Mados namų „Chanel“ guru Karlas Lagerfeldas ne kartą yra sakęs, kad dėvėti treningus gali tik visiškas beprotis: „Sportinis kostiumas – kapituliacijos ženklas. Kai gyvenimas slysta žmonėms iš rankų, jie nutaria įsigyti treningą.“ Galima nesunkiai įsivaizduoti, kad legendinė JAV žurnalo „Vogue“ mados redaktorė Anna Wintour – sakoma, ji alergiška nuobodžioms juodo kolorito eilutėms – pritariamai linksi galva. Vis dėlto mados priešakyje įsitvirtinusi ir jau kuris laikas šią poziciją išlaikanti normalumo tendencija skelbia tobulai netobulos, puošniai nepuošnios kasdienybės triumfą ir tviskančios prabangos bei socialinių klasių takoskyrą rodančios mados pabaigą. Sudie kojas trinantiems Manolo Blahniko raudonpadžiams ar kailiu puoštoms „Gucci“ šlepetėms, tinkamoms eiti į pasimatymą su Karaliumi Saule.
Dar paprasčiau, dar normaliau
Per daug neišsiskiriančios, neprovokuojamos vadinamosios normalios aprangos kodo ištakos siejamos su prieš daugiau kaip dešimtmetį pasirodžiusia mokslinės fantastikos rašytojo Williamo Gibsono novele „Atpažinimo teorija“ („Pattern Recognition“, 2003 m. Jos personažo Keiso Polardo, paniškai bijančio prekių ženklų ir logotipų, įvaizdis tapo normalumo estetikos ašimi. Šios esmė – juoda prekių ženklo „Fruit of the Loom“ palaidinė, pilkšvas šešių vienodų megztinių su V formos iškirpte kolekcijos megztinis (jį Keisas pirko iš parengiamosios mokyklos uniformų gamintojo), nauji, kiek apdribę, bet jau be etikečių (Keisas jas visas atidžiai nukirpo) džinsai „Levis 501“. Šis iki kaulų smegenų kasdienis įvaizdis ir įkvėpė Niujorke esančią tendencijų prognozavimo agentūrą „K-Hole“ sukurti naują terminą. Jos išleistoje šviežiausių jaunimo mados tendencijų ataskaitoje skelbta: „Normalumo judėjimas atsisako išskirtinumu grindžiamo kieto herojaus įvaizdžio ir renkasi vienodumą.“ Agentūros „K-Hole“ bendrasavininkė Emily Segal teigė: „Noras atrodyti unikaliai mus išsekino. Žmonės pavargę nuo to, kad, norėdami įgyti tam tikrą statusą visuomenėje, turi skirtis nuo visų kitų.“ Iš tikrųjų žaibišku ritmu gyvena ir greitosios, ir aukštosios mados namai, nes yra genami mūsų noro pamatyti vis ką nors nauja. Pasirodo, paprastumas gali suteikti visiems taip išsiilgtos ramybės ir atskleidžia naujosios kartos identiteto paieškų kryptį.
Tradiciškai jaunimo mada sieta su sąmoningu taisyklių nepaisymu, revoliucinėmis nuotaikomis ir visai tai jungiančiomis subkultūromis. Didelę įtaką šiuolaikinei madai padarė gatvės stilius, kurį nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio formavo riedlentininkai, grafičių kūrėjai ir dainuojamojo repo atlikėjai. Šiandien gatvės elementai – neatsiejama mados pasaulio dalis. Mados namų kolekcijų pristatymų lankytojų stilių įamžinantys kadrai neretai sulaukia daugiau dėmesio nei podiumo vaizdai. Jaunimo judėjimų įtaką aukštajai madai rodo kad ir pankų kultūrą atliepiantys legendinių dizainerių Vivienne Westwood ar Alexanderio McQueeno kūriniai. Yra ir tiesioginio mados pasaulio ir subkultūrų atstovų bendradarbiavimo pavyzdžių. Šiais metais garsieji mados namai „Louis Vuitton“ kartu su legendinio gatvės madai atstovaujančio prekių ženklo „Supreme“ kūrėjais pristatė bene brangiausią riedlentę pasaulyje – ji kainuoja beveik 70 000 JAV dolerių. Taigi normalumo judėjimą galime interpretuoti kaip dar vieną unikalią subkultūrą, kurios esmė – atsiriboti nuo vartotojiškų mados pasaulio nuotaikų. Paradoksalu tai, kad toks unikalus judėjimas iš esmės grįstas vienodumu. Mados namų „Valentino“ kūrybos vadovas Pierpaolo Piccioli teigia: „Gyventi globaliame pasaulyje reiškia turėti savo asmeninę tapatybę. Mes gimstame neturėdami jokio supratimo apie savitumą, bet kai pradedame būti su kitais ir tarp kitų, neišvengiamai ateina tas momentas, kai turime apsibrėžti, kas esame.“ Galbūt normalumas ir yra naujosios kartos tapatybė, kad ir kokia nepatraukli dėl savo išskirtinio nuobodumo ji atrodytų komerciniams mados rykliams? Galime tik spėlioti.
