Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, choras ir solistai publikai dovanojo koncertą „Tu, Klaipėda, esi, Tu, Lietuva, esi“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos progai paminėti. Istoriniai 1923 m. įvykiai lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis. Ir tai puiki proga džiaugtis bei didžiuotis!
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet koncertu pažymi ypatingos svarbos istorinį įvykį – Klaipėdos sukilimą, atvėrusį kelius Klaipėdos krašto prisijungimui prie Lietuvos. Praėjusiais – 2023-aisiais - minėjome šio įvykio šimtmetį.
Koncerto programą simboliškai pradėjo kompozitoriaus ir teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo į vieną lydinį kūrybiškai sulietos dvi dainos. Tai chorui ir orkestrui aranžuota rytprūsių vestuvinė daina „Jau aušt aušružė“ ir Stasio Šimkaus patriotinė daina „Lietuviais esame mes gimę“ chorui, parašyta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, kalbininko ir vertėjo Jurgio Zauerveino žodžiais. Ji buvo laikoma neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu, taip pat buvo minima ir tarp pretendentų į Lietuvos himną kartu su dešimtmečiu anksčiau sukurta Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“. Nors, kaip žinome, Lietuvos Respublikos himnu buvo pasirinkta pastaroji, įkvepiantis Šimkaus dainos tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog „Lietuviais esame mes gimę“ dar nepriklausomybės paskelbimo priešaušryje įvairiose sueigose buvo giedama kaip himnas kartu su Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertus pradėdavo, o Šimkaus daina užbaigdavo. Natūralu, kad klaipėdiečiai patriotinę dainą „Lietuviais esame mes gimę“ išklausė atsistoję bei palydėjo gausiais plojimais, o aplodismentų koncerto metu būta daug.
Lemtingą istorinį įvykį, kuriam ir buvo skirtas šis koncertas, priminė fragmentai iš istorijų operos „Klaipėda“. Šią operą Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užsakė sukurti keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams, o jos premjera įvyko 2023-ųjų vasarą III-iajame Klaipėdos festivalyje. Koncerte skambėjo Vladimiro Konstantinovo sukurtos II-osios operos dalies fragmentai. Juose vaizduojamas lietuvių pasirengimas Klaipėdos sukilimui, prancūzų karių rikiuotė Turgaus aikštėje, kurią priima Prancūzijos paskirtas prefektas Gabrielis Žanas Petisnė su savo ponia, ir mūšio prie prefektūros kulminacija, kai Teatro balkone suplevėsavo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliavos. Ją atliko koncerto pranešėjais tapę bei premjeroje dalyvavę atlikėjai: Gabrielio Žano Petisnė vaidmenį atlikęs Giedrius Gečys (tenoras), jo moters vaidmenį atlikusi Beata Ignatavičiūtė (sopranas).
Lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškos variacijos“ buvo sukurtos M. K. Čiurlionio gimimo šimtmečiui. Jų muzikos dramaturgija išauginta iš Čiurlionio harmonizuotų, jo kūryboje ne sykį naudotų liaudies dainų „Beauštanti aušrelė“ ir „Bėkit, bareliai“ intonacinių grūdų. Autentišką dainos „Beauštanti aušrelė“ pavidalą kūrinio pradžioje atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Aurelija Dovydaitienė, o Čiurlionio harmonizuotą dainos versiją kūrinio pabaigoje – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras. Kutavičiaus mokinės, šiuo metu Niujorke gyvenančios vienos žinomiausių pasaulyje lietuvių šiuolaikinės orkestrinės muzikos kūrėjų Žibuoklės Martinaitytės „Millefleur“ (Milflior) simfoniniam orkestrui (2018) tiesiog užbūrė publiką – salė klausė nuščiuvusi. KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis neslepia, kad jo vadovaujamam orkestrui tai buvo tikras profesinės ir meninės meistrystės išbandymas.
1923 m. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos lėmė, kad šiandien Lietuva - jūrinė valstybė, Europos Baltijos regiono šalis, tad šiam ypatingos svarbos istoriniam įvykiui dedikuoto koncerto programoje buvo galima išgirsti ir Baltijos kaimynių – Latvijos ir Estijos – kompozitorių kūrinius. Estijai atstovavo Juhano Aaviko 1936 metais sukurta Siuita orkestrui estų liaudies dainų temomis, ryškiai reprezentuojanti folkloru grįstą estų tautinio romantizmo stilių, o Latvijai - Emilis Darzinis (Emīls Dārzinš) su „Melancholišku valsu“.
Kad tik atgavusi Klaipėdą Lietuva pagaliau tapo jūrine valstybe priminė koncerto programą vainikavęs jūrinės tematikos kūrinys – Felikso Mendelsono (Felixo Mendelssohno) koncertinė uvertiūra „Rami jūra ir laiminga kelionė“. Šią Mendelsono uvertiūrą įkvėpė kur kas dažniau koncertuose atliekama jo garbinamo kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno to paties pavadinimo kantata, sukurta pagal du gerai žinomus kontrastingos nuotaikos Johano Volfgango fon Gėtės (Johanno Wolfgango von Goethe‘s) eilėraščius. Gėtės eilėraščių lyrinį subjektą – jūreivį iš pradžių gąsdina mirtina, siaubinga jūros ramuma be vėjo, o vėliau, ėmus pūsti palankiam vėjeliui, pagaliau atgimsta viltis pasiekti kelionės tikslą...
Palinkėkime ramios jūros ir laimingo vėjo sau, savo miestui, savo kraštui, o sykiu ir Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris po penkerių metų klajonių svečiose scenose jau šiais metais grįžta į savo tikruosius namus.
KVMT inf.
