinkamamame derinyje suskambėti gali bet kuris drabužis ar aksesuaras. Be to, kai kada daiktas ant pakabos atrodo vienaip, o ant kūno – kitaip. Reikia tik kartą išdrįsti pamėginti.“
„Mano mėgstamiausia spalva – mėlyna. Garderobe vyrauja tamsiai mėlyna. Ji tinka man pagal natūrą – prie veido, plaukų, akių spalvos. Apskritai man labiausiai tinka šaltos spalvos. Atradau, kad netgi rožinė, kurios anksčiau privengdavau, man labai tinka – ji pagal savo prigimtį taip pat yra šalta. Labai patinka ir tinka balta spalva. Mielai turėčiau daugiau baltos spalvos drabužių, tik kad jie nelabai praktiški.
Žinau, kad visiškai netinka geltoni, rudi atspalviai. Jų ir nenešioju. O šiaip moterims patariu spintoje būtinai turėti bent vieną juodą suknelę ir juodą palaidinę – visada turėsite ką apsirengti, nes, derindamos skirtingus aksesuarus, kaskart atrodysite vis kitaip.“
Šukuosena. „Šį kirpimą sugalvojau pati, tačiau ne visiems meistrams pavyksta su juo susidoroti. Kartais tenka porą mėnesių laukti, kol jie ataugs (juokiasi). Šiuo metu vaikštau pas „Yury“ meistrę. Tačiau jau jaučiu, kad noriu ką nors joje keisti, tik nežinau dar, ką (šypsosi).“
