Šioje knygoje analizuojama 6000 metų žmonijos istorija - chronologiškai apžvelgiama, kaip keitėsi architektūra nuo senovės civilizacijų (Egipto, Graikijos, Romos) iki šiuolaikinės modernistinės ir postmodernistinės architektūros. Aptariami skirtingi architektūriniai stiliai, tokie kaip gotika, renesansas, barokas ir daugybė kitų - kiekvienas stilius iliustruotas ryškiais pavyzdžiais, aptariamos jų detalės. Įvairiapusiškai analizuojami žymiausi pasaulio pastatai - architektūros šedevrus pristato ne tik unikalios nuotraukos, bet ir specialiai užsakyti kompiuterinės grafikos brėžiniai. Tai suteikia galimybę pažinti ne tik pastatų išorę, bet ir vidinį išplanavimą, kas yra ypač svarbu analizuojant tokius ikoniškus pastatus kaip Šv. Petro bazilika, Amjeno katedra ar Vestministerio rūmai.
Knygoje paaiškinama, kaip technologijų pažanga ir naujos statybos medžiagos (plienas, betonas, stiklas) pakeitė architektūros galimybes, ypač industrinės revoliucijos ir modernizmo laikotarpiais. Taip pat paliečiama ir miestų planavimo temos – nagrinėjama kaip architektūra prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės ir miesto erdvių organizavimo. Knygos pabaigoje pateikiamas skyrius apie svarbiausius pastatus ir žymius architektus – tokius kaip Filaretė, Francesco Borromini ir daugybę kitų, kurie paliko pėdsaką architektūros istorijoje.
Architektūros kaitos supratimas yra svarbus, nes jis atskleidžia, kaip kultūrinės vertybės, technologijų pažanga ir socialiniai pokyčiai formuoja mūsų aplinką. Tai leidžia geriau įvertinti inovacijas, skatinti tvarumą ir kūrybiškumą. Knyga „Architektūra“ neabejotinai yra vertingas leidinys kiekvienam, norinčiam suprasti architektūros vizualinę išraišką bei ją formuojančius veiksnius.
Knygą iš anglų kalbos vertė Mantas Tamulevičius
ART DECO
Drąsi art deco stiliaus geometrija ir dekoras gimė XIX a. Prancūzijos teatro ir dizaino scenoje ir netrukus tapo Amerikos Siautulingojo trečiojo dešimtmečio glamūro sinonimu.
Art deco iškilo XX a. pirmajame dešimtmetyje, kai imta suprasti, jog istoriniai architektūros stiliai negalėjo atlaikyti iškastiniu kuru varomos industrializacijos sukeltų pokyčių tempo ir masto. Niujorko dangoraižiai ankštuose istoriniuose kostiumuose atrodė kvailai, o užplūdusios naujos technologijos – liftai, automobiliai ir elektrinis apšvietimas – architektūrai suteikė naujų galimybių. Art deco stiliumi jaudinančiam naujam pasauliui siekta sukurti naują įvaizdį, o įkvėpimo semtasi iš visur – nuo naujų statybinių medžiagų bei naujų meno judėjimų iki stulbinančių archeologinių atradimų Egipte ir Mezoamerikoje.
Modernus optimizmas
Art deco stilius išpopuliarėjo todėl, kad su optimizmu mokėsi iš praeities, užuot ją visiškai atmetęs, ir pasitelkė naujas medžiagas bei statybų metodus, ypač gelžbetonį. Pavyzdžiui, 1913 m. Auguste’o Perret projektuoti Eliziejaus laukų teatro rūmai statyti iš gelžbetonio, sukuriant pritrenkiančiai paprastą formą, dekoruotą graikų mitologijos įkvėptais reljefais.
Naujasis stilius smarkiai nukrypo nuo itin takaus ir organiško art nouveau stiliaus, kuris tuo metu Prancūzijoje vis dar buvo pike. Art deco stilių, kuris iškilo kaip progreso ir prabangos simbolis auksinėje Amerikos dangoraižių epochoje, pamėgo ir norėjusieji palikti akiplėšišką žymę miesto peizaže. Iš pradžių stilius prasiskverbė į kerinčius naujuosius pasaulius, nuo kurių iki šiol yra neatsiejamas, – kino teatrus, viešbučius ir pirmos klasės keliones. Bet stiliaus optimizmą dėl socialinės pažangos taip pat lydėjo suvokimas, kad grožis neturėtų būti skirtas tik saujelei privilegijuotųjų, tad netrukus art deco ėmė rastis visur – nuo daugiabučių iki pramoninių sandėlių, siekiant praskaidrinti kasdienybę.
