Jos informuos apie galimą alkoholio vartojimo žalą, įskaitant vėžio ir kepenų ligų riziką. Ši iniciatyva kelia diskusijas visoje Europoje. Vyno gamintojai, ypač mažesnieji, nuogąstauja, kad jau esamas reguliavimas yra perteklinis, o atgrasyti skatinančios etiketės – blogintų jau ir taip įtemptą situaciją. Kokia ateitis laukia Lietuvos –- apie tai su Europos Parlamento nariu Vyteniu Povilu Andriukaičiu, kuris aktyviai remia perspėjančių užrašų idėją, ir vyndariu Raimundu Nagele.

Kol kas Lietuvoje nėra konkrečių planų ant vyno etikečių rašyti perspėjimus dėl ligų, tačiau diskusijos apie tai jau vyksta. Jas skatina Airijos atvejis – šios šalies prekystalius jau kitą gegužę pasieks vyno buteliai su užrašais apie galimą alkoholio vartojimo žalą: „Alkoholio vartojimas sukelia kepenų ligas”, „Tarp alkoholio vartojimo ir mirtino vėžio yra tiesioginė priklausomybė”.
Jei Europos Komisija nuspręstų taikyti griežtesnius reikalavimus visose ES šalyse, Lietuvos vyno gamintojams gali tekti ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti savo verslą konkurencingą, nepaisant vis griežtėjančių taisyklių.
„Airijos vyriausybei prireikė daug metų, diskusijų su piliečiais ir parlamento nariais, kad nuspręstų, kaip būtų geriausia apsaugoti žmones, – aiškina tokią iniciatyvą palaikantis, buvęs eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis, – nuo 2026 m. Airijoje ant alkoholinių produktų etikečių bus pateikiami tiesioginiai perspėjimai apie ligų pavojų greta dabar galiojančių perspėjimų nėščiosioms bei kalorijų ir alkoholio kiekio. Airijos įstatymų leidėjai pasirinko sąžiningumą. Jų požiūris sukūrė pasaulinį precedentą, kurį giria sveikatos ekspertai.“
Tokį sprendimą anksčiau kritikavo Ispanija ir Italija, pastabų turi ir Lietuvos vyndariai, ypač mažesnieji. Pasak Raimundo Nagelės, darančio vyną Rokiškio rajono Taručių kaime, Airijos pavyzdys lietuvių gamintojams būtų perteklinis ir sunkiai suderinamas, bei reikalausiantis papildomų išlaidų prie jau egzistuojančių prievolių nurodyti vyno maistinę vertę, alkoholio kiekį ar tikslią sudėtį.
„Vyno gamintojai jau ir taip daro labai daug, kad edukuotų apie saugų vyno vartojimą. Rengiame degustacijas, mokome, supažindiname su vynuogėmis, auginimo ypatumais fermentacija, skoniais, kalbame apie visokeriopą vyno, kaip kultūros, kaip bendravimo formą. Vyno vartotojai - smalsių ir žingeidžių žmonių bendruomenė. Pavyzdžiui, renginiuose, kaip „Vyno dienos“ per dvi dienas prakalbu tiek, kad likusią savaitę daugiau nebenoriu. Nesuprantu, kodėl kultūra, kuria patys puoselėjame, kitus turėtume gąsdinti“, – svarsto R. Nagelė.
Jau dvidešimt metų gegužės mėnesį Lietuvos vyno mėgėjai ir profesionalai renkasi gilinti savo žinias, bendrauti su vyndariais, ragauti naujausio derliaus vyno parodoje „Vyno dienos”.
„Nors istoriškai parodoje dalyvauja daugiausia užsienio vyndariai, Lietuvos gamintojų čia nuolat daugėja. Jiems, priešingai, nei italams, ispanams ar prancūzams vis dar tenka įrodinėti, kad jie geba padaryti kokybišką vyną. Nedidelėms Rokiškio, Zarasų, Šilutės, Kauno, Vilniaus, Kėdainių, rajonuose įsikūrusioms vyninėms gerokai sunkiau įsitvirtinti rinkoje“, – pasakoja Lietuvos someljė asociacijos valdybos narys Arūnas Starkus.
