Stiklių gatvėje praeivius akina auksu tviskantis angelas, nosis kutena ore išdygusių milžiniškų tulpių aromatas, o štai Jono Meko Skersvėjo krante lankytojai nardo tarp užklydusių medūzų.
Vietokūros dizainerė Julija Janus jau penktus metus kuruoja gatvių instaliacijų galeriją „ARTerija“, kuri rūpinasi netikėčiausių kūrybinių idėjų įgyvendinimu, tam tikrose Vilniaus senamiesčio erdvėse: Stiklių ir Gaono gatvėse, Jono Meko skersgatvyje Užupyje. Kartu su šalies ir užsienio menininkais J.Janus ieško instaliacijų koncepcijos, sinergijos su vietos kultūros paveldu, rūpinasi instaliacijų įrengimu ir sklaida. Kas pusmetį kūrybinės puošmenos pasikeičia ir galiausiai jos atranda naujus namus kituose šalies miestuose.
Sodininkui atminti
Pavasariui įpusėjus įrengtos dvi naujos instaliacijos: Stiklių gatvėje puikuojasi iš Liublino kilusio lenkų menininko Jareko Koziaros kūrinys „Angelas ir tulpės“, o štai Jono Meko Skersvėjo krante plūduriuoja medūzos – Justės Kolevaitytės-Radzevičės kūrinys „Sparnuotosios“.
Menininkas J.Koziara vilniečiams jau ne kartą demonstravo savo kūrybą, o šįsyk instaliaciją „Angelas ir tulpės“ dedikavo savo tautiečiui atminti - Vilniuje gyvenusiam garsiam sodininkui Juozapui Strumilai. Kūrinys skirtas paminėti 250-tąsias J.Strumilos (lenk. Józef Strumiłło, 1774 m. gruodžio 14 d. Kurkliškės, Ukmergės rajonas - 1847 m. liepos 18 d. Vilnius) gimimo metines.
J.Strumilos kurti sodai klestėjo už Rūdininkų vartų. Juose augo tulpės, daugybė skirtingų medžių ir augalų. Augino jis ir bites, parašė botanikos knygą „Šiaurės sodai”. Carinė Rusija J.Strumilą persekiojo už pasipriešinimą valdžiai, patriotinę veiklą, kelis kartus iš Lietuvos jis buvo ištremtas.
Sparnuotosios būtybės
Kūrinio „Sparnuotosios“ autorė J.Kolevaitytė-Radzevičė baigė Vilniaus Dailės akademiją, o iš karto po jos įkūrė studiją „PLEIADES lighting“. VDA tekstilės katedros vadovai ir supažindino J.Janus su Juste, kuomet ši ieškojo naujo instaliacijos kūrėjo Jono Meko Skersvėjui papuošti.
Pristatydama instaliaciją „Sparnuotosios“ J.Kolevaitytė-Radzevičė sako, kad čia susitinka du skirtingi pasauliai – vienas viršuje, kitas apačioje, bet abu jie apipinti mistika, didybe ir mitais: „Užupio angelas – iš dangaus, Užupio undinėlė – iš vandens, o Sparnuotosios medūzos apjungia šiuos du pasaulius ir sukuria dar vieną, kuris gyvas fantazijose ir sapnuose. Pučiant Jono Meko skersvėjui vandens būtybės pakyla į orą, nusidažo įvairiausiomis spalvomis ir tampa Sparnuotosiomis būtybėmis. Sparnuotosios – nėra paprastos medūzos. Iš fantazijų pasaulio jos realizavosi per vertybių filtrą: tvarumą, geras emocijas ir patirtį.“
Skrajojančių medūzų gamybai buvo naudojama kuo mažiau naujų ar neperdirbamų medžiagų. Spalvoti gaubtai ir smulkesnės detalės sukurti iš senų gamyklinių šviestuvų, o dekorui naudota tekstilė atliko dar nuo ankstesnių projektų.
