Rytojus
Niujorke, ant vieno pastato Soho rajone sienos, gigantiškomis raidėmis juodu žymekliu negrabiai užrašyta: „What are we going to do with all this future?“ („Ką mes darysime su visa šia ateitimi?“) Šio vieno mados namų „Gucci“ 2017–2018 m. rudens ir žiemos kolekcijos šūkių autorė – menininkė Coco Capitán. Panaši mintis ir kitų užrašų, pavyzdžiui: „Tommorow is Yesterday“ („Rytojus yra vakardiena“); „Want to go back to believing a story“ („Noriu vėl imti tikėti istorija“)... Pastaruoju puoštais marškinėliais vilkėjo ir „Gucci“ vyriausiasis dizaineris Alessandro Michele, kai per kolekcijos pristatymą išėjo nusilenkti žiūrovams.
Kalbant šia tema, itin tinka paminėti vieną legendinės britų grupės „New Order“ dainą, kurioje yra toks retorinis klausimas: „Kodėl nebegalime būti tokie, kokie buvome vakar?“ Panašaus turinio užrašas iš šviečiančių neoninių raidžių buvo ryškiausias prieš penkerius metus Londone, Viktorijos ir Alberto muziejuje, vykusios parodos, skirtos postmodernizmo stiliui ir estetikai atskleisti, akcentų. Ateities vizijos aktualios visais laikais. Prisiminkime 1927 m. pasirodžiusį Fritzo Lango režisuotą filmą „Metropolis“ – mokslinės fantastikos juostų pradininką. Kubistų, futuristų ir Bauhauso įtaką liudijančiame „Metropolyje“ vaizduojama į nieką nepanaši distopinė ateitis 2026-aisiais. Šis filmas negrįžtamai pakeitė populiariąją kultūrą – remdamiesi F. Lango sukurtais naujais estetikos, stiliaus ir dizaino kodais, režisieriai ir dailininkai ėmė vaizduoti dešimtis ar net šimtus metų į priekį nukeliančią ateitį. (Beje, iki „Metropolio“ ateities beveik atkeliavome, liko vos devyneri metai.) Įtikinamą futuristinį efektą jų darbuose kuria atmosfera, nuotaika, kostiumai.
Į pagalbą režisieriai pasitelkia geriausius dizainerius. Prancūzas Lucas Bessonas filmo „Penktasis elementas“ (1997 m.) kostiumus kurti patikėjo originaliajam Jeanui Pauliui Gaultier. Raudonplaukės aktorės Millos Jovovich įkūnijamos herojės „kostiumas“ – kai kurias kūno vietas pridengiančios juostos – atsidūrė mados vadovėliuose. Pasak meno kuratoriaus Thierry Maxime Loriot, J. P. Gaultier sukūrė per tūkstantį šio filmo personažų kostiumų, tai yra dešimt kolekcijų. „Norėdamas tiek sukurti, dizaineris turėjo nupiešti apie penkis tūkstančius eskizų. Žmonės niekada nesupras, koks tai didelis darbas“, – teigia T. M. Loriot. Pasakojama, kad dizaineris kostiumus siuvo net pagalbinių ir epizodinių vaidmenų kūrėjams – kad idealiai tiktų pagal jų kūno sudėjimą. Šiemet rodyto režisieriaus Ridley Scotto filmo „Svetimas. Covenant“ kostiumų autorius – jaunasis britų dizaineris Craigas Greenas. Tiesa, herojai vilkėjo dizainerio 2015–2016 m. rudens ir žiemos kolekcijos modelių atitikmenis. „Kad juostos kūrėjams patiko jau sukurtos kolekcijos modeliai, nustebino. Didysis iššūkis buvo pritaikyti juos aktoriams“, – teigia britas. C. Greenas jau kurdamas kolekciją juokavo, kad skylėti džemperiai atrodo taip, tarsi pro juos tuoj pat išlįs ateiviai. „Kas galėjo pamanyti, kad netrukus taip ir nutiks“, – sakė kūrėjas.
Ispanų dizainerio Paco Rabanne vizitine kortele tapo kostiumai, panašūs į jo kurtus Roger Vadimo juostos „Barbarella“ (1968 m.) modelius, ypač vilkėtus pagrindinę heroję vaidinusios Jane Fondos. Neįprasti futuristiniai dizainerio drabužiai, atspindintys technologinių naujovių ir moters seksualumo dermę, iškart atpažįstami. Su niekuo nesupainiosi it kosminiai erdvėlaiviai švytinčių P. Rabanne iš metalinių disko ar šukių formos plokštelių kurtų suknelių ir dramatiškumu alsuojančių modelių iš sunkių grandinių. Kūrėjas taip tikėjo futuristine vizija, kad tikino pats esąs ateivis, atklydęs iš planetos „Altair“, o kosmines stotis ir palydovus laikė ne tik savo įkvėpimo šaltiniais, bet ir namais.
