Kaip pati apibūdintų savo stilių? „Savo stiliaus negalėčiau įsprausti į kokius nors rėmus, nes jis visiškai priklauso nuo nuotaikos. Kokios nuotaikos ryte atsikeliu, taip ir vilkiu. Mėgstu ir labai moterišką, ir laisvesnį, ne tokį įpareigojantį stilių.“
Niekada neatsibosta... „Drabužiai visiems gyvenimo atvejams – klasikiniai: juodos plačios arba siauros kelnės, balti marškinukai, džinsai. Marškiniai yra neatsiejama mano stiliaus dalis.“
„Mėgstu ir sijonus, ir sukneles. Manau, jie turėtų sudaryti daugiau kaip penkiasdešimt procentų moters spintos. Šis drabužis tinka bet kokiai progai. Man patinka laisvesnio silueto, nemėgstu aptemptų. Apskritai nemėgstu judesius varžančių drabužių, pirmenybę visada teikiu laisvesniems.“
Kūrėjai ir prekių ženklai. „Labai mėgstu lietuvių kūrėjų ir prekių ženklų darbus. Jie labai kokybiški, iš puikių audinių, siuvami gerose siuvyklose, o ir stilingi. Turiu dizainerių Simonos Brazdžionytės, Roberto Kalinkino, Egidijaus Rainio drabužių, gal tris prekių ženklo „ A.P. Line“ sukneles ir paltuką.
Visos mano draugės jau yra nusipirkusios ir sėkmingai nešioja prekių ženklo „Robi Agnes“ megztinius. Lietuvių kūrėjų darbais esu labai patenkinta.“
„Say Yes To Mom“. Ieva ir pati prieš pusantrų metų pradėjo kurti drabužius – vienodus visai šeimai tinkančius bluzonus. Kaip jai kilo tokia mintis? „Poreikis kurti gimė iš poreikio visai šeimai puoštis vienodais drabužiais. Manau, yra ir daugiau tokių mamų. Parduotuvėse to, ko norėjau, neradau, todėl šią nišą nusprendžiau užpildyti pati – sukūriau vienodus viršutinius drabužius mamai, tėčiui ir vaikui. Pradėjome nuo 4–5 skirtingų džemperių modelių (tai labai universalus drabužis, tinkantis ir prie džinsų, ir prie puošnaus sijono, – vis sulaukiame prašymų pakartoti senuosius modelius), dabar kuriame ir mamoms (sukneles, švarkelius), gauname ir individualių užsakymų, – tad prekių ženklas „Say Yes To Mom“ sėkmingai gyvuoja toliau.“
Aprangą pagyvina... „...aksesuarai, jų turiu daug, bet nevadinčiau silpnybe. Anksčiau labai mėgau įvairius kaklo papuošalus, išgyvenau ir plaukų lankelių etapą (šypsosi).
Žiedų niekada nemėgau, tačiau ištekėjusi nešioju sužadėtuvių ir vestuvinį. Pastaraisiais metais labiau traukia minimalistiniai papuošaliukai. Labai patinka subtili apyrankė iš raudono siūlo ir sidabrinio pakabučio – su vyru abu nešiojame vienodas. Turiu keletą Simonos Brazdžionytės kurtų aksesuarų, juos renkuosi kokiai nors šventei. Tačiau pats brangiausias – dovanų gautas pakabutis: angeliukas su išgraviruotu sūnaus vardu. Jis jau tapo neatsiejama mano dalimi, niekada nenusiimu.“
Rankinė ar kuprinė? „Rankines perku gal tik kartą per pusmetį, tačiau renkuosi kokybiškas ir negailiu joms pinigų.
Labai mėgstu kuprines, nes, kaip ir Beata Nicholson, galėčiau pavadinti save moterimi kupranugariu (juokiasi). O į rankinę daug nesudėsi... Jau senokai nešioju juodą „Michael Kors“ kuprinę ir ji vis dar atrodo kaip nauja, manau, dar ilgai ją nešiosiu, kol pabos (šypteli). Juoda kuprinė labai universali ir nepabosta, ją galima derinti prie absoliučiai visko.“
Avalynė. „Irgi renkuosi pagal nuotaiką. Kartais noriu aukštakulnių (o ir turiu jų nemažai), vis dėlto didžiąją mano avalynės dalį sudaro sportiniai bateliai – jų padaugėjo gimus sūnui, jie patogūs, kai reikia laukais kalnais bėgioti paskui vaiką. Sūnus beprotiškai pakeitė stilių. Anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, kad galėčiau visur vaikščioti su sportiniais bateliais. O dabar matau, kad jų gali būti ir labai prabangių...“
Spalvos. „Kaip jau sakiau, esu nuotaikos žmogus, tad mėgstamiausios spalvos neturiu. Spalvas irgi renkuosi pagal nuotaiką. Spintoje beveik nėra tik raudonos spalvos drabužių – kažkodėl esu įsikalusi, kad jie man netinka, todėl ir nepatinka (šypsosi). Turiu tik vieną raudoną suknelę, bet tik todėl, kad sakoma, jog moteris spintoje turi turėti juodą ir raudoną sukneles.“
Tendencijos. „Stengiuosi sekti mados naujienas, įsigyti kokį nors naują daiktą. Vis dėlto laikausi minties, kad mama kainuoja daug, o stilius – nebūtinai. Tad mamai nevergauju, stengiuosi atsirinkti tik tai, kas man tikrai tinka ir patinka. Štai, jau antra rugsėjo pusė, o aš dar neatnaujinau spintos ir neįsigijau nė vieno daikto rudeniui (juokiasi).“
