Asmeninis stilius. Klasikinis. Bet kartais mėgstu jaunatviškai paišdykauti. (šypsosi)
Pokyčiai. „Bėgant metams mano stilius smarkiai keitėsi.
Jaunystėje nebuvo nei tokios drabužių pasiūlos, nei tiek informacijos, kiek jos turi šiuolaikinės merginos. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai... Nes tada viskas buvo paprasčiau. Dabar mergaitės mato stilingas merginas feisbuke, instagrame ir nori turėti tai, ką turi jos. Toms, kurios sau negali to leisti yra sunku.”
Įtaka. „Dabar didžiausią įtaką stiliaus pokyčiams daro aplinka. Yra daug kalbama apie madą, stilių, o aš įsitraukiu į tą žaidimą.
Būna taip, kad žiūriu į vos kelių metų senumo nuotraukas ir pagalvoju, kad ir čia galėjau žymiai geriau apsirengti (juokiasi).”
Vyro kritika. „Vyrui (verslininkui Antanui Bosui, – aut. past.) mano stilius patinka, kartais jis mane pakritikuoja, bet nepiktybiškai. Dažniausiai taip nutinka, nes pats nesupranta (juokiasi). Bet mano skoniu jis pasitiki.”
Įkvėpimas. „Neneigsiu, kad mada domiuosi, naršau internete ieškodama įkvėpimo, bet stilingai atrodyti man nėra pats svarbiausias dalykas. Laisvalaikiu galiu atrodyti bet kaip. Kasdien vilkiu džinsus, sportinius batelius, patogią striukę. Dažniausiai net neturiu noro stengtis ir galvoti ką rengtis.
Tada, kai einu į renginį, atsiranda noras šiek tiek pažaisti. Kiekvienam sezonui turiu keletą drabužių komplektų ir juos naudoju, skirtingai derinu įvairiems renginiams.
Bet tikrai nėra taip, kad kažkokia stiliaus žvaigždė mane stipriai įkvėptų, nes vienas žmogus negali turėti visko, kas tau patinka. Mano stilius jau yra nusistovėjęs, tad kažką gražaus pamačiusi galiu gauti idėjų, bet tikrai aklai nekopijuoju.”
Sijonai. „Kasdien nemoku dėvėti sijonų. Labai gaila, nes man tai yra labai gražu, bet jau supratau, kad juos segėdama nesijaučiu gerai. Visi bandymai segėti sijoną baigiasi tuo, kad apsisuku ir iš spintos išsitraukiu kelnes. ”
Uniforma. „Mano stiliaus uniforma yra gan primityvi: plėšyti džinsai, marškinėliai, švarkas ir aukštakulniai arba sportiniai bateliai. Ir, žinoma, gera rankinė.”
Aksesuarai. „Manau, kad jei gali sau tai leisti, aksesuarai turi būti geri. Batai, rankinės, papuošalai... Jie visada turi būti kokybiški, turintys išliekamąją vertę. Neperku bet ko.
Kaip ir daugybė kitų moterų, turiu problemų su batais. Vyras dažnai manęs juokais klausia: Ar tu šimtakojis? (juokiasi)
Jau mieliau laviruosiu su drabužiais. Apsiperku ir populiariųjų prekių ženklų parduotuvėse, vėliau šiuos rūbus derinu su dizainerių kūriniais. Štai Londone buvau „Zaroje” ir nusipirkau švarkelį, na ir ką? Bepigu ir lengva nuo galvos iki kojų apsirengti madingiausiais, prabangiausiais prekių ženklais. Manau, kad tikrasis menas yra mokėti derinti pigesnius ir brangesnius drabužius taip, kad niekas net neįtartų iš kur jie yra pirkti.
Galiausiai, juk rengiantis tikslas ir turėtų būti, kad žmogus puoštų rūbą, o ne atvirkščiai.”
Nauji pirkiniai. „Šį rudenį įsigijau paštininko stiliaus kepuraitę, keletą porų batų (be to jau negaliu apsieiti), keletą kostiumėlių, taigi daiktus, kurie dera prie kitų mano turimų drabužių.
Mano taisyklė yra tokia: jei naujas daiktas dera bent prie trejų jau turimų drabužių spintoje – gali jį pirkti. Ir atvirkščiai – jei matau daiktą, kuris yra nuostabiai gražus, bet mano garderobe visiškai iškrenta iš konteksto, jo pirkti net nesvarstau.
Anksčiau tikrai pirkdavau ir tokius daiktus. Vėliau jie kabėdavo metų metus spintoje iki kol atsibosdavo. Dabar to nebedarau.”
Mama ir dukra. „Dukra kuria savo stilių, bet mėgsta kažką pasiskolinti ir iš mano spintos. Kartais jai patariu, bet manau, kad augdama aplinkoje, kurioje yra vertinamas stilius, ji tai jau įsisavino ir viską supranta pati. Mūsų stiliai tikrai radikaliai nesiskiria.”
Stiliaus patarimas. „Mažiau yra daugiau.” Posakis tradicinis ir nuvalkiotas, bet tai yra tiesa.”
