Kasdienybės džiaugsmai. „Mano diena prasideda gan nuobodžiai. Kadangi turime vaiką, yra tam tikra sistema. Anksčiau kiekviena diena būdavo kaip naujiena, o dabar viskas labai aišku. Iš tiesų, net nereikia nustatyti žadintuvo, nes ar tai būtų savaitgalis, ar paprasta diena, rutina ta pati (šypsosi).
Smagiausia ryto dalis yra rytinė kava – mūsų bendru susitarimu mano vyras, Dovas, daro pusryčius, taigi man tenka laimė papusryčiauti lovoje. Po to viskas paprasta – darželis, sportas, darbas, klientai, būreliai... Kai viskas įgauna pagreitį, nebežinai kaip sustoti (juokiasi).“
Kūryba. „Didelę dienos dalį užima mąstymas apie kūrybą. Kas kartą sėdėdama kamštyje arba laukdama vaiko būrelyje pagalvoju: kaip smagu būtų tą laiką skirti visai ne tam, ką dabar darau. Bet tai labai įdomus procesas. Vis prisimenu tą laiką, kai buvau studentė, kai buvau laisva ir to laiko netausojau, taip, kaip dabar. Dabar jo daug mažiau, bet jis yra suplanuotas ir apmąstytas.“
Anksčiau negalėjau įsivaizduoti, kad galėčiau keltis anksti, būti vyturys, galvojau: juk aš pelėda. Tačiau atsirado vaikas ir viską pakeitė. Dabar supranti, kad gali tu žmogau būti tuo, kuo nori, gali prisitaikyti. Dabar kūrybingiausias laikas yra rytai, nors anksčiau galvodavau, kad geriausia kurti naktį – kai tylu, ramu, kai girdi savas mintis. O dabar iš tos buities stengiuosi išpešti viską, ką galiu ir kiekvieną laisvą minutę išnaudoti kūrybai.
Nauja kolekcija. „Visos mano kolekcijos yra labai apgalvotos, man labai ypatingos. Prieš kiekvienai pasirodant, ilgai gyvenu su ta mintimi, ją sau vis patvirtinu, kad ir tendencijomis, spalvomis ir pan. Tačiau šiame pasaulyje viskas greitai keičiasi, taigi būna, kad užtrukus kūrybiniam procesui suvokiu: ir vėl nespėjau įgyvendinti kolekcijos. Juk kiekvienas daiktas yra megztas, jį pagaminti užtrunka ir ne visada suspėju tai padaryti laiku. Per metus pristatau vieną kolekciją, taigi ją prilyginu labai dideliam įvykiui, kaip kūdikio išnešiojimas, kažkokio svarbaus gyvenimo žingsnio planavimas. Visada noriu, kad būtų tobula. Bet, kai viskas pasibaigia, vis tiek būnu nelaiminga, ne iki galo patenkinta.“
Asmeninis stilius. „Viduje aš esu menininkė ir mėgstu šiek tiek bohemišką, šiek tiek kelioninį, kartais provokuojantį stilių. Nelabai savęs įsivaizduoju klasikinės moters įvaizdyje.
Mano stilius priklauso nuo nuotaikos. Nėra didelio skirtumo tarp to, kaip atrodau namuose ir to, kaip atrodau už namų ribų. Aš nepropaguoju to dalyko, kad grįžęs namo privalai persirengti. To sąmoningai nedarau ir su dukra. Juk taip dažnai būna, kad gražiausi rūbeliai yra greitai išaugami. Man norisi jais džiaugtis ir maksimaliai išnaudoti.
