Draugo išdavystė, nerimas, vienišumas, nesėkmė, seksas, savivertė, patyčios, tėvų skyrybos, mirtis – tai temos, kuriomis gali būti sunku kalbėtis tiek vaikams, tiek tėvams. Kaip atsakyti į iškilusius klausimus, kad vaikas jaustųsi suprastas, gautų jam reikalingą informaciją ir emocinę paramą? Kaip sukurti erdvę nuoširdiems, atviriems pokalbiams, kad paauglys apskritai kalbėtųsi?

Vaikų ir paauglių raidos specialistės Dr. Robyn Silverman patarimai įkvėps tėvams pasitikėjimo, kad įmanoma rasti tinkamus žodžius ir kurti pasitikėjimu grįstus santykius, kurie leis vaikui saugiai dalytis savo mintimis. Knygoje pateikiamos psichologų ekspertų įžvalgos, konkretūs scenarijai, galimi klausimai ir atsakymai padės tėvams ir sudėtingiausiuose pokalbiuose likti ramiems ir užtikrintiems. Svarbiausia, teigia autorė, būti atviram ir stiprinti ryšį su savo vaiku – būti jam tuo žmogumi, kuriam jis drįstų užduoti bet kokį klausimą.

Knygą iš anglų kalbos vertė Lina Balsevičienė

Kai vaikas patiria draugo patyčias

Kad ir kaip keista, iš vyresnių vaikų ir paauglių dažniau tyčiojasi jų draugai nei mažiau pažįstami bendraklasiai.

Bendradarbiaujant Pensilvanijos valstijos, Deiviso universiteto ir Šiaurės rytų universiteto mokslininkams, buvo atliktas tyrimas, kuriame panaudoti daugiau kaip 3 tūkst. mokinių duomenys. Nustatyta, kad tokį elgesį skatina artima draugystė ir familiarumas. Tiesą sakant, bendraklasiai, kurių draugystė nutrūko per mokslo metus, pavasarį tris kartus dažniau tyčiojosi ar skriaudė vieni kitus, o tie, kurių draugystė tęsėsi per mokslo metus, iš draugų tyčiojosi daugiau nei keturis kartus dažniau! Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad daugelis skriaudėjų taip elgiasi norėdami įgyti statusą tarp savo bendraamžių, o bandydami pakilti socialiniais laiptais, jie dažnai nusitaiko į savo pačių draugus.

Remiantis Nacionalinio patyčių prevencijos centro pateikta informacija, „jei draugo elgesys jus skaudina ir prašėte liautis, bet jis nesiliauja, vadinasi, tai nėra draugystė. Toks elgesys gali būti patyčios.“ Tyrimai rodo, kad kai iš vaikų tyčiojasi draugai, jie kenčia nuo padidėjusio nerimo ir depresijos, taip pat jaučiasi mažiau prisirišę prie mokyklos. Beje, vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų, taip pat patiria psichikos sveikatos pasekmių. 

Mūsų vaikai turi aiškiai pasakyti draugui, kad jo elgesys yra įžeidžiantis ir nepriimtinas. Jei draugas gailisi ir pasižada pasikeisti, draugystę įmanoma pataisyti ir atnaujinti. Tačiau jei bendraamžis nesiliauja net ir žinodamas, kad konkretūs veiksmai skaudina, jūsų vaikas turi žinoti, ką daryti toliau.

• Kai vaikas ateina pas jus ir papasakoja apie elgesį, kuris atrodo kaip draugų patyčios: Ačiū, kad atėjai pas mane. Matau, kad šis nutikimas tave labai nuliūdino ir įskaudino – ypač dėl to, kad taip pasielgė draugas. Reikia daug drąsos pripažinti, kas vyksta. Gali manimi pasikliauti. Ar norėtum patarimo, ar man paprasčiausiai išklausyti ir tyliai tave palaikyti?

• Kai vaikas nori sužinoti, kaip spręsti su draugu susidariusią situaciją: Jei kas nors – draugas ar bet koks kitas asmuo – tave žemina, menkina ar sako, kad esi nesvarbus, nusipelnei, kad tave išklausytų. Tam reikia drąsos – ir aš žinau, kad tu gali tai padaryti! Esi stipresnis, nei manai. Aptarkime, kaip galėtum kreiptis į savo draugą.

Rosalind Wiseman savo mokymo programai „Owning Up“ parengė puikią schemą, pagal kurią galima mokyti vaikus, kaip elgtis su socialiai agresyviu bendraamžiu.

• Sustabdyti. Paklauskite: Kas iš tikrųjų vyksta? Kada ir kur galėtum aptarti susidariusią situaciją su kitu asmeniu?

• Paaiškinti. Sakykite: Kas konkrečiai tau nepatinka ir kokio elgesio tikėtumeisi? Ar gali tai pasakyti_______?

• Patvirtinti. Sakykite: Turi teisę į savo orumą. Pasipraktikuokime garsiai sakyti_________, kad iš tavęs negalima tyčiotis, žeminti ar kenkti [mokykloje, internete ir t. t.]. Jie turėtų sakyti tai savais žodžiais, kad skambėtų natūraliai.

• Priimti sprendimą. Padėkite vaikui nuspręsti: Ar nori pataisyti ir tęsti šiuos santykius? Ar nori išspręsti šią problemą ir išsaugoti draugą, atsisveikinti su juo visam laikui, o gal padaryti pertrauką ir galbūt vėliau atnaujinti draugystę?

Pamodeliuokite visus šios schemos elementus. Kaip sakė Floridos Atlanto universiteto docentė ir knygos „Social Justice Parenting“ (liet. Socialiniu teisingumu grįsta tėvystė) autorė Traci Baxley, duodama interviu laidai „Education Now“, „jei susidarytų panaši situacija, jie žinotų, ką sakyti ir kokių veiksmų imtis, nes bus jau praktikavęsi... ir galės adekvačiau reaguoti.“