Prieš metus atidarytą latvių prekių ženklo „Amoralle“ butiką Rygos centre randu nesunkiai. Jis yra ant paties judrios Brīvības gatvės kampo. Pirmiausia neskubėdama apžiūriu vitrinas – jos kvieste kviečia užeiti į vidų. Viduje šviesu, ramu, kvepia, tyliai groja muzika. Net vaikščioti čia kažkodėl norisi basomis ir pirštų galais – taip, kaip vaikštome namie, likusios tik su savimi. Ir šilkus ant pakabų norisi liesti švelniai, pirštų galais, lyg tai būtų ne drabužiai. Čia – lyg moteriškumo šventovė. Šioje parduotuvėje kabantys apatiniai, namų, miego drabužiai – išskirtinai moteriški, prabangūs, tiesiog nepadoriai seksualūs ir gražūs. Net sunku patikėti, kad tokią grožio imperiją sukūrė savamokslė kojinių pardavėja.
Konsultantė praneša, kad mano pašnekovė „Amoralle“ įkūrėja Inese Ozola jau pakeliui. Tad turiu kelias minutes pašnarinti nėrinius ir šilkus. Šio prekių ženklo drabužiai siuvami ir iš plonos vilnos, šilkinio aksomo, taftos, šifono, rankų darbo trikotažo. Noriu visko! Akis užkliūva už raudonos triufelių dėžutės. „Enjoy Orgasmic Trip!“ – skelbia užrašas ant jos. Tai siūlymas neskubant, mėgaujantis įvairių rūšių prabangiais skanėstais, sugundyti vienam kitą, – dėžutėje puikuojasi prabangi juodų nėrinių kaukė. Ant prekystalio išrikiuoti naujausi prekių ženklo „Amoralle“ kūriniai – kvapiosios žvakės iškalbingais pavadinimais: provokuojančių jazminų „Striptease“ („Striptizas“), prieskoniais pagardinto vidurnakčio „Erotic“ („Erotika“), jausmingo cinamono „Boudoir“ („Buduaras“). Ši žvakė – Inese‘s mėgstamiausia. Čia dvelkia subtilia, skoninga ir labai prabangia, aukščiausios klasės erotika. Aplinka irgi karališka – prabangios vitrinos, gėlės, iškvepintas matavimosi kambarys, net vanduo patiekiamas krištolo taurėse. Kaip sako Inese, esmė yra detalės.
Prekių ženklas „Amoralle“ puikiai žinomas ne tik Latvijoje, bet ir kitose užsienio šalyse: Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Australijoje, Rusijoje, net Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Apie I. Ozolos apatinio trikotažo namus rašyta žurnaluose „Vogue“, „Marie Claire“, „Cosmopolitan“ ir kt. Dizainerė laikoma viena perspektyviausių moteriškų apatinių kūrėjų Šiaurės Europoje. Tad nenuostabu, kad šiemet prekių ženklui „Amoralle“ patikėta pradėti jubiliejinę, 25-ąją, Rygos mados savaitę. Kolekcijai pristatyti pasirinkta didinga vieta – atnaujintas Latvijos nacionalinis dailės muziejus.
Salone viskas vyksta kaip sulėtintame kadre. Mano žvilgsnį prikausto pro duris įžengusi moteris: neaukšta, dieviško grožio, garbanomis krintančiais vešliais plaukais ir raudona suknia iki žemės. Kai eina pro mane, išgirstu, kaip sušiugžda šilkas. Išsižioju. Moteris nusimeta pilką paltą ir apsidairo. Suprantu, kad tai – ji, Inese. Atrodo kaip ne šios planetos gyventoja. Tiesą sakant, per pokalbį ši mintis aplanko ne kartą. Kai Inese prisipažįsta, kad sunkiai orientuojasi laike („turiu gerai pagalvoti, kuris dabar mėnuo ar savaitės diena“), netikiu, iki, man paklausus, kuriais metais ištekėjo, perklausia: „Kelinti dabar metai?“ Be to, normali moteris negali kasdien taip atrodyti. Ar gali? Ji taip vaikšto kasdien. „Niekada nenešioju kelnių, – net neleidžia suabejoti I. Ozola. – Ši suknia – iš naujausios kolekcijos, mano mėgstamiausia.“
Papasakokite apie naujausią kolekciją, kuria pradėjote šiųmetę Rygos mados savaitę.
