Renginį moderavo žinoma žurnalistė, autorinių radijo laidų vedėja, knygų apžvalgininkė Jūratė Samušytė Jaseliūnienė. Tai antroji kūrybininkės, tinklaraštininkės S.Daukantaitės knyga. Pirmąją terapinio romano žanru pavadintą knygą „Vandeninės moterys” (leid. Tyto Alba) lydėjo sėkmė ir populiarumas, ilgainiui ji virto interaktyviu moterų bendrystės ir saviugdos projektu.
Po ilgo laiko tarpo atsiradusi antroji autorės knyga įtaigiu, paprastu literatūriniu pasakojimu apie Napalio ir Angelinos šeimą kalbina dar platesnę auditoriją. Sulaukus pirmųjų skaitytojų atsiliepimų galima teigti, jog knyga drąsiai gali būti skirta dideliems ir mažiems. „Ir penkiems metukams, ir šimtui penkiems. Tiems, kurie vis dar smalsūs ir bent truputį naivūs, nes tiki, kad pasaulis ir yra ta vieta, kur mes galime būti laimingi. Maža to, laimės autoriais esame patys, o meilės niekada nepritrūksime, jei tik išdrįsime ja dalintis. Tai ir yra knygos žinia ir didysis paradoksas. Kuo negaila dalintis, tuo ir būsi turtingas!”, - apie pagrindinę savo naujos knygos idėją pasakojo Sabina.
Autorė dalinosi asmenine patirtimi, kad ir jos šeimoje, auginant septynis vaikus, kai kurios knygos yra skaitomos ne tik iš kartos į kartą, bet ir skirtingo amžiaus skaitytojų vienu metu. Todėl, jos nuomone, yra puiku, kai tas pats turinys gali būti skirtingai perskaitytas, suvoktas ir interpretuotas. Be to, tos pačios knygos skaitymas ir aptarimas gali būti įtraukiantis bendras užsiėmimas šeimoje.
Ką tik knygynuose pasirodžiusi knyga viduje slepia tuščią atvirlaiškį skaitytojo kūrybai. Susitikimo pabaigoje renginio dalyviai rašė atvirlaiškius su linkėjimais savo artimiesiems, o S.Daukantaitė ragino daryti tai iš visos širdies: „darykite tai ne iš silpnybės, noro sugraudinti, o iš pačios didžiausios stiprybės, kokią tik turime.“
