Varšuvos viešbučio „Mercure Grand“ vestibiulyje pamatau besidairančią jauną moterį. Ji vilki laisvą raudoną palaidinę ir juodas patrumpintas kelnes, ilgus tamsius plaukus sukėlusi į grakštų kuodą. Kiek pasidairiusi, moteris pasisuka tiesiai į mane, ir aš suprantu, kad tai ir bus mano laukiama prekių ženklo „Kaaskas“ įkūrėja dizainerė Kasia Skórzyńska. Nors tądien pusė Varšuvos gatvių buvo uždarytos dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, Kasia į susitikimą atvyko sutartu laiku – lygiai 10 val. ryto. Pasilabinusios ir suradusios tylų kampą pasikalbėti, pasijuokiam, kad ponas Trumpas šiandien daug kam sujaukė planus, net ir jos seseriai Juliai Skórzyńskai–Ślusarek – ši taip pat turėjo atvykti į interviu. Diplomuota sociologė Julia 2014 m. nutarė pakeisti veiklos sritį, padėjo seseriai Kasiai įkurti kompaniją „Kaaskas“, dabar jai vadovauja. „Kai kurie žmonės nustemba išgirdę, kad dirbu kartu su sese, nes mano, jog dirbti su šeimos nariais labai sunku, – šypsosi Kasia. – O man – atvirkščiai. Esame labai artimos, net negaliu įsivaizduoti, jog galėčiau daryti verslą su kuo nors iš šalies. Sese pasitikiu 100 proc. Kol kas bandome savo mažus mados namus išlaikyti be investuotojų pinigų, nors esame aptarusios, kad gali tekti jų ieškoti. Kol galime, norime būti nepriklausomos.“

Sesuo Julia labiau rūpinasi prekių ženklo „Kaaskas“ verslo reikalais, o Kasia – kūryba. „Iš tiesų susėdame ir aptariame visus klausimus kartu, – aiškina dizainerė. – Kartais nesutariame, tačiau niekada nekovojame. Ji yra primatavimų modelis (juokiasi). Visus drabužius pirmiausia išbando Julia, tad visada žinome, kas gerai, o kas blogai.“

Paieškos

„Kaaskas“ kolekcijos labai nedidelės. Kasios kuriami drabužiai išsiskiria iš kitų lenkų dizainerių spalvomis, raštais ir švariomis silueto linijomis. Ji kuria moderniai miesto moteriai – nenuobodžiai, su žiupsniu „pipiriukų“. Kai paklausiu, iš kur tos ryškios spalvos, dizainerė nusijuokdama atsako, jog tam, matyt, turėjo įtakos Brazilija, nors šioje šalyje gyveno tik penkerius metus – vaikystėje. „Kai Lenkijoje žlugo komunistinė sistema, mano mama – tada 32-ejų – buvo paskirta pirmąja ambasadore užsienyje, postą gavo Brazilijoje“, – pasakoja dizainerė. Tad visa šeima atsidūrė Pietų Amerikoje. Brazilijoje Kasia ir dvi jos seserys – penkeriais metais vyresnė Asia ir aštuoneriais Julia – išmoko portugalų kalbą, ja puikiai kalba iki šiol. Moteris juokiasi, kad, šeimai grįžus į Lenkiją, seserys dar ilgokai tarpusavyje bendravo portugališkai. „Po kiek laiko ėmėme primiršti kalbą, nes Lenkijoje sunku rasti portugališkai kalbančių žmonių, tačiau Brazilija man paliko gilų pėdsaką“, – sako pašnekovė. Vis dėlto vaikystėje užsifiksavę vaizdai, kvapai, garsai ir spalvos labai svarbūs, po daugelio metų, žiūrėk, ima ir netikėtai išsiskleidžia. Taip, ko gero, nutiko ir Kasiai, – spalvingos Brazilijos motyvai tai šen, tai ten atsikartoja jos kūryboje. Pati dizainerė sako to net nesitikėjusi. „Dar mokykloje domėjausi mada, nuolat žiūrėdavau „Fashion TV“, tačiau man nė į galvą neatėjo, kad tai galėtų būti mano darbas, – apie savo kelią į madą pasakoja dizainerė. – Tai buvo daugiau aistra. Maniau, jog tik išskirtiniai žmonės gali dirbti šioje srityje.“