Normalumo interpretacijos
Šiandien dar labiau akcentuojama, kad drabužis, ar net uniforma, turi tarnauti žmogui, o hiperrealistinį įvaizdį siūloma susikurti dar sportiškesnio ir praktiškesnio stiliaus elementais. Normalusis stilius yra išgrynintas, neperkrautas nereikalingomis detalėmis, vyrauja pagrindinės (baltas, juoda), blankios spalvos, konkretus kirpimas, uniseksinis siluetas. Karaliauja taikant pažangias technologijas sukurtos medžiagos – nelaidžios lietui, vėjui, lengvos, šiltos – ir iš jų pagaminti drabužiai: flisiniai džemperiai, lengvi lietpalčiai, nuo vėjo saugančios striukės... Įsivaizduokite, tarsi ruoštumėtės į iškylą miške, – būtent tokį stilių mados mėgėjai praminė camping chic, pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą, tai būtų prašmatnus kempingo poilsiautojo stilius. Šį sezoną vyrauja kokybiškus, neįmantraus stiliaus daiktus kuriančių, technologijoms daug dėmesio skiriančių prekių ženklų „North Face“, „Patagonia“ ar „Teva“ gaminiai. Populiarūs ir klasikinių, tendencijų nepaisančių, ryškų braižą turinčių prekių ženklų „Levis“, „Carhartt“, „Champion“ produktai. Derindami normalųjį stilių su mėgstamomis aprangos detalėmis nesunkiai susikursite praktišką prie urbanistinės aplinkos derantį įvaizdį.
Noras atrodyti unikaliai mus išsekino. Žmonės pavargę nuo to, kad, norėdami įgyti tam tikrą statusą visuomenėje, turi nuo visų skirtis.
Mados namų „Balenciaga“ kūrėjas mados enfant terrible vadinamas Demna Gvasalia, kurdamas 2018 m. pavasario ir vasaros kolekciją, į normalumą pasižiūrėjo dar kitaip ir iš pagrindų sudrebino mados pramonę. Paryžiuje, Bulonės miške (Bois de Boulougne), vykusiame pristatyme podiumu, tiksliau – miško takeliu, žingsniavo tarsi į šou netikėtai patekę vaikais vedini ir nešini arba atsainiai dviračius stumiantys „tėčiai“. Realistinį siužetą sustiprino itin realistinį įvaizdį kuriantys apkritę džemperiai, didelės pintos rankinės, permatomi lietpalčiai, penktadieninė biuro apranga – didoko klasikinio švarko ir džinsų derinys, šviesūs, žvyro einant miško takeliu paženklinti laisvalaikio bateliai (juk taip ir būna apsiavus naują, dar guma kvepiančią porą). Optimizmo teikiantis natūralumas, toks retas neretai pernelyg rimtame mados pasaulyje, tiesiog tvyrojo ore. Nuotaikai įvardyti puikiai tiko ant ryškiai oranžinio vaikiško džemperio tarsi ranka išrašytas užrašas „The Power of Dreams“ (angl. k.; „Svajonių galia“). „Balenciaga“ paniro į saldų šokį su kasdienybe, o kolekcija tarytum sakė: „Mes – žmonės, ir mes turime svajonių.“ Tikri drabužiai tikriems žmonėms – ir pagrindinė Junyos Watanabe's 2018 m. pavasario ir vasaros kolekcijos tema. Legendinis japonų dizaineris bendradarbiavo su įvairiais vyriškų drabužių gamintojais dar tada, kai bendri projektai buvo retenybė. Kolekciją sudarė per penkiasdešimt skirtingų švarkų, liemenės, prekių ženklo „Levis“ džinsai, bendradarbiaujant su prekių ženklais „Carhartt“ ir „North Face“ sukurti marškinėliai, žygio striukės ir kiti normalumo tendenciją atliepiantys aprangos elementai. Akivaizdu, kad Junya Watanabe žaidžia mums gerai pažįstamais kodais – interpretuoja darbinę uniformą ir jos atributiką. Rinktis komfortišką ir puikiai pritaikomą aprangą būdinga visiems normalumo estetikos puoselėtojams.
