Grožis. „Esu minimalistė. Turiu vieną kremą – „Nivea” ir man gerai (juokiasi). Nedažau nei antakių, nei blakstienų ir jau ilgą laiką naudoju vienintelę „Dior” pudrą, bet ir ją ne kiekvieną dieną.”
Stiliaus svarba. „Man svarbu kaip aš atrodau. Būna dienų, kai dėviu džemperį ir kelnes ir nenoriu nieko matyti. Bet kai manęs laukia susitikimas, žinau, kad turiu pasitempti. Niekada į jį neisiu mūvėdama džinsus ar šortus, nes tai būtų nepagarba kitam. Man ir pačiai malonu būti tarp tvarkingai atrodančių žmonių. Gal tai suformavo mano praeitis, juk leidau laiką tarp tam tikrų asmenybių, turinčių tam tikrą stilių (Skaistė studijavo teisę Vilniaus universitete, dirbo teisės srityje, – aut. past.)... Bėda ta, kad tie žmonės bėgant laikui pasidaro vienodi, o asmeninis stilius turi būti jaučiamas visose gyvenimo srityse: pradedant nuo to, ką skaitai, ką mokaisi, baigiant tuo, ką vilki. Tie žmonės, kurie sako: „Man tai nesvarbu”... jie meluoja. Stilius veikia žmones, spalvos veikia žmones, todėl tai yra labai svarbu.”
Asmeninis stilius. „Stilius – tai asmenybės perteikimas išorine forma. Mano stilius yra žmogiškas, nes jis mano.
Per tai, kaip atrodau, atsiskleidžia tam tikros mano charakterio savybės. Vienas žmogus gerai pasakė: „Iš vienos pusės tu atrodai moteriška. Iš kitos – yra tos kietosios charakterio savybės, kurias pamato tie, kurie gerai tave pažįsta.” Būtent jos man leidžia einant senamiesčiu išsitraukti išraiškingas ausines, avėti sportinius batelius ir panašiai (šypsosi) Aš nesu saldus žmogus, niekada nebuvau. Netgi žodžių prasme anksčiau buvau gan kandi, bet tai pranyko kartu su atėjusia branda. Įsitikinimų laisvė yra vienintelė, kuri yra nenuginčytina, bet žodžio laisvė... ji baigiasi ties ta riba, kur yra pažeidžiamas kito žmogaus interesas. Taip ir su mano stiliumi – tai mano išraiškos forma, kuri neturi žeisti kito, negali atrodyti vulgariai.”
Mėgstamiausias drabužis. „Nėra vieno rūbo, kuris būtų pats mėgstamiausias. Būtų kvaila koketuoti ir išskirti vieną, kai jų yra tiek daug. Man imponuoja drabužiai, kurie padeda jaustis tvirtai, tačiau ir šį savo norą turiu kontroliuoti, nes nenoriu tapti vyriška moterimi.
Vis dėlto vienintelis rūbas, kuris moterį gali priversti jaustis karaliene yra vestuvinė suknelė. Žinoma, jei ji tinka. (šypsosi)”
Batai. „Turiu daug batų, mėgstu juos keisti. Jų mano spintoje yra pačių įvairiausių stilių. Turbūt vieninteliai, kurių neturiu yra kerzai (nors nesakau, kad jie negali būti stilingi, tiesiog – ne man). Batai padeda atsiskleisti rūbui, jie padeda atsiskleisti charakteriui. Nebijau prisipažinti – esu batų maniakė (juokiasi)
Nauji pirkiniai. „Manau, kad joks daiktas spintoje neturi būti atsitiktinis. Jei perki naują drabužį ar aksesuarą, jis turi lengvai „įsipaišyti” į jau turimą garderobą. Daiktas turi tarnauti.”
Mėgstami prekių ženklai. „Visada labiausiai mėgau mados namų „Prada” batus ir rankines. Ir tik vėliau, kai kažkur perskaičiau, supratau, kodėl – nes už juos atsakingas buvo dizainerės Miuccios Prados vyras! Ji – menininkė, kurianti pagal savo viziją, o jos vyras yra galanterijos profesionalas, kurio kūriniai yra daug labiau tinkami kasdieniam nešiojimui.
Taip pat vertinu mados namus „Hermes” – už tai, kad išliko autentiški. „Alexander McQueen” – už dizainerio talentą. Apskritai, mėgstu tuos mados ženklus, kurie turi istoriją, tradicijas, kuria atsakingai, kurie neturi ko slėpti.
Gerbiu ir Lietuvos mados kūrėjus, tačiau dažnu atveju tai nėra žinomi vardai.”
Tendencijos. „Domiuosi tendencijomis, tai yra tiesiog privaloma. Dirbant tokį darbą reikia jausti mados pulsą. Nors niekada nesureikšminau mados, būtent dabar galiu pasakyti, kad nebebijau su ja žaisti, išbandyti naujų dalykų. Žinau, kas man svarbu drabužyje ir žinau, kokią žinutę noriu paskleisti savo įvaizdžiu.”
Ko niekada nevilkėtų. „Man netinka labai saldūs drabužiai. Esu gan griežtų veido bruožų, jei nesišypsau, iš šalies dažnai galiu pasirodyti pikta, nors tokia tikrai nesu! (juokiasi)”
Uniforma. „Neseniai itin pamėgau kombinezonus. Pastaruoju metu dažnai vilkiu „House of Faige” vilnos ir kašmyro kombinezoną.”
Papuošalai. „Ko nemėgstu, tai aksesuarų. Visi turimi papuošalai yra dovanos. Apskritai, laikausi nuostatos „nedaug, bet gerai”. Štai (parodo segimą „iWatch” laikrodį, – aut past.) vyras įkalbėjo išbandyti. Jis pats labai norėjo įsigyti išmanų laikrodį ir pasakė, kad pirks tik tokiu atveju, jei sutiksiu jį nešioti ir aš. Na va, ir kažkaip „prilipo” (juokiasi).
Nemėgstu segėti daug papuošalų, nes man tiesiog nepatogu. Nenešioju net sužadėtuvių žiedo, jis padėtas namie, laikomas ypatingoms progoms.”
Svarbiausia – jaustis patogiai būnant savimi. „Pastebiu, kad Lietuvoje žmonės bijo save išreikšti per stilių, nes bijo būti nepripažinti. Kitaip sakant, jie bijo savo charakterio. Man taip norisi pasakyti: nebijokit, juk tai jūsų charakteris! Jei juo jūs nieko neįžeidžiate, esate tvarkingi, jūsų reikalas, kokia tai forma. Manau, kad svarbiausia jaustis patogiai – savo kūne ir savo išraiškoje. Su tokiu žmogumi daug lengviau bendrauti ir kitiems, nes jie apie jį gali perskaityti tarp eilučių.”
