Susitikimo su Urte Mikelevičiūte dieną Vilnių laimina saulė, ir tikrai neatrodo, kad lauke -20 °C šalčio. Vis dėlto, kai pamatau merginą, į kavinę įžengiančią su suplėšytais džinsais, iš po kurių šviečia oda, nupurto šaltis. Pasirodo, ši švytinti, guvi tinklaraštininkė bet kuriuo metų laiku ir bet kokiu oru renkasi ne patogumą, o stilių.

Iš banko – į restoranų verslą

U. Mikelevičiūtė nuo rudens pradžios iki pavasario rengiasi vienodai. „Nesvarbu, kad bus minus 20 laipsnių, – nesimausiu kelnių ir dar pėdkelnių, nesirengsiu dviejų megztinių. Nejaučiu realios lauko temperatūros. Anksčiau šaltuoju sezonu ir su bateliais atviru priekiu vaikščiodavau. Net draugės juokdavosi, – teigia mergina. – Norisi gyventi stilingai.“ Pašnekovė sako, kad yra pripratusi prie gero. Urtės mama – labai stilinga moteris, ji – merginos stiliaus įkvėpėja. „Mama reikli aprangai, bet man nieko nedraudė. Taip laviravo, kad manyčiau, jog rengiuosi – kaip noriu.“ Tėtį – merginos tėvai išsiskyrę – Urtė vadina maisto ir kelionių įkvėpėju. Kai buvo maža, tėvas veždavosi ją į verslo keliones, jiedu valgydavo restoranuose, tada mergina paragavo įvairių keistų dalykų. „Tėtis mėgsta ir gaminti, jo tėvas virė vyną, – sako tinklaraštininkė. – Ir aš jau nuo 13-os metų žinojau, kad noriu dirbti restoranų verslo srityje. Rinkau viską, kas su tuo susiję. Būdama 17-os gavau pirmąją vyno enciklopediją. Vadybos ir verslo specialybę rinkausi turėdama tikslą suktis maitinimo paslaugų, ypač gėrimų, sferoje.“

Esu linkusi nesureikšminti aprangos, įvaizdžio. Juk svarbiausias akcentas vakarėlyje – nuotaika.

Kartu mergina dalyvavo visose Lietuvoje rengiamose vyno degustacijose, yra baigusi Šampano akademiją, namų someljė kursus (šiuo metu mokosi trečiame Someljė mokyklos kurse), buvo įsidarbinusi ir banke – reikėjo pinigų svajonei įgyvendinti. Uždirbo gerai, bet po 5-erių metų atsitokėjo, kad laikas eina, o ji sėdi... „Perskaičiau „Moters“ žurnale žurnalistės Astos Lipštaitės straipsnį apie Mozelio vyndarius, išsikirpau. Kadangi moku vokiečių kalbą, parašiau laiškus 200 vyndarių, ir vienas atsiliepė, – pasakoja pašnekovė. – Vokietijoje praleidau maždaug pusmetį, daug išmokau. Ir tada pasukau į studiją „Čiop Čiop“. Kai palūžtu, mintimis grįžtu į tą savo gyvenimo lūžio laiką. Tai įrodymas, kad įmanoma viskas. Ir tai įkvepia.“ Urtė prisimena, kad restoranų verslo pradžia jai buvo nelengva. Kulinarijos studijos įkūrėja išvažiavo ir U. Mikelevičiūtę paliko vieną. Merginos vardu atidarytoje „Čiop Čiop“ banko sąskaitoje buvo minus 20 000 litų. Ir tada ji dar rašė magistro darbą. „Košmariškas laikas. Miegodavau po 1 valandą. Birželio mėnesį buvau mėlyna, bet paskui viskas susitvarkė – puikiai apsigyniau magistro darbą, kulinarijos studiją perpirko dabartinis savininkas Renaldas“, – sako Urtė.

Svarbiausia – nuotaika

Urtės darbas labai susijęs su asmeniniu gyvenimu, taigi nėra griežtai reglamentuotas – netrunka nuo tam tikros iki tam tikros valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio. „Tarkim, vakar grįžau 1 valandą nakties“, – per šeštadienį vykstantį interviu sako pašnekovė. Jos darbo diena prasideda vis kitaip. „Lyg ir esi suplanavęs, ką darysi, bet nutinka nenumatytų dalykų. Tai natūralu, kai organizuoji renginius, – tvirtina pašnekovė. – Nemėgstantieji gyventi taip dinamiškai išprotėtų, o man patinka nenuspėjamumas. Žinau, kad pamiegosiu, pavalgysiu, nueisiu pasportuoti, bet ką veiksiu dieną, nežinau, ir tai įdomu.“

Taigi aprangą Urtė renkasi tokią, kad tiktų ir dieną, ir vakare. „Ofisinės nemėgstu, – pripažįsta mergina. – Dažnai renkuosi suknelę, dieną vilkiu dar ir švarkelį ar megztinį, vakare jį nusiimu. Stilių paįvairinu aksesuaru ir jau esu pasiruošusi renginiui. Dažnai rankinėje turiu kitą, mažesnę. Stengiuosi ir batus rinktis tokius, kad tiktų avėti ir dieną, ir vakare. Darbe turiu ir batelius, jei prireiktų.“ Savo stilių, kaip ir vadovaujamų įstaigų aplinką, U. Mikelevičiūtė apibūdina kaip neperkrautą, prašmatnų bohemišką.

