Kaip apibūdintų savąjį? „(Atsidūsta.) Manęs dažnai šito klausia, ir negaliu atsakyti į šį klausimą, nes tai reikštų, jog prieštarauju savo minčiai, jog mada yra kūryba, žaidimas, kurio taisykles kuriame (ir laužome) kiekvienas. Man patinka visoks stilius, nes ir pati būnu visokia. Skirtingoms situacijoms reikia skirtingo stiliaus.“
„Geras stilius turi būti truputį nepatogus. Patogi yra tik pižama, o su ja į žmones neiname. O geriausias stilius tas, kuris yra autentiškas.“
Koks mados stilius labiausiai patinka? „Man labai patinka vintažas, nors pastebėjau, kad lietuviai jo dar šiek tiek prisibijo. Prijaučiu ir ekstravagantiškam mados stiliui – labai mėgstu ekstravagantišką ekscesą aprangoje. Tiesa, kontroliuojamą, – nesiekiu atrodyti kaip Rožytė (juokiasi), nors ji neblogai atrodo. Patinka ir vyriškas stilius. Vasarą žavi ir yra nepakeičiamas bohemiškas.“
Pagrindiniai drabužinės elementai. „Kiekvienas šiuos bazinius savo spintos daiktus komplektuoja pagal savo stilių, nuotaiką ir gyvenimo būdą. Beje, nėra tokio daikto, kuris netiktų su džinsais, – nuo paplūdimio šlepečių ir sportinių batelių iki glamūrinių vakarinių basučių ir „Chanel“ stiliaus švarko.
Universaliausi daiktai. „Suknelė ir kombinezonas. Suknelė labai praverčia stiliaus tinginystės dienomis (ar mėnesiais, ar metais), nes į ją įsliuogi, ir jau pasiruošusi. Todėl sukneles mėgstu labiau negu visus kitus daiktus.“
Džinsai. Aš gyvenimo neįsivaizduoju be prie kūno prisitaikančių raw džinsų – svajoju apie pagal individualų užsakymą sukurtus ir tobulai prie kūno prisitaikančius „Levi’s“ nr. 1. Kompanijos interneto svetainėje rašoma, kad jie bus pasiūti specialiai jums (tačiau dėl to tektų atvykti į Londono, Niujorko ar San Fransisko firmines parduotuves, kur būsite sąžiningai išmatuoti, išsirinksite audinį, detales ir modelį – nuo klasikinių iki madingiausių). Be to, šiais laikais denimui skiriamas didelis dėmesys, o geriems džinsams būdinga magiška savybė – painius, neaiškaus stiliaus ar pernelyg puošnius komplektus paversti šiuolaikiškais, stilingais ir universaliais deriniais.“
Maža juoda suknelė. „Vienas iš labiausiai pasenusių stereotipų ir mados taisyklių – jog moteris privalo spintoje turėti mažą juodą suknelę. Maža juoda suknelė gali būti ir žalia didelė suknelė ar maža geltona suknelė, kaip maniškė, – svarbu, kad su ja gerai jaustumėtės. Mados taisyklių nėra – mados policija neatvažiuos ir nesuims, o jeigu ir suims, tuomet labai smagiai pabuvosite mados kalėjime (juokiasi).
Pati turiu vieną mažą juodą suknelę, kurią buvau apsivilkusi lygiai du kartus – pirmąjį kartą jaučiausi nejaukiai, nes visos damos vilkėjo šį „saugų“ drabužį ir visos atrodėme, lyg su uniforma, o antrąjį menininkų aplinkoje galerijoje, kai tikrai galėjau labiau išlaisvinti savo fantaziją.“
Beje, apie spalvas. Viena L. Mizgirytės-Latour knygos pristatymo viešnių autorei uždavė klausimą, kokios spalvos drabužio ji neturi savo spintoje. Laura turėjo pagalvoti ir atsakė, kad turi visų spalvų drabužių. „Lietuvėms labiausiai patariu išmesti iš savo garderobo juodą, rudą spalvas. Ypač – juodą.
„Pilka, nuo sidabrinės iki grafito, yra elegantiškesnė už juodą ir viską, kas ant jos ir šalia jos, paverčia spindėti – odą, plaukus, akis, papuošalus ir aksesuarus. Ir, skirtingai nei juoda, pilka kur kas draugiškesnė kitoms spalvoms, sukuria malonesnį akiai derinį nei įprasta juoda.
Nebijokite spalvų – net labai tradiciški daiktai atrodys drąsiai, jei bus ryškūs. Derinant spalvas, svarbiausia yra išlaikyti pusiausvyrą: rožinė prie rožinės – tai ne derinys. Bet jei prie rožinės dedame kitą spalvą, nors ir neutralią – denimo, pilką, smėlinę, tuomet viskas gerai. O jeigu pasakymas „derinti spalvas“ skamba kaip kvantinė fizika, verta įsidėmėti vieną paprastą taisyklę: visi neutralūs atspalviai (alyvuogių, arba chaki, tamsiai mėlyni, smėlio, denimo, rudi, balti, pilki, juodi ir metalo) dera su grynomis spalvomis.“
Papuošalai. „Nešioju palyginti nedaug papuošalų. Esu nekantri, nemėgstu, jeigu tik kas nors kutena. Štai žiedai nekutena, todėl juos mėgstu, nešioju iki pat pirštų galiukų. Štai ką tik vieną nusipirkau vintažinėje krautuvėlėje „Šarka“ (rodo į masyvų apvalų stiklo keramikos žiedą) – ten prisipirkau visokių lobių už 50 eurų.“
Rankos. „Labai svarbu manikiūras. Nepakeičiama spalva yra pilkai smėlinė greige – ji tinka prie visų drabužių ir stilių ir prie bet kokios odos. Mėgstamiausią nagų laką pirkau Okinavoje (šioje Japonijai priklausančioje saloje L. Mizgirytė-Latour gyvena trečius metus – aut. past.).“
Stilius ir biudžetas. „Stengiuosi apsipirkti ir moku tai daryti neišsprogdindama piniginės. Gerai žinau, ko man tuo metu reikia, ir neperku tik todėl, kad daiktas pigiai kainuoja. Išskyrus vintažinius daiktus. Norint atrodyti stilingai, nereikia turėti daug pinigų ir atvirkščiai – turėjimas daug pinigų negarantuoja, kad įgysi ir skonio. Be to, kai turi ribotą biudžetą, tuomet įsijungia kūrybiškumas ir pradeda veikti galva.“
Apie investicijas į madą. „Mada yra mano hobis, o į savo pomėgius mes linkę investuoti. Štai naujausias mano pirkinys (rodo į įsiaunamas mėlynas „Coach“ kurpaites su sagtele, pirktas per išpardavimą už 100 JAV dolerių – aut. past.). Į drabužius neinvestuoju, brangių dizainerių daiktų nesivaikau, nebent jis labai labai gražus ir galiu sau jį leisti (esu per išpardavimą radusi „Marc Jacobs“ batus už 100 JAV dolerių). Man labai gražu „Gucci“ bateliai, bet mokėti už juos 1200 eurų...“
Ir pabaigai – apie batus. „Batams būdinga ypatingų galių – subalanstuoti ir net transformuoti stilių.“
Netikėtą, net šokiruojamą, interviu su Laura Mizgiryte-Latour apie gyvenimą Japonijoje, japonų stilių, vaikų auklėjimo ypatumus skaitykite naujausiame, gegužės mėnesio, Japonijai skirtame žurnalo MOTERIS numeryje.
