Pirmasis kūnas prirakintas prie kuolo: auka uždusinta, subadyta, ant kaklo kaba deganti padanga. Kas tai? Gaujų įvykdytas kerštas ar daug tamsesnis nusikaltimas?
Kažkas prie kriminalisto seržanto Logano Makrėjaus durų palieka kaulų ryšulėlius, bet pareigūnas turi didesnių rūpesčių. Konkuruojančios narkotikų prekeivių gaujos kovoja dėl produkto ir teritorijos, dingo paauglių porelė, kažkas žaloja imigrantus iš Azijos, Loganui ramybės neduoda nauja ambicinga detektyvė seržantė, be to, jis sulaukė nepageidaujamo vietinės gaujos vado dėmesio.
Aptikus dar vieną kūną, paaiškėja, kad šios dvi žmogžudystės sutampa su naujo populiaraus romano siužetu. Ir galbūt nedideli kaulų ryšulėliai daug svarbesni, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio...
Anksčiau išleistos autoriaus knygos: „Sutrupinti kaulai“, „Tamsus kraujas“, „Tuščios akiduobės“, „Gęstanti šviesa“, „Šaltas granitas“, „Atvira žaizda“ ir „Skerdykla“.
Knygą iš anglų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė.
Įvažiavimas buvo užtvertas baltai mėlyna policijos juosta, iš vienos pusės pritvirtinta prie ženklo, skelbiančio apie namo pardavimą, iš kitos – prie nykštuko skulptūrėlės kaimynų sode. Patikimai neatrodė, bet geriau nei nieko.
Vasariškame ore dūzgė bitės, sausmedis ir rožės skleidė aromatą. Graži gatvė vienoje iš seniausių Kintoro dalių, kur tarp granito kotedžų ir namų su terasomis galima rasti kelis devintojo dešimtmečio vasarnamius. Tolumoje sušvilpė į Inverurį vykstantis dyzelinis traukinys.
Tokioje vietoje nesitikėtum išvysti kraujo klanų.
Vyriausioji inspektorė Styl atsirėmė į Logano aplamdyto „Fiat Punto“ stogą, alkūnėmis vos neliesdama pridžiūvusių kirų išmatų. Ji godžiai užsirūkė netikrą cigaretę.
– Kokie nesveiki keistuoliai soduose stato nykštukus?
Jau pasiruošusi užrašinę, Čalmers sunkiai išsiropštė iš mašinos.
– Kodėl dar nėra Specialiojo tyrimų biuro?
– Skamba kaip venerinė liga, ar ne? Šiandien negaliu ateiti į darbą, nykštukas susirgo.
Aptvertoje teritorijoje niekas net nesujudėjo, todėl Loganas paskambino Reniui.
– Kur tu?
– O kur jūs?
– Priešais namą.
– Neikite vidun! – pasigirdo barškėjimas.
– Tu nuogas ar ką?
Atsivėrė paradinės durys ir pro jas išsvirduliavo Renis, apsivilkęs baltą darbinį kostiumą.
– Jums čia negalima.
Styl prunkštelėjo ir žengė prie nykštuko pririštos juostos link:
– Oho, čia tai bus smagu.
Renis skubiai žengė į įvažiavimą. Jam beeinant, kelnių medžiaga trynėsi ir šiugždėjo.
– Ne!
Perkėlusi per juostą vieną koją, ji sustingo.
– Aš esu Kriminalinių tyrimų skyriaus vadovė, tu šūdžiau. Aš nuspręsiu...
– Ši zona aptverta. Niekas neįeis ir neišeis, kol neatvyks prokurorė ir tyrėjai. – Renis išpūtė krūtinę. – Pirmoji nusikaltimo vietos valdymo taisyklė: užtverti ją.
– Pirmoji vyriausiosios inspektorės Styl taisyklė: daryk tai, kas liepta, arba nudirsiu tau kiaušus ir iš jų pasidarysiu dušo kepuraitę!
Renio akys nukrypo į Loganą.
– Šefe?
– Nenuleisk ginklų, kriminaliste seržante.
Styl pervėrė jį akimis.
– Net nepradėk, kvaily neraliuotas. – Ji išsitiesė visu ūgiu. – Reni, aš tave įspėju, nešdinkis...
