Nors abi Indrės draugauja jau pusę savo gyvenimo, prekių ženklą drauge plėtoti pradėjo vos prieš porą metų. Pirmoji su mados verslu gyvenimą susiejo Indrė Lukošiūnaitė. Studijų metais išvykusi gyventi į Londoną, ji atrado nišą prekiauti vintažiniais drabužiais. „Grįždavau į Lietuvą, eidavau į dėvėtų rūbų parduotuves, ieškodavau geros būklės, kokybiškų, brangių prekių ženklų drabužių, parsiveždavau juos į Londoną ir parduodavau internetu“, – prisimena lietuvė. Vėliau į Didžiosios Britanijos sostinę atvyko ir jos draugė Indrė Raubaitė. Indrė Lukošiūnaitė jau kurį laiką galvojo, kaip pavadinti savo internetinę parduotuvę, kalbėdamos apie būsimus planus, jos išvydo stotelės švieslentėje degantį užrašą „due“ (liet. „laukiama“). „Due“ paprastai užsižiebia prieš atvykstant autobusui, bet turi ir begalę kitų reikšmių. „Man tai pasirodė puikus, trumpas, daugiareikšmis pavadinimas. Jame užkoduotas nuolatinis judėjimas į priekį“, – sako Indrė Raubaitė.
Nuo vabalų iki M. K. Čiurlionio
Kol „Due“ buvo dar tik pavadinimas, Indrė Lukošiūnaitė su draugu fotografu Linu Šinkūnu nutarė Europą pakeisti į Aziją. „Mano pradinis planas buvo ieškoti išskirtinių, dar plačiai visuomenėje nežinomų kūrėjų ir pristatyti jų darbus Europos rinkai, bet nutiko taip, kad ten sukūrėme pirmąją marškinėlių kolekciją, margintą skaitmeniniais atspaudais. Marškinėlius puošė NASA palydovų nuotraukos su tikrais Žemės vaizdais, tačiau jie atrodė tokie siurrealistiški, lyg nutapyti. Drabužiai sulaukė didelio susidomėjimo užsienyje, vos spėjome grįžti į Europą, per kelias savaites jų nebeliko, visus išpirko“, – pasakoja Indrė. Anot jos, prie tokios sėkmės gerokai prisidėjo tai, kad apie produktus rašyta žinomuose dizaino tinklaraščiuose „Designboom“, „Patternbank“ ir kituose.
Grįžę į Lietuvą Indrė ir Linas ėmė ieškoti partnerių. Marginti skaitmenine spauda ant natūralaus audinio buvo prieinama tik kitose Europos šalyse ir kainavo tikrai daug. „Pagaliau ir Lietuvoje atradome galimybę marginti mūsų mėgstama technika, tačiau turėjome pasirinkti nenatūralius audinius. Svarbi užduotis buvo įtikinti žmones, kad nenatūralus audinys nėra blogai, sintetiniai savo savybėmis neretai nenusileidžia medvilnei ir netgi ją pranoksta“, – pasakoja I. Lukošiūnaitė.
Perkelti M. K. Čiurlionio kūrinius ant tamprių – drąsus sprendimas, tad tikėjomės įvairių reakcijų.