Sunku kalbėti apie tai, ko negali paaiškinti. Nežinau, kaip ji gimė. Kai atsisėdu kurti, kažkas tiesiog nutinka. Negalvoju apie įkvėpimą, tiesiog piešiu eskizus. Jaučiu, kad turiu daryti taip ir ne kitaip. Mane įkvepia pats gyvenimas. Pradėjusi kurti kolekciją, nežinau, kokia ji bus. Su kiekviena keičiuosi pati. Svarbiausia man – moteriškumas ir aistra. Labiausiai mėgstu gilintis į moteris. Jos tarsi gyvena daugybę gyvenimų, atlieka daugybę vaidmenų ir visais atvejais yra gražios. Jos gali atrodyti silpnos, pažeidžiamos, tačiau tai – jų stiprybė. Raudona – ne tik aistros, bet ir stiprybės spalva. Ją moteris renkasi, kai nori save šiek tiek pastiprinti. Ir viskas vėl būna gerai (šypsosi). Todėl šioje kolekcijoje tiek daug raudonos.
Kelnes mūvinti moteris man yra nesusipratimas.
Ar ši spalva tinka visoms moterims?
Raudona tinka visoms, tačiau tam tikru gyvenimo etapu. Tarkime, gali būti, kad vienu metu į raudonos pusę net žiūrėti nenorėsite, o praeis šiek tiek laiko, ir rankos pačios tiesis į tokios spalvos drabužį, atrodys, kad jis puikiai tinka. Tikiu, kad moteris gyvena etapais. Kažkuriuo gali vilkėti tik juodus drabužius. Svarbiausia, kad tai, ką dėvi, papildytų jos asmenybę, kad moteris gerai jaustųsi. Jei gerai jausis, gerai ir atrodys. Įsiklausykite į save, nepaisykite jokių tendencijų. Visada madinga – tik moteris ir tai, kas jai tinka.
Esate baigusi ekonomiką ir verslą. Ar nuosavas verslas buvo logiškas Jūsų gyvenimo žingsnis? Kaip atsirado „Amoralle“?
Viskas prasidėjo nuo... kojinių. Kai laukiausi antrojo vaiko, gražių, originalių pėdkelnių buvo mažai, tad nusprendžiau atidaryti jų parduotuvę. Pavadinau „Sock Box“. Sūnui tada buvo 9 mėnesiai. Iš pradžių beveik visą laiką dirbau kompiuteriu, sekėsi gana sunkiai. Antrą kartą turbūt nekartočiau (juokiasi). Mažytė parduotuvė, kažkur... Nė iš tolo neprimena tokio prabangaus salono, kokiame kalbamės dabar (apsidairo). Pamenu, eidavau prie žmonių gatvėje ir siūlydavau: „Sveiki, mes atidarėme parduotuvę, gal užeitumėte?“ Daug darbo teko įdėti, iki kojinių verslas tapo tuo, ką matote dabar. Verslą augini panašiai kaip vaiką: iš pradžių lauki pirmojo žingsnelio, pirmojo dantuko...
Kai mane pakvietė dalyvauti vienoje pirmųjų Rygos mados savaičių – pristatyti kojinių kolekcijos, susigriebiau, kad negaliu modelių išleisti nuogų, jas reikia kažkuo aprengti, tad pasiuvau pirmąsias glaustinukes. Ir... nebegalėjau sustoti (šypsosi). Tai kaip sniego gniūžtė, paleista nuo kalno. Žiūrėdama dabar į kai kuriuos pirmus savo bandymus noriu užsidengti akis ir mirti iš gėdos (juokiasi), bet jie – irgi mano istorijos dalis, visus kūriau su meile.