Naujovės
Futuristinės nuotaikos skatina eksperimentuoti daugybę menininkų. Pažangūs konceptualūs sprendimai – dizainerio Husseino Chalayano kūrybos ašis. Užima kvapą per jo kolekcijų pristatymus stebint, kaip suknelės per kelias minutes transformuojasi į kitus objektus arba kaip drabužiai tiesiog ištirpsta vandenyje... Dizainerio kūriniai veikiau primena slaptoje technologijų bazėje sukurtus objektus nei dėvimus daiktus. Kad ir H. Chalayano Londono mados savaitėje pristatyta 2000–2001 m. rudens ir žiemos kolekcija. Ją demonstravusios merginos žiūrovams prieš akis kėdžių užvalkalus transformavo į sukneles, o medinį kavos staliuką – į sijoną. H. Chalyanas laikomas novatoriškos mados pradininku, vis dėlto pirmosios 3D suknelės autorė yra mados alchemike vadinama dizainerė Iris Van Herpen. Būtent šios kūrėjos kolekcija „Biopiracy“ buvo viena dramatiškiausių, keisčiausių ir labiausiai kvapą gniaužiančių iš visų 2014–2015 m. rudens ir žiemos kolekcijų. Podiumą dizainerė pavertė instaliacijų erdve, o kai kuriuos modelius patalpino didžiulėse metalo konstrukcijomis sutvirtintose vakuuminėse plastikinėse pakuotėse. Įplastinti kūnai kūrė siurrealistinį vaizdą. Iris Van Herpen pripažino šia kolekcija bandanti atsakyti į vieną labiausiai nerimą jai keliančių klausimų: „Ar esame vieninteliai savo kūno savininkai?“ Interviu žurnale „The New Yorker“ dizainerė teigia, kad gražiausia, ką jai teko matyti per visą savo gyvenimą, yra Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN (Ženeva) esantis didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas.
Apokalipsė
Pasaulio pabaiga – vienas labiausiai dizainerių vaizduotę kaitinančių ateities siužetų, todėl ne naujiena yra ant podiumo išvysti postapokaliptinių, utilitarinių, tamsių vizijų išraišką. 2010 m. pristatytą paskutinę Alexanderio McQueeno kolekciją „Plato Atlantis“ („Platono Atlantida“) garsi mados kritikė Suzy Menkes pavadino technologijų madoje revoliucija. Taip, nes pristatymas pirmą kartą transliuotas internetu. Postapokaliptinis McQueeno pasaulis tarsi kvietė žmones ieškoti namų po vandeniu, tiksliau – grįžti į laikus iki evoliucijos. Architektūriškos griežto kirpimo suknelės priminė roplių, egzotinių drugių „apdarus“, milžiniški aukštakulniai – gigantiškų gyvių nagus, o į viršų sukelti ir į skiauteres ar kiškio ausis sulipinti plaukai merginas pavertė ištįsusiais ateiviais. Ore tvyrojo prabangi ekstravagancija. A. McQueenas įrodė, kad aukštoji mada labai tinkama fantastiniam įvaizdžiui kurti. Galima sakyti, kad tą paskutinį kartą dizaineris sukūrė ne kolekciją, o paralelinę visatą.
Netikėčiausi futuristiniai elementai iki šiol yra vienas svarbiausių mados kūrėjų įkvėpimo šaltinių. Julienas Dossena, naujasis mados namų „Paco Rabanne“ vadovas, šią savo kolegų obsesiją apibūdina gana filosofiškai: „Šiais skaitmeniniais laikais futurizmas yra vienas iš būdų išreikšti tą modernybės aspektą, kuris liudija, kas bus toliau. Mes užvaldyti ekstremalios būsenos, o ji jau savaime yra futuristiška.“ Išties, regis, esame nepataisomi svajotojai, ir mūsų svajonės kartais virsta košmarais. Dizaineris Rickas Owensas jam yra pasiruošęs. Šio menininko 2018 m. pavasario ir vasaros kolekcija atspindėjo realias nestabilios socialinės ir politinės aplinkos, atominio karo ir globalinio atšilimo, savotiškos visuotinės panikos grėsmes. Podiumu vienas po kito žengė modeliai, įvynioti į futuristines marškas primenančius sterilius baltus audinius. Atrodė tarsi atkeliavę iš mokslo laboratorijos. Drabužiai dėl laužto minimalistinio kirpimo priminė origamius, o netaisyklingos klostės – keistą romėniškos togos interpretaciją. Šie neįprasti įvaizdžiai sufleravo naujos, postapokaliptinės eros pradžią. Iškart po kolekcijos pristatymo R. Owensas pripažino: „Suromantinau nepatogumą, kaip galėjau. Jaučiau, kad turiu pasiūlyti eksperimentinį gracingumą ir formą kaip būdą išvengti visų mus supančių grėsmių.“ Man į akis krinta tai, kad kai kurie Owenso modeliai nepaprastai panašūs į Jeano Paulio Gaultier kurtą baltąjį filmo „Penktasis elementas“ juostinį triko. Galbūt distopinės ateities vizija universali?