Mokykloje Kasia daugiausia domėjosi istorija ir fotografija, tad ilgai negalėjo apsispręsti, ką studijuoti. Galiausiai pasirinko kultūrologijos studijas, o po dvejų metų nutarė padaryti pertrauką ir išvyko į Lisaboną – su mama, ši buvo paskirta Lenkijos ambasadore Portugalijoje. „Supratau, jog tai geras laikas pasinerti į savo menines aistras ir pabandyti suprasti, ar šis kelias man, ar ne, – sako moteris. – Vienus metus lankiau Lisabonos dailės akademiją kaip laisva klausytoja. Pradėjau piešti, daug fotografavau, susipažinau su studentais iš Mados fakulteto. Būtent tada man ir šmėstelėjo mintis, kad galbūt ir aš galėčiau studijuoti ką nors, kas susiję su mada.“

Po metų Kasia grįžo į Varšuvą jau žinodama, ko nori, tačiau tada mados studijų Lenkijos sostinėje nebuvo, tik Lodzėje. „Grįžusi iš Lisabonos toliau studijavau kultūrologiją, o savaitgaliais ėmiau lankyti privačią mados mokyklą. Tuo metu išgirdau, kad Varšuvos dailės akademijoje ketinama atidaryti aukšto lygio Mados fakultetą ir kad dėstys mados industrijoje dirbantys jauni, modernūs profesionalai praktikai iš užsienio.“ Moteris nutarė laiko veltui neleisti ir įstojo į Varšuvos dailės akademiją studijuoti medijų meno, o po metų ėmėsi mados studijų. „Tos studijos buvo puikios. Mums dėstė ne teoretikai, o praktikai, mokėmės ne tik kostiumo dizaino, bet ir tekstilės kūrimo, – pasakoja dizainerė. – Aš ir dabar visus „Kaaskas“ audinių raštus kuriu pati. Tai ir yra mūsų prekių ženklo unikalumas.“

Kasia sako, jog sukurti savo prekių ženklą taip greitai jai pasisekė todėl, kad 2014-aisiais Mados fakultetą baigusiai pirmajai dizainerių laidai buvo skiriama neįtikėtai daug dėmesio: „Mūsų kurso diplomines kolekcijas plačiai pristatinėjo žiniasklaida.“ Dėmesys pastūmėjo imtis veiklos, tad, vos baigusi studijas, Kasia kartu su seserimi Julia įkūrė savo prekių ženklą.

Įkvėpimai

Pašnekovė kompiuterio ekrane rodo man savo diplominį darbą, kelerių praėjusių metų kolekcijas ir pačią naujausią – šios vasaros. Kasios kuriami drabužiai turi kažkokio išskirtinio grakštumo ir labai moteriški. Kai pasidaliju savo pastebėjimais, dizainerė šypteli ir prasitaria, kad tokia švari estetika susijusi su jos domėjimusi Rytų, ypač Japonijos ir Kinijos, kultūra, o šis – iš šeimos ir namų. Kasia juokiasi, kad joje tarsi sumišę du pradai – spalvingi Pietūs ir santūrūs Rytai. „Ryškią Braziliją atspindi mano kūryba – audinių raštai, spalvos. O Japonija – tai švarios linijos, geometrinės formos, minimalios detalės, – sako dizainerė ir papasakoja, kodėl jos darbuose atsirado Rytų estetika. – Mūsų namuose buvo prosenelio iš Japonijos parsivežtos japonų graviūros ir baldai. Nežinau, galbūt tai ir turėjo įtakos, kad prisirišau prie Rytų estetikos.“ Beje, diplominė Kasios kolekcija taip pat įkvėpta Rytų, tiksliau – Honkongo režisieriaus Wongo Kar-Wai filmų. Su jo kūryba dizainerę supažindino tėtis – žurnalistas, istorikas, didelis šio režisieriaus gerbėjas. „Diplominė kolekcija buvo specialus projektas, skirtas Lenkijos kultūros festivaliui Pekine, tad turėjo būti susieta su Kinija. Man taip patiko Wongo Kar-Wai filmų estetika, spalvos, muzika, atmosfera...“ – kiek ilgesingai nutęsia Kasia. Tik dabar susizgrimbu, kad mano pašnekovė taip primena Wongo Kar-Wai juostos „Meilės laukimas“ heroję. Kai tai pasakau garsiai, Kasia ima šypsotis: „O, koks komplimentas!“