Jūsų drabužiai iš tikrųjų nepaprastai moteriški, kai kurie – ir ypač seksualūs. Kaip jaučiasi moterys juos vilkėdamos?
Moteriškumas – mano varomoji jėga. Pati esu labai moteriška, tad kuriu tai, ką įsivaizduoju esant moteriška. Mano drabužiai seksualūs, geidulingi, bet argi tai blogai? Noriu leisti moterims pasijusti moterimis. Kai jos matuojasi drabužius, atrodo, kad ne tik laikysena, bet ir elgesys, balsas pasikeičia. Jos pajunta tą moteriškumo jėgą, kurią skleidžia šie drabužiai ir kuri sklinda iš sielos gelmių. Esu įsitikinusi, kad raudonos lūpos ir ilgas šilkinis sijonas daro stebuklus.
Ypatinga proga yra dabar. Apsivilkite ilgą suknelę ir eikite į prekybos centrą apsipirkti. Leiskite sau klysti. Antro šanso nebus, gyvenimas – tik vienas.
Jūsų drabužius malonu vien liesti!
Taip yra todėl, kad į kiekvieną įdėta daug širdies. Kiekvienas drabužis – tai dalelė manęs. Ir, žinoma, jie pasiūti iš geriausių audinių. Ar gali būti nemalonu liesti šilką arba nėrinius? Tai – malonumo kvintesencija.
Ar prisimenate, ką jautėte pristatydama pirmąją kolekciją?
Žinoma, tik šis jausmas – labai gaila! – niekada nepasikartoja. Tai – lyg pirmasis bučinys.
Kas Jus įkvepia?
Gyvenimas! Aukštakulniai, raudoni lūpų dažai, muzika, namai, jei į juos grįžtu laiku (juokiasi).
Girdėjau, kad Jus gana dažnai galima sutikti šioje parduotuvėje aptarnaujančią klientes...
Labai mėgstu būti parduotuvėje, nes pamatau, sužinau, ko nori moterys, kas joms patinka. Man tai nepaprastai malonu. Turiu ir individualių užsakymų. Kita vertus, tai – mano verslas, esu ne tik kūrėja, bet ir verslininkė, derinu abu šiuos vaidmenis. Man svarbu sukurti ne tik gražią kolekciją, turiu sukurti ją tokią, kurią dar ir pirktų. Jei neparduočiau, negalėčiau atsiduoti savo aistrai. Žinoma, asortimentas Rygoje esančioje parduotuvėje šiek tiek kitoks nei, tarkim, Italijoje. Latvės subtilesnės, gal ne tokios drąsios, tačiau pastebiu, kad jų skonis ir požiūris keičiasi. Mane labai džiugina, kad moterys prisimena, kas jos yra, ir vis dažniau vilki sijonus bei sukneles. Aš pati niekada nedėviu kelnių, turiu gal tik dvejas. Jas mūvinti moteris man yra nesusipratimas. Net mano draugės, jei ateina čia su kelnėmis, jaučiasi kažkaip nejaukiai (juokiasi). Kai kurios, kaip jūs šiandien, ant kelnių segi sijoną. Tai – pirmas žingsnis šio vyriško drabužio atsikratyti.
Atrodo, viską darote su aistra. Kaip manote, ar tai ir yra Jūsų sėkmės paslaptis?
Ne. Sėkmės paslaptis yra darbas. Daug tikrai sunkaus darbo, šiek tiek talento ir aistros. Dar – begalė klaidų. Esu pridariusi daugybę nuostolių, priėmusi neteisingų sprendimų, daug kartų suklydusi ir pradėjusi iš naujo. Leidžiu sau klysti, negalvoju, elgiuosi gerai ar blogai, tiesiog darau. Svarbiausia – nesustoti ir negalvoti apie klaidas, žengti pirmyn. Kai užkliūnate už akmens, galite galvoti, kad jis – kliūtis, o galite – kad laiptelis, ant kurio pasilypėjusi matysite ir žengsite toliau. Manau, kai kuo nors tiki ir esi savo vėžėse, niekas negali tavęs sustabdyti.