„Due“ kūrėjos neapsiribojo marškinėliais, asortimentą papildė tamprėmis, maudymosi kostiumėliais, suknelėmis. Sukūrė ir šio prekių ženklo sėdmaišių kolekciją. Ši pristatyta ne tik žurnale „Interview“, bet ir oficialiame oro linijų „Qatar Airways“ leidinyje. Visus gaminius sieja patogumas ir akį traukiantys vaizdai: spalvingi paukščiai, žvilgantys vabalai, ryškiaspalvės gėlių puokštės ir M. K. Čiurlionio paveikslai. Pastarieji sulaukė itin daug dėmesio. „Idėja brendo kelerius metus, – sako prie jos realizavimo labiausiai prisidėjusi I. Raubaitė. – Perkelti tokio garsaus ir gerbiamo Lietuvos tapytojo kūrinius ant tamprių – drąsus sprendimas, tad tikėjomės įvairių reakcijų. Džiaugiamės, kad mūsų šalyje konservatyvumo vis mažiau, žmonės atviriau žiūri į netikėtus sprendimus. Sulaukiau daug pagalbos iš Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų. Joms buvo malonu, kad jaunimas domisi tokiu didžiu dailininku, tad ėjo į sandėlius, ieškojo kokybiškų reprodukcijų.“ Pasak Indrės, populiariausios šios kolekcijos tamprės – su paveikslo „Jūros sonata“ atspaudu, bet ir kitos sulaukia nemažai gerbėjų. Paklaustos, ar yra kokių nors temų ar kūrinių, kurių jos vis dėlto nedrįstų kelti ant savo drabužių, abi Indrės susimąsto. „Mes sąmoningai siekiame šiek tiek provokuoti, – galiausiai atsako I. Lukošiūnaitė. – Kai kurie mūsų kolekcijų kūriniai yra įžūloki, ryškūs, atkreipiantys dėmesį, kai kurie – nuosaikesni. Tiesa, idėjos perkelti ant vyriškų marškinėlių senus karo piešinius atsisakiau, nes pasaulyje ir taip daug agresijos, nesinori jos skatinti.“
Iliustracijų savo kolekcijoms merginos ieško įvairiai – vartydamos senus botanikos vadovėlius, meno kūrinių katalogus, bendradarbiaudamos su šių dienų menininkais. Dalis piešinių piešti I. Lukošiūnaitės, dalis – I. Raubaitės vaikino Andriaus. „Ne visada tai, kas gražiai atrodo ant popieriaus, taip pat gražiai atrodys ir ant žmogaus kūno. Netinkamoje vietoje atsidūrusi detalė gali paryškinti tai, ko žmogus nenori ryškinti“, – sako I. Lukošiūnaitė. Pirmiausia atrenkamas atvaizdas, jis pritaikomas gaminamo modelio lekalams, o tada ateina marginimo eilė. Iš pradžių detalės atspaudžiamos ant specialaus popieriaus, tada karštu presu perkeliamos ant drabužio iškarpos, – tai didelio tikslumo reikalaujantis procesas. Taip numarginti kiekvieną daiktą gerokai užtrunka, bet, pasak merginų, tai yra vienas geriausių būdų perkelti raštus, nes išsaugoma autentiška spalva, ryškumas, tikslumas, dažai įsigeria giliai į audinį, todėl piešinys neišblunka, nenuskalbiamas.
Indrės yra sukūrusios riboto keikio prekių ženklo „Due“ marškinėlių kolekciją drauge su vienu didžiausių kavinių tinklų Lietuvoje, tampres (jas kūrė su iliustratoriumi Karoliu Strautnieku) – bendradarbiaudamos su festivaliu „Kino pavasaris“, šio prekių ženklo tampres vilkėjo ir Vyčio Jankausko šokio teatro šokėjos spektaklyje „Agonija“. „Due“ kūrėjos visada pasiruošusios bendradarbiauti ir tvirtina, kad tai yra novatoriško verslo bruožas.
Dviejų Indrių sąjunga
Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad prekių ženklo „Due“ gaminius kuria daug žmonių, iš tiesų tai vis dar yra dviejų Indrių verslas. I. Lukošiūnaitė studijavo kultūros vadybą Vilniaus kolegijoje, I. Raubaitė – informologiją Vilniaus universitete. Viduryje studijų abi nutarė išvykti iš Lietuvos, pagyventi svetur. Abi dirbo restorane, ten sutiko ne vieną garsų mados ar kino pasaulio atstovą. Turbūt ta vieta tapo ir vienu iš įkvėpimo šaltinių siekti savo tikslų. Vienai Indrei nutarus su draugu važiuoti į Aziją, kita nusprendė su savuoju iškeliauti į Ispaniją. Tiesa, pastaroji čia neužsibuvo. „Jau po poros dienų