Nesakau, kad visiškai neatsižvelgiu į vietą, kurioje planuoju leisti laiką. Pamenu, kai dar mokykloje ruošėmės į kažkokį žygį visi klasės draugai labai laukė, ką gi aš apsirengsiu ir kaip atrodysiu. Jie galvojo, kad kokią nors ekstravagantišką nesąmonę, kaip ir visada (juokiasi). Privalo būti nuovoka, kas tam tikromis aplinkybėmis turi būti dėvima. Bet... aš mėgstu, kai mano maudymosi kostiumėlis dera prie mano šlepečių (juokiasi). Man tai svarbu bet kokiu atveju.“
Išskirtinumai. „Man patinka keisti, išskirtiniai daiktai. Gali būti, kad tai atėjo iš vaikystės. Mano mama labai mėgo mane puošti. Žinote, tais laikais nieko nebūdavo. Taigi, ji man darydavo visokius keistus daiktus. Ir taip aš pripratau dėvėti išskirtinius drabužius, aksesuarus. Nors vaikystėje kartais jausdavausi nejaukiai, nes buvau vienintelė taip keistai apsirengusi, kai pripratau prie to, pradėjau džiaugtis. Kai tave prisimena ne dėl vardo, bet dėl įdomios suknelės yra labai smagu.“
Įtaka. „Tam, kaip noriu atrodyti, įtaką daro tokie dalykai kaip nuotaika, dienos planai, tai, kas manęs laukia. Juk kai žinai, kad reikės vaiką vežti į baseiną, rengiesi tokius drabužius, kad nesušlaptum, kad galėtum persiauti batus – mąstai apie praktiškus dalykus (šypsosi).“
Stiliaus pasikeitimai. „Yra buvęs ne vienas ryškus mano stiliaus pokytis. Manau, kad tokie drastiški pokyčiai vyksta tada, kai dar žmogus nėra visiškai susiformavęs kaip asmenybė. Mokykloje buvo eksperimentų laikas. Kai atsiradau akademijoje (Vilniaus Dailės Akademijoje) tai buvo tam tikras sparnų aplaužymas, labai depresyvus laikas. Prisimenu save visiškai kitokią nei dabar. Ir tik praėjus dvejiems-trejiems metams pati sau pasakiau, kad neprivalau būti tokia meniška kaip visi. Paklausiau savęs: kokia aš? Tuomet vėl atsirado trumpi sijonai, aukštos batų pakulnės, grįžau prie savo asmeninio stiliaus.
Neseniai sutikau aktorę Gražiną Baikštytę. Ji taip puikiai atrodo, jos jaunatviška širdis matosi išorėje. Tuomet pagalvojau – ir aš taip noriu (juokiasi). Pati sau to linkiu, išlikti jaunatviška, nesusikausčiusia.“
Vyro nuomonė. „Mes su vyru esame menininkai. Kai mano gyvenime atsirado Dovas, tapau daug emocionalesnė, man pradėjo reikėti laisvumo. Ne dėl mūsų metų skirtumo, bet dėl jo vidinio valiūkiškumo, verčiančio „pasileisti plaukus“ ir atsipalaiduoti. Kartais, aišku, vis dar norisi aukštakulnių, bet labai norisi ir ilgos suknelės bei basų kojų...“
Gražūs drabužiai pakylėja. „Nors dėl darbo pobūdžio kasdien neprivalau puoštis, vis tiek tai darau. Pasipuošus atsiranda motyvacijos. Be to, mes auginame mergaitę. Man labai svarbu, kad ji nebūtų ta moteris, kuri visą dieną namuose praleidžia su chalatu. Taigi, stilius mūsų namuose yra svarbus. Man labai smagu, kad tai svarbu ir mūsų dukrai. Kai važiuojame į gamtą ir apsirengiame labiau sportiniu, paprastesniu stiliumi, ji kartais netgi pyksta, kad viskas nedera taip, kaip turėtų derėti (juokiasi).“
Ko niekada nedėvėtų. „Sakoma, „niekada nesakyk niekada“ (šypsosi). Man viskas patinka. Kažkada sau pasakiau, kad niekada nedėvėčiau blizgių rūbų. Bet vieną kartą atėjo tokia nuotaika ir... apsimoviau liurekso sijoną. Ir labai puikiai su juo jaučiausi (juokiasi). Labai nemėgstu savęs statyti į rėmus ir manau, kad galėčiau dėvėti viską, kas man tinka.“
Spintos turinys. „Mano spintoje yra visko, nesinori savęs varžyti... Ko nėra – tai klasikinio švarko (juokiasi). Gal ir ateis ta diena, kai jo prireiks, turbūt dar ne laikas (šypsosi).“
Mėgstamiausi dizaineriai. „Viskas labai paprasta – kaip studijų laikais pamilau „Chanel“, taip ta meilė tęsiasi ir iki dabar. Man patinka šių mados namų stiliaus vientisumas. Aišku, būna įvairių dizainerių momentų, kurie man patinka, bet nėra kitų tokių kaip „Chanel“. Apskritai, man labai imponuoja žmonių istorijos. Prieš susidomėdama dizainerių biografijomis, niekada nebūčiau pagalvojusi, kad man patiks „Versace“ ar „Armani“, bet kai sužinai apie asmenybę, visai kitaip pasižiūri į tuos daiktus, kuriuos ji kuria.“
Svarbiausia – drabužio istorija. „Labai vertinu daiktus, kurie turi istoriją. Labai smagu suvokti, kad kažkas, kažkada, kažkur daiktą dėvėjo... Aš labai mėgstu sendaikčių parduotuves Londone. Man taip įdomu į jas užeiti, apsižiūrėti, įkvėpti to istorijos kvapo.“
Drabužiai ar papuošalai. „Prie drabužių neprisirišu. Mėgstu išsivalyti spintą, nereikalingus daiktus atiduoti tam, kam jų reikia. Vienintelis dalykas, kurio niekam nesiryžtu atiduoti yra mano vestuvinė suknelė (šypsosi). Net ne dėl sentimentų, bet dėl dukros. Jai labai įdomu kaip tai buvo, kodėl tai buvo. Galbūt kažkada ji šią suknelę apsivilks eidama į vakarėlį, arba į karnavalą (juokiasi). Negali žinoti, juk viskas nuolat keičiasi.