Pati esu labai moteriška, tad kuriu tai, ką įsivaizduoju esant moteriška. Mano drabužiai seksualūs, geidulingi. Argi tai blogai?
Kaip žinoti, kad tos rogės tikrai tavo?
Tai jauti. Reikia klausytis savęs, vidinis balsas visada pakužda, kas geriausia ir kur tavo vieta.
Namie Jūsų laukia keturi (!) vaikai ir vyras. Kaip viską spėjate?
Auginu tris dukras ir sūnų. Vyriausiajai – 14-a, jauniausiajai – 4-eri. Man nesunku viską suderinti ir spėti. Gal tik auginant pirmą vaiką sekėsi sunkiau. O dabar jaunėlė mokosi iš vyresnių sesių ir brolio, nori būti su jais. Auginti daug vaikų nesunku. Svarbu tinkamai suplanuoti laiką, nepamiršti, kurį iš kur paimti, o taip yra nutikę (juokiasi).
Ar užtenka laiko sau?
Dabar laikas sau! Kasdien skiriu sau laiko. Žinau, kur galiu nusipirkti raudonų lūpų dažų, bet neturiu tam laiko. O ir nemėgstu vaikščioti po parduotuves. Man geriausias laikas sau – būti čia ir namie.
Ar turite savo namų taisykles?
Iš tikrųjų vaikų kambaryje kabo visa jų lenta. Viena iš taisyklių, pavyzdžiui, būti mandagiems... Kartais, kai kyla ginčų, sakau: „Trečioji taisyklė.“ (Juokiasi.) Vaikai juokais netgi prašo: „Ar galėsime nukabinti, kai ateis draugai?“
Nukabinate?
Nukabinu.
Beje, ką apie Jūsų kuriamus drabužius sako vyras Gundars Ozols? Jam turbūt labai patinka?
O jūs paklauskite jo (juokiasi). Manau, didžiuojasi manimi.
Kiek laiko judu kartu?
Septynerius ar aštuonerius metus. Susituokėme prieš trejus ar ketverius. Kelinti dabar metai? Likus dviem dienoms iki vestuvių supratau, kad vestuvių suknelė man nepatinka, pasisiuvau kitą ir vis tiek buvau nepatenkinta (juokiasi). Neįmanoma, kad viskas būtų tobula.
Mano vyrui su manimi niekada nebūna nuobodu. Nuobodu yra laikytis taisyklių.
Ar daug į Jūsų parduotuvę užsuka vyrų, ieškančių dovanų savo mylimoms moterims? Ko jie paprastai ieško?
Taip! Iš tikrųjų – gana daug. Jie paprastai ateina, greitai pačiumpa ir po dešimties minučių išbėga (juokiasi). Moterys čia užtrunka kur kas ilgiau. Jei atvirai, manau, kad kuriu ne tik moterims, bet ir vyrams, galbūt pastariesiems net labiau. Vyrų ir moterų skonis labai skiriasi. Vyrams patinka atviresni, seksualesni drabužiai, moterys nori daugiau paslapties. Ir abu teisūs! Kai vykstu į keliones su savo sutuoktiniu, visada pasiimu žirkles. Kai apsivelku ilgą suknelę, jis pagiria, bet iš žvilgsnio suprantu, kad trumpesnė būtų geriau. Tada imu ir patrumpinu.
Ar apatiniai moteriai – gera dovana?
Bet kokia dovana moteriai yra puiku! (Juokiasi.) Jei būčiau vyras, ją apdovanočiau kuo dažniau. Rinkti moteriai apatinį trikotažą visada yra nuotykis. Man gražu, kai į parduotuvę ateina poros ir šį nuotykį patiria kartu.