Ispanijoje pirkome bilietus į Lietuvą, o po mėnesio be jokio liūdesio su Ispanija atsisveikinome. Ten gyvenimo tempas po Londono mums atrodė per lėtas“, – pasakoja I. Raubaitė. Grįžusi į Lietuvą, ji baigė studijas ir penkerius metus dirbo reklamos agentūroje. Dirbdama pagelbėdavo ir savo draugei, kai reikėdavo sutvarkyti skubius reikalus, išsiųsti gaminius pirkėjams. Tokios pagalbos prireikdavo gana dažnai, nes I. Lukošiūnaitė tuo metu Vilniuje buvo retas svečias. Ši Indrė žiemodavo Prancūzijoje, kur gyvena mama, o vasaromis gyvendavo sodyboje. „Kelias žiemas su draugu praleidome Prancūzijoje esančiame Bordo regione, prie Atlanto vandenyno, – pasakoja ji. – Gyvenome mūsų Kuršių neriją primenančiame iškyšulyje, prancūzų itin mėgstamoje vietoje, vasarnamyje. Aplink – ramybė, tyla, vandens ošimas. Tikrai magiška vieta. Man labai gerai sekasi ten kurti, bet gyventi visą laiką nenorėčiau – pasiilgstu aktyvios veiklos, draugų.“ Tiesa, artimiausią žiemą bėgti į Prancūziją mergina neketina, sako, kad, prie komandos prisijungus draugei, „Due“ veikla įgijo didesnį pagreitį, tik spėk suktis. Paklausta, kas paskatino tapti geriausios draugės verslo partnere, I. Raubaitė atsako atvirai: „Iš pradžių man išties patiko darbas reklamos pasaulyje, labai džiaugiausi patekusi būtent į tą įmonę, išmokau ten daug naudingų ir įdomių dalykų, bet ilgainiui pradėjo kamuoti vis didesnis tuštumos jausmas, norėjosi daryti ką nors prasmingesnio, apčiuopiamesnio. Man visada buvo įdomu tai, ką daro Indrė, tad, kai pakvietė, gana lengvai ir natūraliai įsiliejau.“
Sakoma, kad, norint prarasti draugą, geriausiai su juo imtis bendro verslo. Indrės vieningai purto galvas. Neslepia, kad ginčų kartais kyla, ypač kai pervargsta, tačiau abi geba kalbėti argumentų kalba. Itin griežtai pasidalijusios pareigomis nėra, tačiau kiekviena turi savo mėgstamą erdvę: I. Raubaitė labiau rūpinasi produktų viešinimu, įvairiais projektais, o I. Lukošiūnaitė – dizainu, kūryba. „Mes pažįstame viena kitą kaip nuluptą, – sako I. Raubaitė šypsodamasi. – Atvirumas, kalbant apie santykius, ypač svarbus. Didelis mokslas – būti atviram, neįžeisti kito žmogaus.“ Merginos tikina, kad viena nuo kitos nepavargsta, nors kartu leidžia tikrai daug laiko – ne tik darbe, bet ir po jo. Kadangi abi gyvena Žvėryne, į biurą A. Jakšto gatvėje eina kartu. „Išeiname abi su kuprinytėmis kaip mokinukės, susitinkame prie Žvėryno tilto ir traukiame kartu Gedimino prospektu į darbą, – šypsodamasi pasakoja I. Lukošiūnaitė. – Turime daug bendrų draugų, o dabar net sodybas netoli viena kitos įsigijome. Esu dėkinga Indrei, kad nusitempė mane pasportuoti, viena turbūt nebūčiau išsiruošusi. Džiaugiamės buvimu kartu, nes prieš tai pernelyg daug laiko praleidome atskirai.“
Klientai ir konkurentai
Merginos sako, kad prekių ženklo pavadinimas „Due“ puikiai tinka ir klientėms apibūdinti. Dauguma jų – aktyvios, originalios, kūrybinius darbus dirbančios ir daug keliaujančios moterys Tos, kurioms reikia patogių, nesiglamžančių, nedaug vietos lagamine užimančių ir kartu stilingų, originalių, gražių drabužių. Vieni populiariausių „Due“ gaminių yra tamprės, jos puikiai dera prie dabar madingų marškinių tipo suknelių, ilgų megztinių ir tunikų. Tiesa, drabužių kūrėjos perspėja, kad prie tokių ryškių aptemptų kelnių reikėtų derinti vienspalvius apdarus. Šio prekių ženklo tamprės yra iš itin kokybiško, sportiniams drabužiams siūti skirto audinio, beveik nesudėvimos, keliai neišdumba, o kūnas neprakaituoja, nes audinys gerai praleidžia orą.
Pasirinkome klasiką, nes ji, mūsų nuomone, gražiausiai pabrėžia moters figūrą. Siekiame, kad moteris jaustųsi graži, kad jai būtų patogu.