Apžiūrinėju pirmosios kolekcijos nuotraukas. Iš arti matyti nuostabūs raštai, kruopštūs siuviniai. „Šitą palaidinę karoliukais išsiuvinėjau pati. Užtruko mėnesį, – sako dizainerė. – Pirmojoje kolekcijoje yra ir mano kurtų skarų, puoštų raštais, kuriuos taip pat įkvėpė filmai, gėlės, kinų menas. Štai šis raštas sukurtas panaudojus filmo stop-kadrą.“

O štai praėjusių metų paltų ir švarkų mini kolekciją sukurti pastūmėjo Alexanderio Caldero ir Kazimiro Malevichiaus paveikslai. XX a. 7-ojo dešimtmečio stiliaus paltus ir švarkus puošiančios ryškios geometrinių formų detalės iš karto primena praėjusio amžiaus avangardinio meno kūrinius. „Prieš trejus metus lenkų madoje vyravo niūrios spalvos – juoda, pilka, o mes nutarėme kurti visiškai priešingai, išskirtinai. Nuo pat pradžių mūsų prekių ženklas išsiskiria spalvomis, raštais, formomis ir atspaudais.“

Mada

Šiemet seserys nusprendė pakeisti savo verslo kryptį ir nebedaryti dviejų didelių sezoninių kolekcijų. „Manau, mados industrijoje vyksta savotiška revoliucija, nes senoji sistema, kai kasmet kuriamos sezoninės kolekcijos, nebeveikia, – apie naują savo verslo kryptį aiškina Kasia. – Tad dabar kiekvieną sezoną prie jau turimos pagrindinės kolekcijos pridedame keletą naujų gaminių. Jeigu koks nors modelis parduodamas labai gerai, kitą sezoną jį paliekame, tik pakeičiame raštus ar spalvą. Privalome galvoti apie mus supančią aplinką, neeikvoti žemės resursų veltui.“ Dizainerė sako, jog jai net baisu pagalvoti, kiek daug daiktų kasmet tiesiog išmetama. „Mados pramonės gigantai kone kas savaitę į parduotuves pristato daugybę vis naujų drabužių. Yra puikus režisieriaus Andrew Morgano dokumentinis filmas „The True Cost“ („Tikroji kaina“) apie tai, kaip veikia tiekimo tinklas, kas iš tikrųjų sumoka už drabužius. Mane šis filmas tiesiog pribloškė. Tai, ką darome su savo planeta, yra beprotybė. Todėl mes niekada neperkelsime savo gamybos, pavyzdžiui, kur nors į Kiniją.“

Prekių ženklo „Kaaskas“ gamybos apimtys nedidelės, ir seserys neketina jos plėsti. „Mūsų kuriami drabužiai unikalūs, vargu ar gatvėje sutiksite taip pat apsirengusią moterį, – sako Kasia. – Manau, žmonės jau ima pavargti nuo didžiųjų mados gamintojų vienodumo ir po truputį vėl pradeda rinktis mažesnių kompanijų drabužius. Vis daugiau ir daugiau atsiranda įdomių mažų prekių ženklų.“
Dizainerės nedomina ir dabar itin madinga beformės gatvės mados tendencija. „Mano estetika visai kitokia. Aš esu kovotoja už gražius, estetiškus daiktus. Savęs vis klausiu, ar mada vis dar yra mada meno, kūrybos prasme, ar tiesiog – drabužių gamybos verslas? – retoriškai sako moteris. – Aš esu lėtosios mados atstovė. Man patinka idėja, kad vienam sezonui nusiperki kelis drabužius ir juos dėvi.“ Todėl ir audinius savo kolekcijoms kurti seserys renkasi natūralius, kokybiškus – medvilnę, liną, šilką, viskozę ir vilną. O gamina Italijoje. „Bandėme ir Lodzėje, bet netenkino kokybė. Italijoje – geriausi meistrai“, – paaiškina dizainerė.

Moteriškumas

„Kaaskas“ kuriami drabužiai moteriški, bet neprovokuojantys. „Moteriškumas yra, kai gerai jautiesi savo kūne, – paklausta, ką jai reiškia moteriškumas, atsako Kasia. – Kalbant apie stilių, tai – drabužiai, su kuriais jautiesi ypatinga, bet „nerėkianti“. Tokį grįžtamąjį ryšį gauname ir iš savo klienčių: „Kai apsivelku jūsų suknelę, jaučiuosi išskirtinė, bet ne todėl, kad kiekvienas man sako: „O, kokia jūsų suknelė!“ Ypatinga jiems atrodau aš, o ne suknelė, nes ši yra ne akį rėžianti, o tokia, kuri leidžia man jaustis ypatingai.“

