Velykinės tradicijos: saiko ir apmąstymų svarba

Religinėje tradicijoje vynas niekada nebuvo skirtas svaiginimuisi, priešingai – jis turėjo skatinti bendrystę, saiką ir išreikšti džiaugsmą. Velykos Kristaus prisikėlimo iš numirusių iškilmė, todėl jos visada yra krikščioniško džiaugsmo viršūnė ir krikščionybės gimimo esmė. Naujajame Testamente pirmasis Jėzaus stebuklas – Galilėjos Kanoje vestuvių metu vanduo perkeistas į vyną. Jis tampa gausos, apstumo, palaimos, sotumo, linksmumo ir džiaugsmo ženklu. Dievo ir žmogaus santykio ženklu. Todėl vynas yra svarbus ir krikščionybėje. Bet kai vartojimas tampa perteklinis, jis praranda savo tikrąją prasmę. 

Vyno istorija religijoje ir vienuolynų tradicijose rodo, kad vynas buvo skirtas ne kasdieniam vartojimui, o taip pat yra tampriai susietas su religinėmis apeigomis. 

„Teko girdėti, kad net sovietmečiu, kai Lietuvoje trūko visų prekių, ne tik vyno, Bažnyčios iš Vatikano gaudavo konkrečius sąrašus vynų, kuriuos galima vartoti per mišias. Jų vynas turėjo būti natūralus, be priedų, nespirituotas, negalėjo būti pakeistas į nealkoholinį ar sultis, nes tai reikštų pačios sakramentinės esmės iškraipymą", – paaiškina vienas iš Vyno dienų" organizatorių Arūnas Starkus.

Arūnas Starkus

Organizatorių archyvas

„Bažnyčios pabrėžia, kad tai turi būti tikras vynas, kaip buvo minėta per paskutinę vakarienę. Nors nėra nustatyta, kad vynas turi būti iš konkretaus regiono ar vynuogyno, reikalaujama, kad vynas būtų geros kokybės, tinkamas šventam naudojimui", – sako I. Ramanauskienė.

Vyno vartojimas dažnai pamirštamas kaip apmąstymų ir dvasingumo išraiška, tačiau net šiuolaikinės rinkos sąlygomis – jis išlaiko ir sakralumo tradiciją, ir kokybės ženklą.

Vienuolynai šimtmečius puoselėjo vyno gamybos tradicijas, laikydamiesi griežtų dvasinių principų. Benediktinų, cistersų ir kitų vienuolynų vynas buvo laikomas ne tik aukščiausios kokybės produktu, bet ir dvasinės kantrybės simboliu, o dabar jų galima rasti vyno parduotuvėse, prabangiose vyninėse ir net reklaminėse kampanijose.

„Vienuoliai gamino vyną ne tam, kad jį parduotų kaip prabangos prekę, bet kad išlaikytų vienuolynų veiklą ir puoselėtų dvasines vertybes", – teigia I. Ramanauskienė.

Indra Ramanauskienė

Asm. albumo nuotr.

Vienuoliai per amžius ne tik puoselėjo vyno gamybos tradicijas, bet ir įtvirtino principus, kurie šiandien tebėra svarbūs šiuolaikinėje vyndarystėje.

„Drįsčiau vienuolynus pavadinti vyno pasaulio „influenceriais" – dažnai gyvendami atsiskyrę nuo pasaulio ir su juo nekonkuruodami, labai nuosekliai ir kantriai, kokybiškai ir, svarbiausia, su meile ir malda atlikdami darbą, kūrė ir kuria iš vienos pusės labai konservatyvų, iš kitos – modernų ir šiuolaikišką produktą",– sako I. Ramanauskienė, ruošianti vienuolynų vyno degustaciją vyno parodoje „Vyno dienos" gegužės mėn. 

„Po Prancūzijos revoliucijos, kai vienuolynai neteko savo valdų ir įtakos, jų puoselėta vyno gamybos kultūra nenunyko – priešingai, ji tapo tvirtu pagrindu šiuolaikiniams vyno gamybos principams ir tarsi pamatu, ant kurio formavosi dabartinis vyno pasaulis. Šis pamatas – tai gili dvasinė motyvacija, dėmesys kiekvienai detalei, išlaikyta šimtmečiais puoselėta tradicija ir siekis išgauti išskirtinį skonį. Juk gamino ne šiaip vyną žmogui, bet ir atnašą Dievui", – sako A. Starkus.

Vienuoliai sukūrė ir tvirtą pagrindą, kuriuo šiandien remiasi šiuolaikinė vyno pramonė. Jų nuoseklus darbas, inovacijos, žinių sistemizavimas ir perdavimas ateities kartoms neginčijamas indėlis vyno kultūroje, kad ir šiuolaikinėje biodinaminėje vyndarystėje.

„Daugelyje gamybos metodų buvo remiamasi intuicija, tradicija ir gamtos stebėjimu, nes tuo metu nebuvo šiuolaikinių technologijų. Ir nors dauguma šių metodų šiandien atrodo keisti ar net juokingi, pavyzdžiui, dirvos mineralų sudėties tyrimas ją ragaujant, bet tuo metu jie buvo labai svarbūs. O kai kurie jų šiuo metu yra plačiai taikomi, pavyzdžiui, Mėnulio fazių ir kitų dangaus kūnų stebėjimą pirmieji aktyviai taikė cistersai – o šiandien tai biodinaminės vyndarystės pagrindas", – teigia I. Ramanauskienė.

Jos teigimu, Renesansą šiuolaikinėje vyndarystėje išgyvena ankstyvuose Europos vienuolynuose ortodoksų vienuolių fermentacijai naudotos molinės amforos, dideli mediniai kubilai ar ilga baltųjų vynuogių maceracija.

Nuo altoriaus iki šventinio stalo: ar pasikeitė vyno simbolika

Organizatorių archyvas

Prancūzijos revoliucija: lūžio taškas vienuolynų vyno istorijoje

Prancūzijos revoliucija buvo lemiamas lūžis vyno istorijoje. Iki tol geriausi Prancūzijos vynuogynai priklausė vienuolynams ir kilmingiesiems, tačiau revoliucijos metu Bažnyčios žemės buvo konfiskuotos ir parduotos, o aristokratų valdos perėjo į valstybės rankas. Tai išskaidė didelius, gerai valdomus ūkius į mažesnius sklypus. 

„Vyno darymas tapo prieinamas platesniam žmonių ratui net ir brangaus vyno regionuose", - sako A. Starkus - „Kita vertus 20 amžiuje mažuose ploteliuose rentabiliai ūkininkauti tapo nebeįmanoma, todėl smulkieji savininkai pradėjo jungtis į kooperatyvus arba parduodavo vyną pirkliams - naujoms verslo struktūroms, kurios neegzistavo vienuolynų laikais". Vynas tapo nebe aristokratų privilegija, o liaudies gėrimu, kasdienės kultūros dalimi. Jo simbolinę reikšmę daugelis žmonių pamiršo. 

Nuo altoriaus iki šventinio stalo: ar pasikeitė vyno simbolika

Organizatorių archyvas

Todėl, anot pašnekovo, šių metų paroda, kurios šūkis „Per amžius vynas", koduoja ne tik istorinę, bet ir sakralinę vyno prasmę, siekia priminti apie šimtmečiais bažnyčios ir vienuolynų augintą vyno reikšmę Vakarų kultūroje.