Apibrėžti savo klienčių amžiaus merginos nesiryžta. Sako, kad dauguma yra 20–35-erių metų, bet užeina ir kur kas vyresnių. „Svarbiausia – kokio amžiaus žmogus jaučiasi esantis. Štai viena užsukusi 70-metė iškart patraukė prie pačių ryškiausių tamprių. Kai apsivilko, net aiktelėjau – tiko lyg nulietos, tarsi antra oda. Vėliau ta moteris rekomendavo mus ir savo dukrai“, – prisimena I. Raubaitė.
Artėjant šiltajam sezonui, populiariausi tampa maudymukai. Jų yra įvairių – ir gana drąsių, su per pilvą ropojančiu vabalu, ir romantiškų, margintų pasteliniais gėlių ir kitų augalų piešiniais, ir egzotiškų – su ryškiaplunksniais paukščiais. Ypač akį traukia naujausia barokinio stiliaus kolekcija su ryškiomis juodame fone įspaustomis gėlėmis. Ši kolekcija sulaukė itin daug dėmesio, nes juoda spalva ne tik atrodo elegantiškai, prabangiai, bet ir lieknina. Be to, jos fone labiau išryškėja piešinys. Visi maudymukai vienodo modelio – klasikinio, skiriasi tik dydis. „Pasirinkome klasiką, nes ji, mūsų nuomone, gražiausiai pabrėžia moters figūrą, – sako I. Lukošiūnaitė. – Siekiame, kad moteris jaustųsi graži, kad jai būtų patogu.“ I. Raubaitė neatmeta galimybės kada nors pradėti kurti ir atskirus maudymosi kostiumus, bet šiuo metu džiaugiasi savo jau gaminamu produktu. „Su vientisu maudymuku gali jaustis patogiai ne tik daug plaukiodama, bet ir aktyviai leisdama laiką paplūdimyje. Šis drabužis gali būti vilkimas kaip glaustinukė, puikiai dera su šiuo metu itin madingomis lengvai krintančiomis plačiomis kelnėmis arba šortais, su sijonais. Baseine toks irgi tinkamiausias, – dalijasi mintimis Indrė. – Deja, parduotuvėse vientisų maudymosi kostiumų ieškančios moterys dažnai susiduria su pasirinkimo stoka – jie yra arba pernelyg konservatyvūs, arba sportiški.“ Merginos džiaugiasi sulaukiančios daug gerų atsiliepimų ir laiškų iš savo klienčių, šios sako, kad dėvėdamos „Due“ drabužius jaučiasi išskirtinės, sulaukia daug aplinkinių komplimentų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „ Aišku, kuriant tokį prigludusį drabužį, reikia apmąstyti ir tai, kad su juo graži atrodytų figūra. Yra visokių gudrybių, – šypteli I. Raubaitė. – Tarkim, papuošus stambių gėlių piešiniu tik vieną maudymuko pusę, o kitą palikus tamsią, figūra vizualiai palieknėja. O štai visų laikų favoritas – maudymosi kostiumas su dviem besibučiuojančiais balandžiais – mėgstamas ne tik dėl romantiško piešinio, bet ir dėl to, kad su juo talija atrodo labai graži.“
I. Lukošiūnaitė neslepia, kad dirbant mados srityje sudėtinga neatkreipti dėmesio į vyraujančias tendencijas. Dalijimosi idėjomis kultūra yra šių dienų bruožas, vieni dalykai įkvepia kitus, esi šio srauto dalis. Feisbuko paskyrą „The Idea of Simplicity“ (ji turi per 13 tūkstančių sekėjų) kurianti I. Lukošiūnaitė ir pati mielai dalijasi sau artimo stiliaus idėjomis, publikuoja patinkančių aprangos derinių nuotraukas. Merginos tikina nejaučiančios jokios kitų prekių ženklų konkurencijos. Tame pačiame pastate, kur yra jų studija, įsikūręs ne tik „Vaidilos“ teatras, bet ir nemažai žinomų lietuvių dizainerių. Jie bendrauja, dalijasi informacija ir klientais, vieni iš kitų perka. „Žmonės domisi savo šalies prekių ženklais, gamybos subtilybėmis. Kuo daugiau žmonės žino, tuo labiau vertina Lietuvoje pagamintus produktus“, – sako I. Lukošiūnaitė.
