Kaip išsirinkti tą pačia tinkamiausią ir į ką atkreipti dėmesį, kad rankinė tarnautų kuo ilgiau, pataria „Gėda Pelėda“ rankinių prekinio ženklo kūrėja Kristina Lisauskė.
Anot Kristinos, pirmiausia, rankinės pasirinkimą diktuoja moters gyvenimo būdas. „Jeigu esate viena iš tų moterų, kurios kasdieną į rankinę sutalpina visą savo biurą – kompiuterį, užrašų knygeles, daugybę dokumentų bei kitų reikalingų daiktų, tuomet jums pirmasis vertinimo kriterijus - rankinės dydis ir svoris, – teigia Kristina. – Kuo rankinė lengvesnė ir patogesnė, tuo lengviau keliauti su dideliu krepšiu ant pečių“.
Kitas labai svarbus kriterijus talpiai rankinei yra pati oda. Jeigu rankinėje ketinama talpinti daug daiktų, per plonos odos rankinė nėra tinkamas variantas. Jų oda greitai pradeda tįsti ir praranda savo formą.
Jeigu renkatės odinę rankinę, būtina atkreipti dėmesį ir į pačią odos rūšį. Nuo rankinės odos rūšies priklauso ir jos priežiūra. Lakuotos odos paviršiaus rankinės reikalauja mažiausiai dėmesio. „ Labai užimtai moteriai, kuri neturi laiko tinkamai prižiūrėti rankinės, reiktų rinktis odą, laku arba dažais dengtu paviršiumi. Kalbant apie verstą odą, ją tinkamiausia būtų rinktis toms, kurios mėgsta ir turi laiko prižiūrėti savo rankines, nes lepią verstą odą būtina impregnuoti ir tinkamai valyti“, - pataria kūrėja.
Jos manymu, reikia rinktis tikrą natūralią odą, jeigu norisi daikto, kuris tarnautų ilgai. Pasak Kristinos, nešiojant tikros odos rankinę, pati oda tik lygės, minkštės ir gražės. Nešiojant odos pakaitalus - jie po kelių savaičių pradeda prarasti pradinę prekinę išvaizdą – odos pakaitalai linkę skilinėti, plyšti.
Kadangi natūralios odos yra labai įvairios, skiriasi ir jų kokybė. Naudinga žinoti, kad galvijų oda – pati patvariausia, o avies oda yra labai minkšta ir kokybiška. Tad sekantį kartą perkant rankinę - pasiteiraukite iš kokios odos ji siūta ir žinosite, ko tikėtis.
„Ar teko girdėti apie Napa rūšies odą? Tai – viena mano mėgstamiausių odų, kurią ir pati dažnai naudoju kurdama rankines. Napa yra labai lengva ir minkšta oda, ją malonu liesti. Tačiau aš pati, vis dėlto, labiausiai mėgstu neapdirbtą arba mažai apdirbtą odą, nekoreguotu paviršiumi. Tokių rankinių siuvimas man vienas malonumas. Odos paviršius nebūna šlifuotas, dažytas, aplietas aliejais ar lakais, kad paslėptų odos randelius ir tikrąjį paviršių. Tarkim galvijui atskrido, įkando musė ir paliko randelį odoje. Tokia oda lieka su istorija – ji unikali, o jos priežiūra nesudėtinga. Nešiojant tokios odos rankines, jų oda keičiasi, ji gyvena kartu su moterimi. Tokią rankinę moteris galės palikti savo dukrai ar netgi anūkei. Tai oda, turinti vertę ir išliekanti ateities kartoms“, - pasakojo dizainerė.
