„Per pastaruosius trejus metus pardavėme 25 proc. daugiau šviežios vištienos, – pažymi Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė. – Šiam rezultatui bene didžiausią įtaką turėjo išplėstas vištienos, užaugintos be antibiotikų asortimentas, kuris pastaraisiais metais vis labiau atrado savo vietą pirkėjų krepšeliuose. Tokios paukštienos savo asortimente dalį didinome reaguodami į augančią paklausą, todėl džiaugiamės, kad Lietuvoje turime vietinių ūkių, kurie padeda atliepti šį nuolat augantį pirkėjų poreikį taikydami aukštą kokybę užtikrinančius procesus.“
Didėjant sąmoningumui auga poreikis natūraliems produktams
„Maximos“ funkcinės mitybos partneris, gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pastebi, kad tokiems pokyčiams įtakos gali turėti augantis žmonių sąmoningumas – vykdami apsipirkti į prekybos tinklo parduotuves pirkėjai vis labiau domisi, kaip produktas buvo užaugintas, kokia auginimo metu buvo daroma įtaka aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Kai vištiena žymima „užauginta be antibiotikų“ užrašu, reiškia, kad mėsiniai viščiukai visą jų auginimo laikotarpį nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais. Tokie viščiukai įprastai užauga sveiki, nes auginami laisvi ant kraiko, laikantis aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, lesinami subalansuotu lesalu, praturtintu vitaminais ir probiotikais.
„Nors nėra pakankamai tyrimų, kurie aiškiai patvirtintų, kad mėsa, užauginta be antibiotikų, yra reikšmingai naudingesnė sveikatai, tačiau kai kurie duomenys rodo, kad sumažinus antibiotikų vartojimą gyvulininkystėje, gali net iki 20 proc. sumažėti atsparumo antibiotikams rizika žmonėms, o tai – reikšmingas skaičius.
Visgi, atsparumo antibiotikams problema pasaulyje didėja – tai iš tiesų yra opi tema. Todėl nieko keisto, kad vis labiau daugelis mūsų nori rinktis maistą, augintą su kuo mažiau dirbtinių intervencijų kaip perteklinis trąšų, dirbtinių antioksidantų, augimą skatinančių medžiagų ar antibiotikų naudojimas“, – įžvalgomis dalinasi gydytojas dietologas E. Grišinas.
Pagrindo baimintis įprastos mėsos nėra
Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad nėra jokio pagrindo baimintis įprastos mėsos, neturinčios žymėjimo „užauginta be antibiotikų“, mat Europos Sąjungoje (ES) gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriuje galioja aukšti tvarumo ir vartotojų apsaugos standartai. Pavyzdžiui, ES keletą metų galioja draudimas mėsai auginamus gyvūnus ir paukščius profilaktiškai šerti antibiotikų turinčiu pašaru.
ES šalyse taip pat draudžiama prekiauti mėsos, pieno, kiaušinių produktais, kurie turi antibiotikų. Tai reiškia, kad jeigu gyvūnai sirgo ir buvo gydyti antibiotikais, vaistai turi būti pasišalinę iš organizmo, prieš produktams patenkant į prekybą.
Sveikam vartojimui – būtina tinkamai paruošti mėsą, nesvarbu ar ji užauginta su, ar be antibiotikų
Ir nors gydytojas dietologas kalbėdamas rekomenduoja, jei išeina, dažniau rinktis kuo natūralesnius produktus, vis tik jis pabrėžia, kad kur kas daugiau žalos sau padarysite, jei mėsą gaminsite netinkamai ar itin riebiai. „Pavyzdžiui, jeigu nusipirksite pačią sveikiausią vištieną ir gruzdinsite ją aliejuje bei patieksite su riebiu grietinėlės padažu ir bulvėmis, tai prasmės iš tokio sveikatingumo paprasčiausiai nebeliks“, – įspėja E. Grišinas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad gaminant vištieną, kaip ir bet kurią kitą mėsą, daugiausiai naudingų medžiagų išsaugosite, o kenksmingų išvengsite, kai mėsą troškinsite arba kepsite garuose.
„Kepti orkaitėje taip pat priimtina, tik reikėtų naudoti kuo mažiau riebalų ir vengti pernelyg apkepti mėsą. Dar vienas svarbus patarimas – vietoje folijos naudokite kepimo popierių. Folija – su maistu visai nederantis sunkiųjų metalų šaltinis. Prisiminkite ir tai, kad prie bet kokios keptos mėsos lėkštėje turi būti raugintų arba šviežių daržovių – jos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Beje, šią funkciją puikiai atlieka ir prieskoniai, todėl nepamirškite rozmarino, raudonėlio, čiobrelio ar ciberžolės“, – kelias sveikatingumo taisykles primena gydytojas dietologas E. Grišinas.