Ateitis yra retro
Šį sezoną didieji mados namai taip pat siūlo variacijų futurizmo tema. Štai mados namų „Chanel“ maestro Karlas Lagerfeldas, nuo seno garsėjantis grandioziniais itin iškilmingais pristatymais, šį vardą pateisino pristatydamas 2017–2018 m. rudens ir žiemos kolekciją. Paryžiuje, Didžiuosiuose rūmuose (Grand Palais), vykusio šou pabaigoje, skambant Eltono Johno hitui „Rocket Man“, iki kupolo lubų pakilo tikra „Chanel“ logotipu puošta raketa. Aplink ją stovėjusios prabanga alsuojančius aukštosios mados modelius demonstruojančios merginos – jos atrodė taip, tarsi būtų pasiruošusios tarpgalaktinę odisėją stebėti pirmosiose eilėse – pranyko pieniškos spalvos dūmų debesyje. Lagerfeldo vizija nėra nauja ar futuristinė. Metalo spalvos ilgaauliai batai, kosminiai raštai, ryškiai žėrintys blizgučiai, spindinčios medžiagos žadino retro nostalgiją.
Atsekti pernelyg išpūstų ir laku gausiai supurkštų manekenių šukuosenų įkvėpimo šaltinį nesunku – tai ta pati Jane Fondos įkūnijama Barbarela. O itin elegantiška futurizmo interpretacija primena legendinio prancūzų kutiurjė André Courrègeso kūrybą. Šio meistro dėka kosminė estetika 7-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį nuo podiumo pasklido po gatves. Stileivos rinkosi plastikinius batelius, vintažinius švarkelius ir A formos sukneles. Mada apsisuko ratu – visus šiuos elementus buvo galima matyti šių metų Paryžiaus mados savaitėje.
Mados namai „Gucci“ grąžino dar spalvingesnį futurizmą – beveik psichodelinį. Dizainerio A. Michele šio rudens ir žiemos kolekcijos įkvėpimo šaltinis – ne žmonės, o įvairios žemiškos ir nežemiškos būtybės: monstrai, ateiviai, dinozaurai, robotai. Skirtingi stiliai, ryškūs kaleidoskopiški įvaizdžiai susimaišė į turtingą, kultūros požiūriu angažuotą siurrealistinį vaizdinį. Mados namų spaudos pranešime sakoma, kad kolekcijai kurti „pasiskolinta“ 6-ojo ir 7-ojo dešimtmečių stilistika, o didžiausią įtaką jai padarė mokslinės fantastikos klasika vadinamas serialas „Žvaigždžių kelias“ („Star Trek“). Vis dėlto kolekcijos stilistika kur kas sudėtingesnė, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus ją pristatantį filmą, režisuotą geidžiamiausio šių dienų mados fotografo ir režisieriaus Gleno Luchfordo. A. Michele kūriniams būdinga spalvų, raštų, medžiagų kakofonija. Jiems neprilygsta nė vieno kito dizainerio kolekcija. „Gucci“ modeliai dėvi brangakmeniais dekoruotus akinius, saulę uždengiančias milžiniškas skrybėles, vintažiniais raštais puoštas bohemiškas barokines sukneles, karališkais siuviniais pagražintus paltus, perlais nusagstytas kojinaites, ekstravagantiškus batelius ir daug masyvių papuošalų. Ši kolekcija – jos grotažymė yra „Gucci and Beyond” („Anapus Gucci”) – viena patraukliausių šio sezono mados keistenybių.
Sakoma, kad visa sukasi ratu. Futuristinė mada šį sezoną grįžo į pradžią. Klausimas kyla toks pat, koks tikriausiai kilo ir praėjusio amžiaus 3-iąjį dešimtmetį pamačius nebylųjį „Metropolį“: kas bus ir kaip rengsimės po šimto metų? Savo kosminę odisėją galite pradėti pasipuošusios metalo spalvos plisuotu sijonu iki kelių ar milžiniškais futuristiniais akiniais nuo saulės.