Labiau nei rūbai, man rūpi papuošalai, labai juos mėgstu. Pabaigusi mokyklą labai svajojau apie juvelyriką, bet tuomet ją studijuoti buvo galima tik Telšiuose, o aš norėjau į Vilnių (šypsosi).
Juvelyrika man imponuoja kaip daiktas, kurį galima palikti ateinančioms kartoms. Man labai smagu, kai klientės saugo mano kurtus rūbus kaip meno kūrinius, kai kurios juos netgi įsirėmina, perka specialų manekeną suknelėms eksponuoti. Turbūt lengviau saugoti daiktą, gautą iš šalies, nes aš savo pačios kurtų drabužių ne tiek daug ir turiu. Tikrai ne tiek, kiek norėčiau.“
Papuošalų dėžutė. „Sunku būtų pavadinti tai dėžute (juokiasi). Per daug mažybinis žodelis tokiam kiekiui. Turiu labai daug papuošalų, tiesiog neįtikėtinai daug. Mėgstu ir bižuteriją, ir prabangius metalus. Svarbiausias kriterijus – kad papuošalas būtų didelis, gausus, kažkuo išskirtinis, įsimintinas.
Labiausiai mėgstu auskarus. Tačiau kiekvieną mielą dieną nešioju savo mėgstamiausius, perlinius, į turimus didžiuosius tik pažiūriu (šypsosi). Labai juokinga – vos atsikėlusi, pirmiausiai įsisegu auskarus, o visa likusi rutina prasideda tik po to. Paskutinis dalykas prieš einant miegoti – išsisegu auskarus. Toks mano ritualas (šypsosi).“
Geriausi papuošalai – iš kelionių. „Papuošalus daugiausiai įsigyju kelionėse, labai mėgstu parsivežti tokį prisiminimą. Man nėra svarbi parduotuvė, svarbu pats gaminys. Dažnai net nepamenu kokio tai dizainerio papuošalas, galiu pasakyti tik kur pirktas.
Kartais būna ir taip, kad nusiperku papuošalą, bet matau, ko jam dar trūksta, tuomet jį perdarau pagal save.“
Svarbiausios sezono tendencijos. „Šį sezoną vienas iš įdomesnių dalykų yra marškiniai – įdomūs modeliai keistomis rankovėmis, neįprastomis apykaklėmis, išdidintų formų, visaip išpūsti.
Kita tendencija, kuri, manau, tęsis dar ilgai, yra natūralumas. Ekologijos banga dar tikrai nesibaigia ir ji kuo toliau, tuo labiau didės. Juk drabužis būna taip arti kūno. Nebeskatinama greitoji mada, ateina laikas kokybiškiems daiktams.
Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į ryškias spalvas, nebijoti jungti tokių, kurios iš pirmo žvilgsnio nedera: žalia ir raudona, rožinė ir violetinė. Jos labai tinkamos pavasariui, vasarai.“
Stilistas – būtinybė kiekvienam žmogui. „Tampa normalu kreiptis į psichologą dėl įvairių asmeninių problemų, todėl reikėtų nebijoti susirasti stilistą, dizainerį, į jį kreiptis pagalbos atrandant savo stilių. Profesionalas gali padėti suvokti savo kūną, kas tinka, o kas – ne.
Tam, kad žmogus būtų stilingas, jis negali atrodyti juokingai. Dabar žmonėms yra peršami įvairūs dalykai ir mane tai labai nervina. Ypač, kai sakoma „Tai dabar madingiausia, tu privalai tai turėti.“ Visa tai – marketingas. Reikėtų atsižvelgti į kiekvieną žmogų individualiai. Tik kai pats sau būsi gražus, suvoksi, ką tau reikia puošti, o ką – maskuoti, suprasi kokių daiktų tau norisi.“
Stilingiausias yra savimi pasitikintis žmogus. „Kartais didžiausia stiliaus viršūnė man yra ramus, pasitikintis žmogaus veidas. Visa kita susidėlioja savaime. Nepakanka tik madų, reikėtų daugiau to savęs pažinimo ir suvokimo.“