Kalbant apie platesnį kontekstą, normalumo judėjimas reiškia vienadienių tendencijų atsisakymą ir grįžimą prie pagrindinių aprangos elementų. Populiari amerikiečių kompanija „GAP“ 2014 m. šią idėją palaikė nauja kolekcija, kurios reklamos kampanijos šūkis buvo „Dress Normal“ (angl. k.; „Renkis normaliai“). Iš reklaminių stendų žvelgė modeliai, vilkintys provokuojamai nuobodžiais drabužiais – taip apsirengę paprastai vedžiojame šunis ar važiuojame paimti vaikų iš būrelių. Jaukaus veido mergina su išblukusiu džinsiniu švarkeliu greičiau priminė kaimynę nei milžiniško drabužių gamintojo reklamos veidą, o prierašas: „Simple jacket for you to complicate“ (angl. k.; „Paprastas švarkelis tavo nepaprastai painiavai“) atrodė ironiškai. Buvęs kompanijos „GAP“ vykdomasis vadovas Seth'as Farbmanas šią idėją komentavo taip: „Mums svarbiausia yra žmonės, o drabužiai turi padėti jiems jaustis savimi.“ Beje, „GAP“ atsirado būtent todėl, kad jos savininkai Doris ir Donas Fisheriai niekaip negalėjo rasti sau tinkamos džinsų poros. Dabar standartinės šios kompanijos kolekcijos, sudarytos iš pagrindinių aprangos elementų, yra vienos populiariausių.
Lytį paslepiančios linijos, konkretumas, neprovokuojama klasika... Normalumas atspindi savotišką amžinų dalykų ilgesį. Įsigykite kokybiškos storesnės medžiagos marškinėlius, klasikinio kirpimo džinsus, kokybišką megztinį su V formos iškirpte, patvarią nuo vėjo saugančią striukę (ją nešiosite tikrai ne vieną sezoną). Investicija į drabužį turi būti racionali. Paryžiuje esančios įmonės „Pallas“ kūrybos vadovė Allegria Torrassa teigia, kad mados pasaulyje jau ne vieni metai juntamas noras sukurti tendencijų, lyties ir kartos ribas peržengiantį produktą. Kalbant tiek apie grožio, tiek apie mados pramonę, laikui nepaklūstančio natūralumo komponentai yra nuo rytinio bėgiojimo švytinti veido oda, dėl spontaniškai įsigyto galbūt ne pačio reikalingiausio pirkinio žibančios akys, nuo lietaus atsainiai pasisukę sveiki plaukai, vos matomas natūralus makiažas – persikiniai skruostai ir natūraliu lūpų balzamu padažytos lūpos. Sveikas natūralumas ir žavus žmogiškas netobulumas niekada neišeis iš mados.
Termino „normcore“ sumanytojai teigia, kad šis žodis skirtas apibūdinti modernios asmenybės gebėjimui prisitaikyti. Žurnalo „Esquire“ autorius Luke'as O’Neillas pabrėžė, kad normalumas yra žmones vienijanti būsena. Taigi peršasi išvada, kad, sekdami šia tendencija, turėtume tapti artimesni vieni kitiems, geriau vieni kitus suprasti ar bent atidžiau išklausyti. Tiksliausiais šios tendencijos pavyzdžiais galima laikyti pačius mados kūrėjus, kurie nusilenkti po kolekcijų pristatymo išeina vilkėdami kuklias vienspalves darbines eilutes. Turbūt viskas prasideda nuo paprastumo.
Nuotraukos – Vida Press.
