Joje pristatoma daugiau nei 140 kačių veislių – nuo gerai žinomų, tokių kaip Siamo katės ar Koratai, iki retesnių ir neseniai atsiradusių, pavyzdžiui, Lykoi. Prie kiekvienos veislės pateikiamas trumpas apibūdinimas, kilmės istorija ir specialiai šiam leidiniui užsakytos aukštos kokybės fotografijos.

Katės nuo seno buvo ypatingos namų augintinės, šlovintos religijoje, mene ir literatūroje. Knygoje nagrinėjamas glaudus žmogaus ryšys su katėmis, pateikiamos įdomios įžvalgos apie kačių evoliuciją ir jų prijaukinimo istoriją. Svarbi knygos dalis – gausūs praktiniai patarimai, apimantys pasiruošimą naujam augintiniui, tinkamą priežiūrą ir mitybą, kiekvienos veislės elgsenos ypatumus.

Šis išsamus ir specialistų komandos parašytas vadovas bus vertingas informacijos šaltinis visiems, siekiantiems geriau pažinti kačių pasaulį.

Leidykla „Briedis“ yra išleidusi ir šios serijos enciklopediją apie šunis.

Knygą iš anglų kalbos vertė Loreta Hoffmann

Knygos ištrauka:

KATĖS JUSLĖS

Katės, kaip ir žmonės, pasikliauna penkiomis juslėmis: rega, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu, kuriomis jos pažįsta supantį pasaulį. Šiomis juslėmis surinkta informacija nervais siunčiama į galvos smegenis, kurios interpretuoja gautus duomenis. Kačių juslės vystėsi milijonus metų, prisitaikydamos prie jų gyvenimo būdo dar prieš domestikavimą. Katės – naktinės medžiotojos, puikiai matančios tamsoje ir galinčios pasigirti neįtikėtinai aštria klausa bei uosle.

REGA

Didelės kačių akys ypač gerai veikia naktį, kai suaktyvėja jų pagrindinis grobis – pelės. Stiebelių (šviesos receptorių, atsakingų už nespalvotą matymą prieblandoje) kačių tinklainėje yra 25 kartus daugiau nei kūgelių (atsakingų už spalvinį matymą). Žmonių akyje stiebelių yra tik 4 kartus daugiau. Nors katės skiria spalvas, šis regos aspektas joms ne toks svarbus kaip naktinis matymas. Šie gyvūnai gali atpažinti mėlynus ir geltonus atspalvius, tačiau raudoni ir žali jiems greičiausiai atrodo pilki. Dienos šviesoje vyzdžiai susitraukia iki vertikalių plyšių, kad apsaugotų akis nuo šviesos pertekliaus.

Katė mato ne taip ryškiai kaip žmogus. Sufokusuoti tokių didelių akių žvilgsnį sunkiau, tad katės paprastai būna toliaregės, o maždaug 30 cm nuo akių mato neaiškiai. Jų rega labiau pritaikyta pastebėti judesį. Kačių akys, kaip daugumos kitų plėšrūnų, nukreiptos pirmyn. Bendrasis jų regos laukas apima apie 200°, o abiem akimis matomų plotų sanklota sudaro 140°. Dėl šios sanklotos kačių rega vadinama abiake (binokuline), todėl jos geba matyti trimatį vaizdą ir tiksliai nustatyti atstumą – to būtinai reikia sėkmingai medžioklei.

KLAUSA

Katės puikiai girdi, jų girdimų dažnių diapazonas apima nuo 40 iki 65 000 hercų. Tai dviem oktavomis daugiau, nei gali girdėti žmonės (mes girdime iki 20 000 hercų), be to, katės daug geriau už mus girdi ultragarsus. Šis platus diapazonas aprėpia visus katei svarbius garsus, įskaitant kitų kačių ir priešų balsus bei graužikų šnaresį ar aukštų tonų pypsėjimą. Katės geba 180° nepriklausomai viena nuo kitos pasukti išorines ausų dalis – kaušelius, nukreipdamos juos į garso šaltinį. Ausų kaušelio forma katėms taip pat padeda nustatyti aukštį, iš kurio sklinda garsas – tai labai svarbu laipioti galinčiam gyvūnui. Vidinėje ausyje glūdi pusiausvyros organas, dar vadinamas vestibuliniu aparatu. Jame registruojami krypties ir greičio pokyčiai, todėl katė gali reguliuoti savo padėtį krisdama. Ausimis murklės taip pat gali parodyti savo nuotaiką: štai nusuktos atgal ir priglaustos ausys rodo pyktį arba baimę. Katės be galo jautrios garsui – maždaug 10 kartų jautresnės nei žmonės. Todėl jos nemėgsta triukšmingos aplinkos ir labai susijaudina dėl garsių trikdžių, pavyzdžiui, fejerverkų.