Paklaustos apie ateities planus, „Due“ kūrėjos neslepia turinčios nemažai ambicijų, o visas nesėkmes, su kuriomis yra susidūrusios, vertina kaip labai naudingas verslo pamokas. „Štai neseniai nepaprastai apsidžiaugėme sulaukusios kvietimo Paryžiaus parodų salėje (angl. „showroom“) eksponuoti savo darbus, bet kai pamatėme nuotraukas, supratome, kad tai gana prasta vieta, – atvirai prisipažįsta I. Raubaitė. – Naudos iš to negavome jokios, patyrėme vien nuostolių. Ir dar reikėjo galvoti, kaip tuos daiktus atgauti, namo parsigabenti. Supratome, kad, sulaukus net labai viliojamo pasiūlymo, svarbu išsiaiškinti, su kuo turi reikalą.“ Šiuo metu „Due“ drabužių galima įsigyti keliose parduotuvėse Lietuvoje, taip pat – internetinėje parduotuvėje, o juos apžiūrėti ir pasimatuoti – studijoje. Merginos nekuria masinės gamybos produktų, ir tai turi savų privalumų. „Turime daug lojalių klienčių. Mums tai – pats geriausias darbo įvertinimas, – sako I. Lukošiūnaitė. – Bijome perdegti, prarasti darbo malonumą, išskirtinumą ir ryšį su klientėmis. Geriau sukursime daugiau skirtingo dizaino darbų, nei vieną tiražuosime iki begalybės. Aišku, jei pavyks rasti bent kelis stiprius partnerius užsienyje, ten bus galima produkciją ir labiau paplatinti.“ „Due“ gaminiai jau gana neblogai žinomi Estijoje, jais prekiauja pasaulyje garsus prekybos tinklas „Wolf & Badger“, šis turi ir internetinę parduotuvę, ir stacionarių parduotuvių geriausiuose Londono rajonuose, Niujorke. „Mes stengiamės ir stengsimės, kad prekių ženklas „Due“ gyvuotų ir plėstųsi“, – tvirtai sako abi Indrės. Ir netgi jų gyvenimo credo yra bendras, nors, anot merginų, ir pasiskolintas iš Žilvino Grigaičio: „Gyveni tik kartą, bet ne du.“ Sako, kad tai joms padeda greitai priimti sprendimus, nes ilgai svarstyti tiesiog nėra laiko.
Indrė Lukošiūnaitė
Gimė 1987 m. kovo 2 d. Vilniuje.
Gyvena Žvėryne su draugu fotografu Linu ir lygiaplaukiu retriveriu Šešėliu.
Baigė kultūrinės veiklos vadybą Vilniaus kolegijoje.
Stilius. „Minimalistinis. Man patinka tvarka ir mažai daiktų. Manau, kad aprangoje ir aksesuaruose žmogus neturi išnykti.“
Kasdienė uniforma. „Tamsios kelnės, švarkas ir balti marškinėliai. Neseniai įsigijau ryškias rožines kelnes. Man tai – netikėtas gyvenimo sprendimas.“
Laisvalaikis. „Domiuosi maistu, tad mėgstu leisti laiką gamindama su draugais arba draugams. Laikas gamtoje man yra poilsis. Skaitau knygas, žiūriu filmus. Mėgstu kultūros renginius. Tai – investicija į save, įkvepia kurti.“
Zodiako ženklas – Žuvys.
Indrė Raubaitė
Gimė 1987 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje.
Gyvena Žvėryne su draugu skulptoriumi, „Pixelmator“ teptukų kūrėju Andriumi Labašausku.
Baigė informologiją Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete.
Laisvalaikis. „Pastaruoju metu atradau sutartines. Tik pradėjusi lankyti repeticijas supratau, kaip man trūko dainavimo. Man tai yra meditacija.“
Stilius. „Visada nešiojau tamsius drabužius, kelnes, bet dabar pradėjau labiau eksperimentuoti, pamėgau sukneles, sijonus, norisi pabrėžti taliją, suteikti savo aprangai daugiau moteriškumo.“
Kasdienė uniforma. „Patogiausias variantas – marškiniai ir „Due“ tamprės. Turiu jų labai daug ir skirtingų.“
Zodiako ženklas – Mergelė.
