Ekologiškais laikomi tie produktai, kurie yra užauginti ar pagaminti laikantis tam tikrų ekologinės žemdirbystės ir gamybos principų. Jie auginami be sintetinių trąšų ir pesticidų, gyvūninės kilmės produktai kaip pienas, mėsa, kiaušiniai yra gaunami iš gyvūnų, kurie šeriami ekologiškais pašarais ir laikomi gerovės sąlygomis. Ekologiškuose gaminiuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), sintetinių priedų ir didžioji žaliavų dalis turi atkeliauti iš sertifikuotų ekologinių ūkių.
„Ekologiškumas yra labai kompleksinis dalykas, apimantis visą procesų grandinę, kad galutinis produktas būtų kiek įmanoma natūralesnis. Šie procesai visoje Europos Sąjungoje yra labai griežtai reglamentuojami, o produktams suteikiami sertifikatai. Tad jeigu iš tiesų norite rinktis kuo natūralesnius ir atsakingai gaminamus produktus, nesižavėkite tokiais užrašais etiketėse kaip „rankų darbo" arba „pagaminta su meile", bet ieškokite specialaus ženklinimo", – kalba Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo „Maxima" Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė.
Patikimas būdas atpažinti – suprasti etiketę
Atskirti sertifikuotus ekologiškus produktus visai paprasta – Europos Bendrijos šalyse jie visuomet žymimi žaliu arba nespalvotu logotipu su lapu, sudarytu iš baltų žvaigždučių.
Greta šio logotipo turi būti nurodytas atitinkamas sertifikavimo kodas, kurio pirmos raidės žymi šalies kodą, kita raidžių kombinacija žymi ekologiškumo nuorodą (EKO, BIO, ORG), o kodo pabaigoje nurodoma dviejų ar trijų skaičių kombinacija. Pavyzdžiui, Lietuvoje pagaminti ekologiški gaminiai turės kodą LT-EKO-001. Greta minėto logotipo turi būti nurodyta ir produkto sudedamųjų dalių kilmės informacija – ar žemės ūkio produktas yra iš ES, ne ES šalių ar mišrios kilmės.
Beje prekė gali turėti kelis logotipus, įrodančius jos ekologiškumą – tai gali būti ES lapo logotipas bei nacionalinis žymėjimas. Pavyzdžiui, Lietuva turi savo nacionalinį sertifikavimo logotipą „Ekologinis žemės ūkis".
„Kartą atkreipus dėmesį į sertifikuotų ekologiškų produktų ženklinimą, jį atpažinti bus paprasta. Be to, visais atvejais prekės ekologiškumas turi atsispindėti jos pavadinime. Pirkėjams svarbu žinoti, kad etiketėse naudojami terminai „ekologiškas", „organinis", „BIO", „EKO" reiškia tą patį – tai yra tarptautiniai sinonimai. Pavyzdžiui, Lietuvoje dažniau naudojamas terminas „ekologiškas", anglakalbėse šalyse dažnai sutinkamas apibūdinimas „organinis", o „BIO" plačiai naudojamas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje", – paaiškina I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Populiariausi ekologiški produktai
Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, Lietuvoje iš ekologiškų produktų daugiausiai nuperkama juodos duonos, tyrelių bei kitokio maisto skirto kūdikiams, taip pat vištų kiaušinių. Toliau rikiuojasi daržovės ir vaisiai – nuo vietiniuose ūkiuose užaugintų agurkų bei šakniavaisinių daržovių, iki bananų ir citrusų.
„Ekologiškų produktų pardavimai yra gana stabilūs, šie produktai turi ištikimų pirkėjų ratą – tai labai sąmoningas pasirinkimas, mat ekologiški produktai paprastai nėra pigiausi kiekvienoje prekių kategorijoje. Nenuostabu, kad pačių natūraliausių produktų pirkėjai ieško mažiausiems šeimos nariams. Tačiau stebime įdomią tendenciją, kad pastaruoju metu ryškiai didėja ekologiškų indų ploviklių, namų valymo priemonių paklausa", – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Pavyzdžiui, per praėjusius metus pirkėjai įsigijo dvigubai daugiau ekologiškų indų plovimo priemonių indaplovėms, penktadaliu daugiau ekologiškų indų ploviklių skirtų plauti rankomis, 50 proc. išaugo ekologiškų WC ploviklių bei gaiviklių pardavimai, o namų valymo priemonių – dešimtadaliu.
„Augant vartotojų sąmoningumui, natūralumas tampa vis svarbesnis visose gyvenimo srityse – svarbu jau ne tik, ką valgome, tepame ant savęs ir prie ko liečiamės, bet ir kokį pėdsaką po savęs paliekame, kokią įtaką mūsų pasirinkimai daro supančiai aplinkai. Be to, auga ir ekologiškų prekių pasirinkimas, tiekėjai pristato vis įvairesnių produktų, kurių efektyvumas, jei kalbėsime apie valymo ar kosmetikos priemones, nenusileidžia įprastiems gaminiams", – pastebi I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