Jis kuruoja ir Lietuviško vyno čempionatą, kurio laimėtojai apdovanojami „Vyno dienas”. Eksperto teigimu, Lietuvai pasekus Airijos pavyzdžiu, ateityje mažėtų tų, kuriuos galima būtų apdovanoti.
„Jei vyndariams tektų raminti vartotojus dėl perspėjimo apie ligų pavojaus pagrįstumo, vietoj to, kad pasakotų apie lietuviškas vynuogių veisles , – gimstanti nauja žemės ūkio šaka būtų pasmerkta”, – teigia A. Starkus.
Alkoholizmo prevencija nelygi tradicijų atšaukimui
Nauji maisto žymėjimo aktai Europos Sąjungoje pradėti įgyvendinti 2015-2017 metais. Tąsyk su alaus ir stipriųjų gėrimų gamintojais pavyko sutarti, kad šie pradės žymėti gėrimų sudėtį, kalorijas, alkoholio kiekį, pavojaus sveikatai ir nėščioms moterims įspėjimą. Anot V. Andriukaičio, tokie siūlymais niekaip netrukdo turtingoms įvairių gaminių tradicijoms išsaugoti.
„Tačiau ar tradicija pateisina pagrindinių faktų slėpimą nuo vartotojų? Sūris iš Italijos, alyvuogių aliejus iš Graikijos ir net Parmos kumpis taip pat turi senas tradicijas, įsišaknijusias kultūroje, tačiau tai netrukdo gamintojams išdidžiai rodyti išsamias etiketes, kuriose išvardyti jų ingredientai. Ar tai pakenkė jų tradicijoms ar reputacijai? Nė trupučio. Vyno pramonė gali padaryti tą patį“, – teigia V. Andriukaitis.
Pasak jo, su vyno sektoriumi dėl to paties susitarti nepavyko – gamintojai maži, jų daug, sektorius fragmentuotas. Todėl savanoriškai prisiimti įsipareigojimus žymėti įspėjimus dėl pavojaus sveikatai ar nėščioms moterims jiems nepavyko. Vyndariai prašė, kad ženklinimas dėl pavojaus sveikatai būtų sureguliuotas ES lygiu, priimant ES teisės aktą.
Savo ruožtu Lietuvos vyno gamintojai žeria pastabas jau dabar galiojančioms vyno ženklinimo taisyklėms. Dabar ant vyno butelių turi būti pateikta išsami informacija apie ingredientus, alergenus, sulfitus, alkoholio ir cukraus kiekį. Juos R. Nagelė vadina pertekliniais, nes jau dabar ant vyno etikečių galima matyti iš ko pagamintas vynas, metai, saldumas pan.
Jis taip pat pabrėžia, kad mažiesiems vyno gamintojams šie reikalavimai kelia didelių finansinių iššūkių.
„Mažiems gamintojams spausdinti naujas etiketes kiekvienai mažai partijai yra labai brangu. Juk maža vyninė dažniausiai turi pasigaminusi etikečių, kurios bus naudojamos kol bus parduotas pagamintas vynas. Didieji gamintojai gali užsakyti etiketes tūkstančiais, o mes jas gaminame šimtais. Tai tiesiog per didelė našta. Be to, laboratoriniai tyrimai kainuoja brangiai, o vynas – gyvas produktas, kuris per keletą metų butelyje gali keistis. Tai reiškia, kad po kelerių metų etiketėje esanti informacija gali būti netiksli. Juk ne visas išpilstytas vynas yra parduodamas iškart“, – svarsto verslininkas.
Alkoholis vartojamas visoje Europoje. Tačiau ar iš tiesų bauginančios etiketės gali pakeisti vartojimo įpročius, ar tik taps dar viena administracine našta mažiems vyno gamintojams? Tai klausimai, kuriuos kelia saikingą, atsakingą ir kultūra pagrįstą vartojimą skatinantys vyndariai.