Pasaulinė įtaka
Art deco klestėjo Europoje ir JAV XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais. Tačiau Europoje įsigalėjus tarptautiniam stiliui, kuriam būdingi standartizuoti ir nedekoruoti projektai, o JAV prasidėjus Didžiajai depresijai, art deco populiarumas blėso, o su Antruoju pasauliniu karu ir visai nuslopo. Vis tik stilius sulaukė pripažinimo visame pasaulyje kaip modernumo ir progreso simbolis, nesaistomas kitų architektūrinių stilių naštos. Užuot tiesiog pritaikę vakarietišką dizainą, art deco šalininkai dažnai maišydavo jį su vietinėmis architektūros tradicijomis. Todėl XX a. viduryje jis jau buvo tapęs vienu iš pirmųjų išties tarptautinių stilių.
Svarbiausi elementai
Kadangi art deco vystėsi skirtingose šalyse, stilius tapo itin eklektiškas ir įvairus, bet dizaino sprendimus vienijo esminiai vizualiniai motyvai. Dėl tokių elementų – pirmiausia ryškių geometrinių raštų – stilius atpažįstamas akimirksniu ir ne tik architektūroje, bet taip pat dailėje bei dizaine.
Tiesios linijos
Art deco stiliuje naudojamos tiesios linijos ir geometrinės formos, įkvėptos avangardinių meno judėjimų, pavyzdžiui, kubizmo. Tokios tiesės ir statūs kampai ne tik leido išryškinti pastato formą, bet ir buvo integruojami į skulptūrinius reljefus, ornamentus bei dekoro raštus, taip kuriant sudėtingus daugiasluoksnius fasadus.
Dekoras
Nors kai kurie ankstyvojo modernizmo architektai tikėjo, kad architektūra išaugo dekoro rūbą, art deco atstovai priėmė jį atvira širdimi. Paprasti geometriniai pastatų paviršiai tapo tuščia drobe glamūro, prabangos ir progreso nuotaikoms perteikti, pasitelkiant tiek istorinius, tiek modernius motyvus.
Aptakumas
Aptakios, aerodinamiškos prabangiausių automobilių, lėktuvų ir vandenyno lainerių formos buvo svarbus vizualinio įkvėpimo net gimė siauresnė stiliaus kategorija Modernusis aptakumas (Streamline Moderne), kuriai būdingos paprastesnės, aptakios formos, o ne perteklinis dekoras.
Art deco pastatai
Kuo toliau plito art deco stilius, tuo labiau jis buvo pritaikomas pagal vietos aplinkybes. Kai kurie projektuotojai tyrinėjo neįmantrias geometrines formas, tačiau kiti nevengė prabangaus dekoro ir spalvų.
Fiat Tagliero pastatas
Ši degalinė, statyta tuo metu, kai Eritrėją buvo okupavę italų kolonistai, simbolizuoja tuo laiku daugeliui būdingą susižavėjimą naujomis nafta varomomis technologijomis. Pastato forma primena laivą arba orlaivį.
Sinsinačio Union stotis
Neišvaizdus, geometrinis šios geležinkelio stoties eksterjeras slepia milžinišką rotondą auksu dengtomis lubomis virš pagrindinės laukimo salės. Sienas po pribloškiančiomis lubomis puošia spalvinga freska, vaizduojanti pramonės darbininkus.
Art deco viešbučiai
Kai prieinamos oro kondicionavimo sistemos leido įveikti Floridos drėgmę, Majamis suklestėjo. Virtinė spalvingų minimalistinio, Moderniojo aptakumo art deco pakraipos viešbučių drastiškai Pietų Paplūdimiui suteikė naują veidą.
Café Groppi
Šveicarų architekto Giacomo Groppi’io projektuota Café Groppi Kairo Talaato Harbo aikštėje yra bemaž klasikinio eksterjero su tiesiomis linijomis ir „vainikuojančiu“ viršutiniu aukštu. Pagrindinis įėjimas dekoruotas smulkmeniškais plytelių raštais.
Eastern Columbia pastatas
Laiptuotos formos daugiabutis, kurio pakopos veda iki „vainiko“ pastato viršūnėje, dengtas turkio ir aukso spalvų terakotos plytelėmis, simbolizavo Los Andželo prabangą.
Centrinis turgus
Ryškiaspalvis, pakopinis Pnom Penio centrinis turgus prisidėjo prie miesto modernizavimo ir plėtros siekiant susidoroti su didžiuliu gyventojų skaičiaus augimu XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Centrinis kupolas su pakopinėmis ertmėmis primena istorinę šventyklą.
Viešbutis Masonic
Šio art deco viešbučio pavadinimas perteiktas spalvingomis stiklinėmis raidėmis, puošiančiomis didįjį įėjimo baldakimą. Pergolės palei vieną pastato pusę primena apie viešbutį, stovėjusį šioje vietoje iki 1931 m., kai sugriuvo per Neipyro žemės drebėjimą.