„Labai mėgstu minimalistinius papuošalus. Žiedai ir pakabutis – juvelyrikos namų „Premiere“, apyrankė – „Da Vinci.“

„Esu linkusi nesureikšminti aprangos, įvaizdžio. Juk svarbiausias akcentas vakarėlyje – nuotaika. Žiūriu į tuos kaskart pasipuošusius, šukuoseną, makiažą pasidariusius žmones ir galvoju, kad man tam gaila laiko ir odos“, – sako pašnekovė. Pasikeisti, pasak jos, galima prie suknelės priderinus kitas kojines (pati mėgstu taip elgtis), papuošalą (dabar jai – apykaklių etapas), pasidažius kito atspalvio lūpų dažais. Urtė investuoja į kremus, plaukų priežiūros priemones, lankosi pas kosmetologę ar traukia į mišką, kad pailsėtų, atsigautų oda. Mergina nemato prasmės daug lėšų skirti brangiems drabužiams (rankinei, batams – taip) ir pripažįsta esanti besąlygiška prekių ženklo „Zara“ gerbėja. „Draugės sako, kad manęs nereikėtų į šias parduotuves įleisti“, – tvirtina tinklaraštininkė. Tarp favoritų – ir prekių ženklai „Mango“, „H&M“. Urtei patinka derinti jų drabužius su kokiu nors dizainerio, ypač lietuvių, daiktu. Ne vienas mūsiškis gamina daug puikių palaidinių, tamprių. Mergina visada ieško kylančių jaunų dizainerių kūrinių. Ir pabrėžia, kad ekstremalių eksperimentų nemėgsta, bet keistis patinka. Gaudo ir pasaulines tendencijas.

„Pirmadienį išskrendu į Izraelį, tai – viena iš 2017-aisiais aplankyti būtinų vietų, – sako pašnekovė. – Kaip ir Karibų regiono šalys. Dėl to šiemet vyrauja šiam kraštui būdingos žalia, mėlyna spalvos, taip pat tradiciniai regiono patiekalai“, – sako tinklaraštininkė. Ar Urtės gyvenimą valdo tik kaita? Pagalvojusi studijos „Čiop Čiop“ vadovė atsako: „Laikausi principo neslopinti savo kūrybiškumo ir saviraiškos.“

Urtės Mikelevičiūtės stiliaus akcentai

RANKINĖS. Didžiąją dalį rankinės turinio sudaro įvairūs krovikliai, klaviatūros pelė. Iš dekoratyvinės kosmetikos priemonių čia „gyvena“ pudra, skaistalai, blizgis, blakstienų tušas, treji lūpų dažai.

NEGALI GYVENTI. „Be pusryčių. Dažniausiai keliuosi apie 7 val., būna – ir 3 val., bet ir tada būtinai papusryčiauju. Dažniausiai gaminu kiaušinių patiekalus, mėgstu mocarelą. Mano šaldytuve visada yra kiaušinių, humuso, avokadų, sūrio, bananų. Labiausiai patinka tailandietiški patiekalai.“

ĮKVEPIA. „Nuotaika, metų laikas, Vilnius, žurnalai. Mano mėgstamiausias – „Food & Travel“. Iš jo pasisemiu įspūdžių, šie padeda kurti tiek savo, tiek studijų stilių. Įkvepia virtuvės šefas, keliautojas, televizijos laidų vedėjas Anthony Bourdainas. Jei būčiau vyras, norėčiau būti kaip jis.“

MUZIKA. „Beprotiškai daug laiko praleidžiu ieškodama, klausydamasi muzikos. Taip gera tai daryti... Labiausiai mėgstu elektroninę. Kartais norisi paklausyti džiazo, bliuzo, populiariosios. Mano rytas prasideda nuo muzikos – pagal nuotaiką.“

AROMATAI. „Esu kvapų gerbėja. Turiu dvejus ar trejus kvepalus. Vieni – „John Richmond“, kiti – iš Visokių daiktų krautuvėlės. Namus dekoruoju žvakėmis, gėlių primerkiu. Man svarbu smilkalai, namų kvepalai.“

GĖRIMAI. „Mėgstu šampaną. Dirbu gėrimų srityje, todėl į juos žiūriu kitaip. Vynas dera prie maisto, kokteiliai – atskira kulinarijos sritis. Deja, vyno pasiūla Lietuvoje netenkina. Dažniausiai pati užsisakau iš tiekėjų, sudarinėju restoranų vyno sąrašus. Lietuvoje yra iki 10 žmonių, kurie padeda restoranams. Kitiems nerūpi, pamiršta, kad gėrimai – atskiras dalykas, o ne papildinys. Tikiuosi, viskas pagerės.“

KELIONĖS. „Į lagaminą dažnai prisidedu daug apatinių, naktinių. Dar įsimetu patogias kelnes, suknelę, palaidinę, džinsinį švarkelį, švarką, kelias palaidines, akinius nuo saulės, odinę striukę.“

Nuotraukos – Redos Mickevičiūtės