„Kaaskas“ klientės tikrai yra kitokios. Tuo įsitikinau paskaičiusi šio prekių ženklo puslapyje Julios rašomą tinklaraštį „Eye On“. Čia Kasios sesuo kalbina įvairias savo klientes. „Julia yra sociologė, be to, puikiai rašo, – sako dizainerė. – Pastebėjome, kad mūsų klientės – labai įdomios moterys, tad maga sužinoti apie jas daugiau ir papasakoti kitiems. Mes nesivaikome žvaigždžių. Didžioji dauguma dizainerių suinteresuoti, kad garsenybės eidamos raudonuoju kilimu vilkėtų jų drabužius, būtų fotografuojamos renginiuose. O mes nutarėme: „Darykime kitaip!“ Yra tiek daug įdomių nematomų moterų!..“

Smalsu, o kas suformavo pačios Kasios stiliaus pojūtį, kuri šeimos moteris padarė didžiausią įtaką? Ką paveldėjo iš savo mamos – stiprios asmenybės? „Mano mama visada buvo labai ambicinga, ji pati renkasi savo karjeros kelią. Be to, niekada nesikliauja kitais žmonėmis, – atvirauja dizainerė. – Manau, ir mes iš jos išmokome, kad gyvenime pats turi siekti, ko nori, ir nesitikėti, kad kas nors kitas tai už tave padarys. Dar iš mamos (ir iš tėčio) išmokau į save žiūrėti iš atstumo ir būti su savimi sąžininga. Būti nuoširdžiam su savimi ne visada taip jau ir lengva.“
Kasia sako, kad sesuo Julia labai panaši į mamą, tokia pat temperamentinga. O ji – tėčio kopija. Ramesnė, gyvenanti savo pasaulyje. Ir priduria, kad didžiausią įtaką jos stiliui padarė močiutė – tėčio mama. „Ji yra meniškos sielos. Niekada nesimokė jokioje meno mokykloje, tačiau rašė poeziją, puikiai fotografavo, tapė, – pasakoja dizainerė. – Močiutė turėjo nuostabų užmiesčio namą visai netoli Baltarusijos sienos. Su stebuklingu, kokį tik galima įsivaizduoti, sodu. Namas vis dar yra, dabar priklauso mano sesei, tik 89-erių močiutė jau kelerius metus dėl prastos sveikatos negali ten važiuoti. Anksčiau sode praleisdavo kiekvieną dieną. Prižiūrėti jį – tikrai nelengvas darbas. Ten augo daugybė nuostabių gėlių, visokių kitokių augalų. Visos vaikystės vasaros ten prabėgo. Kartais pagalvoju, kad mano galvoje gimstantys raštai – iš tų vaikystės prisiminimų. Manau, kad kūrybiškumą paveldėjau būtent iš savo močiutės.“

Kasia lėtai baigia gerti žolelių arbatą ir užveria nešiojamąjį kompiuterį. Tą akimirką į viešbučio vestibiulį uždususi įbėga lieknutė moteris – Kasios sesuo Julia. Pamačiusi ją pamanau – temperamento nepaslėpsi. „Na, tas Trumpas sumaišė man visas kortas“, – skambiu balsu pasako Julia ir atsidūsta.

Kasios ir Julios Varšuvos adresų knygelė

Išgerti skanios kavos. Kavinė „Coffee Karma“ (plac Zbawiciela).
Vieta pavakarieniauti. Restoranas „Krem“ (ul. Śniadeckich 18 ).
Įsigyti stilingų pirkinių. Mažų butikų centras „Mysia 3“ (ul. Mysia 3) ir drabužių parduotuvė „Cloudmine“ (ul. Paryska 17).
Pažiūrėti meno. Nacionalinė meno galerija „Zachęta“ (plac Stanisława Małachowskiego 3) ir Modernaus meno muziejus (ul. Pańska 3).
Paklausyti muzikos. Varšuvos filharmonija (ul. Jasna 5).
Paslėptas perlas. Vadinamasis blusų turgus „Koło“ (ul. Obozowa 99).
Išeiti pasivaikščioti. Dreszerio parkas (ul. Puławska) ir Skaryszewskio parkas prie Vyslos (aleja Waszyngtona).
Paganyti akis į knygas. Knygynas „Bajbuk“ (ul. Zwycięzców 24).

Nuotraukos – iš prekių ženklo „Kaaskas“ archyvo.