Skamba lyg pasaulio pabaiga, tačiau egzistuoja didesnė nei vieno procento tikimybė, kad po maždaug aštuonerių metų į Žemę atsitrenks naujai atrastas maždaug futbolo aikštės dydžio asteroidas.

Smūgis būtų toks stiprus, kad galėtų sunaikinti visą miestą.

Tačiau mokslininkai atidžiai stebi padėtį ir nepanikuoja.

„Šiuo metu jam skiriame labai daug dėmesio, jį stebėdami stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vyriausiasis organizacijos „The Planetary Society“ mokslininkas Bruce‘as Bettsas.

Retas radinys

Asteroidą 2024 m. gruodžio 27 d. pirmąkart pastebėjo Čilės El Sausės observatorijos mokslininkai, pavadinę jį „2024 YR4“. Astronomų manymu, sprendžiant pagal šio dangaus kūno ryškumą, jis galėtų būti nuo 40 iki 90 metrų pločio.

Naujųjų Metų išvakarėse informacija apie šį susirūpinimą keliantį objektą atsidūrė ant JAV kosmoso agentūros NASA planetos gynybos vadovo pareigas laikinai einančios Kelly Fast stalo.

„Gauni stebėjimo duomenis, o jie (asteroidai) vėl pranyksta. Rodėsi, kad šis niekur nedings“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino ji.

Rizika buvo vertinama toliau ir sausio 29 d. Tarptautinis perspėjimo apie asteroidus tinklas (angl. International Asteroid Warning Network, IAWN) išleido atitinkamą atmintinę.

Naujausių NASA Reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos skaičiavimų duomenimis, egzistuoja 1,6 proc. tikimybė, kad šis asteroidas 2032 m. gruodžio 22 d. atsitrenks į Žemę.

Jei tai tikrai įvyks, galimos susidūrimo vietos būtų rytinė Ramiojo vandenyno dalis, Pietų Amerikos šiaurė, Atlanto vandenynas, Afrika, Arabijos jūra, Pietų Azija, rašoma IAWN atmintinėje.

„2024 YR4“ skrieja visiškai elipsine ketverių metų orbita ir, aplenkęs arčiausiai Saulės esančias planetas, savo kelionę pro Marsą tęsia Jupiterio link.

Šiuo metu jis tolsta nuo Žemės, o prie jos vėl priartės tik 2028 m.

„Didelė tikimybė, kad į Žemę jis neatsitrenks, be to, ateinančiais mėnesiais ar metais ši tikimybė gali tapti lygi nuliui“, – sakė B. Bettsas.

Panašų scenarijų jau matėme 2004 m., kai buvo prognozuojama 2,7 proc. tikimybė, kad 2029 m. į Žemę atsitrenks asteroidas „Apophis“. Tolesnių stebėjimų duomenys leido padaryti išvadą, kad susidūrimas neįvyks.

Destruktyvus potencialas

Garsiausias susidūrimas su asteroidu įvyko prieš 66 milijonus metų, kai dešimties kilometrų skersmens kosminis akmuo atsitrenkęs į mūsų planetą sukėlė joje visuotinę žiemą, nušluodamas nuo jos paviršiaus dinozaurus ir 75 proc. visų rūšių.

Tuo tarpu „2024 YR4“ priklauso „miestų žudikų“ kategorijai.

„Jei jis nukristų ant Paryžiaus, Londono arba Niujorko, iš esmės būtų nušluotas visas miestas ir dalis jo apylinkių“, – paaiškino B. Bettsas.

Tokį susidūrimą galima būtų palyginti su 1908 m. Tunguskos incidentu, kai 2 000 kvadratinių kilometrų plote 880 milijonus medžių išguldė virš Sibiro sprogęs maždaug 30–50 metrų skersmens asteroidas ar kometos atplaiša.

Prognozuojama, kad „2024 YR4“ taip pat sprogtų ore, o ne ant žemės, po savęs palikdamas kraterį.

„Pagal masę ir greitį... galime apskaičiuoti energiją“, – teigė Johnso Hopkinso Taikomosios fizikos laboratorijos planetų astronomas Andrew Rivkinas.

Asteroido „2024 YR4“ sprogimo galia būtų tokia, tarytum būtų sprogusios maždaug aštuonios megatonos trotilo, o tai yra virš 500 kartų daugiau nei ant Hirošimos numestos atominės bombos galia.

Asteroidui sprogus virš vandenyno, jo poveikis nebūtų toks reikšmingas, nebent sprogimas įvyktų netoli kranto, kur galėtų sukelti cunamį.

Galime jį sustabdyti

Ekspertų teigimu, gera žinia yra ta, kad dar turime pakankamai laiko pasiruošti.

A. Rivkinas vadovavo mokslininkų komandai, atlikusiai tyrimus 2022 m. NASA misijos DART metu, kai erdvėlaiviu buvo sėkmingai pakeistas vieno asteroido kursas. Tokia strategija yra vadinama „kinetiniu susidūrimu“.

Anuomet misijos taikiniu pasirinktas asteroidas grėsmės Žemei nekėlė, todėl buvo idealus bandymų objektas.

„Neįsivaizduoju, kodėl neturėtų pasisekti“ ir šį kartą, sakė jis. Svarbiau būtų atsakyti į klausimą, ar didžiosios valstybės būtų linkusios finansuoti tokią misiją, jei nebūtų grėsmės jų teritorijai.

Tiesa, yra ir kitokių, labiau eksperimentinių sumanymų.

Dalį asteroido galima būtų sutrupinti lazeriu, tokiu būdu nukreipiant jį nuo kurso. Buvo pasiūlyta ir „gravitacinio vilkiko“ – milžiniško orlaivio, kuris iš lėto, naudodamas savo paties gravitaciją, patrauktų asteroidą į šalį – idėja.

Jei visos kitos priemonės nepasiteisintų, dar yra gana daug laiko, kad valdžia spėtų evakuoti susidūrimo zoną.

„Tikrai nederėtų dėl to baimintis, – ramino K. Fast. – Galime viską išsiaiškinti, viską numatyti ir parengti tinkamus planus.“

Jūras Barauskas (AFP)