UOSLĖ IR SKONIS

Katės labai gerai užuodžia – jų uoslė ne tokia gera kaip šunų, bet daug aštresnė nei žmonių. Šnerves, į kurias patenka kvapai, išklojanti jautrioji membrana yra penkis kartus didesnė, palyginti su ta pačia sritimi žmogaus nosyje. Pagal kvapą katės atpažįsta viena kitą ir vadovaujasi uosle, persekiodamos grobį. Be to, šlapimo, išmatų bei liaukų išskiriamais kvapais šie gyvūnai žymi savo teritoriją, perspėdami kitas kates laikytis atokiai arba pranešdami apie būseną veisimosi laikotarpiu. Uoslė yra glaudžiai susijusi su skonio jusle. Prieš ėsdama katė paprastai apuosto savo ėdesį, kad patikrintų, ar jis tinkamas vartoti. Skonio jutimo svogūnėliai, išsidėstę viršutiniame liežuvio paviršiuje, reaguoja į kartaus, rūgštaus bei sūraus skonio chemines medžiagas maiste. Katės gali justi ir saldų skonį, tačiau griežtai mėsėdžiams gyvūnams cukraus beveik nereikia.

Kačių nasruose tarp nosies ir ryklės yra žagrikaulinis (arba Jakobsono) organas. Jį naudodama katė padaro tam tikrą grimasą, pakeldama viršutines lūpas, atidengdama dantis ir suraukdama nosį – tai vadinama šiepimosi reakcija. (Literatūroje šis reiškinys neretai klaidingai vadinamas flemeno reakcija. Vokiečių k. žodis flehmen reiškia „šieptis“ arba „rodyti dantis“. – Vert. past.) Taip gyvūnas uodžia kitų kačių paskleistus, dažniausiai su veisimusi susijusius kvapus.

LYTĖJIMAS

Plaukais neapaugusios katės kūno vietos (nosis, letenų pagalvėlės ir liežuvis), taip pat jų ūsai ypač jautrūs lytėjimui. Ūsai, zoologų vadinami vibrisėmis arba vibriais, yra giliai įaugę pakitę šeriai. Labiausiai matomi ūsai, esantys nosies šonuose. Mažesni ūsai kyšo ant skruostų ir užpakalinėje priekinių kojų dalyje. Ūsai padeda katėms orientuotis tamsoje ir „pamatyti“ labai arti esančius objektus, į kuriuos katė negali sutelkti žvilgsnio. Ant galvos dygstančiais ūsais katė gali įvertinti, ar jos kūnas neįstrigs lendant pro plyšį.

Ypatingosios gebos

Katės garsėja ypatingomis gebomis: jos mato tamsoje; ausimis fiksuoja aukšto tono garsus, kurių negirdi žmonės; jų nosis ypač jautri kvapams, o ūsai padeda rasti kelią visiškoje tamsoje.

Akių regos laukas platesnis nei žmonių;

Judinant ausis, gali dirbti daugiau kaip 20 raumenų;

Nosimi ir nasrais katė aptinka chemines medžiagas ore ir ėdesyje;

Ūsai paslankūs ir ypač jautrūs lytėjimui.

NAKTINĖ REGA

Tamsoje katės vyzdžiai išsiplečia ir susidaro sritis, triskart didesnė už išsiplėtusį žmogaus vyzdį, todėl į akį patenka net menkiausias švystelėjimas. Naktinį katės matymą dar pagerina šviesą atspindintis sluoksnis, esantis už tinklainės, – vadinamoji švyčioji danga (lot. tapetum lucidum). Į akį patekusi šviesa, kurios nefiksuoja tinklainė, atsispindi nuo švyčiosios dangos ir grįžta atgal į tinklainę, akies jautrumą šviesai padidindama iki 40 procentų.

Sutemus: Katės akis apšvietus tamsoje, švyčioji danga matoma kaip spindintis auksinis arba žalias diskas.