Apatinius galėtumėte kolekcionuoti... Ar tai, kad kuriate apatinį trikotažą, reiškia, kad ši aprangos detalė Jums atrodo svarbiausia?
Visai ne. Turiu gana nedaug apatinio trikotažo. Tiesą sakant, kartais jis man atrodo visai nesvarbus. Negalėčiau sakyti, kad esu batsiuvys be batų. Išbandau daug ką, tik nekaupiu, nes drabužiai man greit atsibosta. Žinoma, spintoje turiu ir kelis tokius daiktus, su kuriais nesiskiriu. Tai – pilkas paltas, baltų perlų karoliai (dievinu perlus!) ir patrumpinta juoda suknelė. Mano vyro mėgstamiausia, – nukirpau per vienas atostogas. Žavi pats žaidimas: patinka – nepatinka, svarbu – nesvarbu, vilkiu – nevilkiu. Tarkim, anksčiau aksomas man visiškai nepatiko, o dabar einu dėl jo iš proto. Mano vyrui su manimi niekada nebūna nuobodu (šypsosi). Nuobodu yra laikytis taisyklių.
Koks Jums yra tobulas vakaras dviese?
Kai vaikai namie ar su močiute?
Su močiute.
Šampanas, muzika, pokalbiai, triufeliai...
Mačiau mačiau Jūsų raudonąją triufelių dėžutę...
(Juokiasi.) Manote, žmonėms patiks?
Manau, tai bus viena populiariausių dovanų.
Esu įsitikinusi, kad viskam galima skirti laiko, klausimas tik, kaip tvarkaisi su savo laiku ir prioritetais. Pavyzdžiui, namie vakarais niekada neatsiliepiu į telefono skambučius. Nežiūrime televizoriaus. Vaikus guldome gana anksti, tad lieka laiko ir romantiškai pabūti dviese su vyru. Santykiais (bet kokiais), jei nori išsaugoti, reikia rūpintis, skirti jiems dėmesio.
Galėtumėte mokyti moteris gundymo ir moteriškumo paslapčių...
Moterų nereikia mokyti – jos viską žino. Prieš penkiolika metų pati buvau sutrikusi moteris su kelnėmis ir trumpai kirptais plaukais.
Kai žiūriu į Jūsų kurtus drabužius, jaučiu, kad yra užkoduota kažkokia žinutė. Ką norite pasakyti?
Netaupykite gražių drabužių ypatingai progai. Tai reiškia, kad gyvenate ateitimi, viltimi. Gyvenkite dabar! Ypatinga proga yra dabar. Kai kurios mano draugės skundžiasi, kad su ilga suknele nepatogu vaikščioti. O jūs pabandykite – dar ir kaip patogu! Apsivilkite tokią ir eikite į prekybos centrą apsipirkti. Pamatysite, kas nutiks... Arba vilkėkite Kalėdoms skirtą suknelę per sekmadienio šeimos pietus, nelaukite rytojaus. Galbūt rytoj šis gražus drabužis nebepatiks! Leiskite sau abejoti, klysti, nebijokite gyventi ir mylėkite save. Antro šanso nebus, gyvenimas – tik vienas.
Atsisveikindama pajuokauju, kad jos įkurto prekių ženklo pavadinimas visiems jį pirmą kartą išgirdusiems galėtų būti puikus testas – kokia mintis pirmiausia šauna į galvą. Panašu, kad Inese ne kartą yra tekę su šia situacija susidurti. „Kai manęs kas nors paklausia, kodėl pavadinimui pasirinkau žodį „amoralus“, visada atsakau: „Kuo amorali yra meilė?“ – juokiasi neamoralių apatinių kūrėja.
Nuotraukos – iš Rygos mados savaitės organizatorių archyvo (autoriai – Darrenas Kane’as ir Arkady’ius Gluhihas)