– Ar jūs gėrėte? – jis pauostė orą ir kietai sučiaupė lūpas. – Į nusikaltimo vietą jums eiti draudžiama. Prokurorė pasiustų.
Loganas padėjo ranką Styl ant peties.
– Gal jūs su Čalmers čia luktelkite, kol aš jus įleisiu... Ką?
Renis papurtė galvą.
– Jūs bare buvote kartu, ar ne?
– Išgėriau vieną bokalą. Vis dar galiu...
– Kriminalistas seržantas Lyfas atvyko prieš penkias minutes, Kontrolė jį paskyrė vyriausiuoju tyrėju, o jūs žinote, koks jis yra.
– Pats man paskambinai! Nori pasakyti, kad lėkėme čia visą kelią dėl nieko?
Renis išsižiojo ir vėl užsičiaupė. Tada pirštais pasitaisė gobtuvą.
– Negaliu nieko įleisti, kol nepasirodė prokurorė ir Tyrimų biuras.
Čalmers išsiviepė.
– Tyrimų biuras? Kokiame amžiuje gyveni? Jie vadinasi Nusikaltimo vietų tyrimo padalinys.
– Mes juos taip vadiname, supranti?
– Kaip gali būti atsakingas už nusikaltimo vietą...
– Oi, tik čiuožk atgal į tą savo šiaurę, nes mes...
– ...kai net nežinai skirtumo tarp...
– UŽTEKS! – Styl suspaudė kumščius. – Jėzau, pešatės kaip du maži vaikai.
Stojo tyla.
Tada Styl rūkalais dvokiantį pirštą bedė į Renį.
– Ei, procedūrini vaikiuk, kas į įvykio vietą atvyko pirmas?
Renis parodė į kitoje kelio pusėje stovintį patrulių automobilį:
– Konsteblis Dankanas.
Styl kilstelėjo kelnes.
– Išvaryta iš nusikaltimo vietos...
Ji paskutinį kartą piktai pažvelgė į Renį, apsisuko ant kulno ir per gatvę nuskubėjo patrulių automobilio link. Palaukusi kelias akimirkas, Čalmers nuskubėjo iš paskos.
Renis užsimerkė ir susmuko.
– Atsiprašau, gerai? Supanikavau, nežinojau, ką daryti, viskas vyko labai greitai, ir tas kraujas...
Loganas apsidairė po gatvę. Kol kas tylu, bet neilgam.
– Esi tikra rakštis subinėj ir pats tą žinai, ar ne?
Jis susigūžė dar labiau.
– Atsiprašau, šefe.
– Nebijok, pasielgei teisingai. Niekas negali nei įeiti, nei išeiti.
Tada ir Loganas nuėjo patrulių automobilio link.
Keleivio durelės buvo atidarytos, policijos pareigūnas sėdėjo susilenkęs, galvą įspraudęs tarp kelių. Dūriams atsparią liemenę jis buvo nusivilkęs ir numetęs ant vairuotojo sėdynės.
Styl tapšnojo jam per petį.
– Tu pirmas atvykai į įvykio vietą?
Jis linktelėjo ir virpėdamas giliai įkvėpė.
– Ne to tikėjaisi, ar ne? Ne sumaitoto kūno tokią gražią pirmadienio pavakarę?
Konsteblio Dankano balsas buvo duslus, lyg sklistų iš rūsio.
– Ten... kaip siaubo filme...
Šaligatviu ėjo jauna porelė – jie kikeno ir suglaudę galvas krimto traškučius iš keturkampių dėžučių. Ore sklaidėsi tešlos ir karšto acto kvapai. Mergina žvilgtelėjo į patrulių automobilį.
– Kažką pakuojat?
Loganas parodė į namą, kurio įvažiavimas buvo nemokšiškai užtvertas policijos juosta.
– Ar žinote, kas čia gyvena?
Vaikinas į burną įsigrūdo dar vieną saują traškučių.
– Parduodamas, ar ne?
Lyg nekilnojamojo turto agentūros skelbimo nepakaktų.
– Darenai. – Mergina trinktelėjo jam per petį, ant sportinio švarkelio palikdama riebaluotų pirštų žymes. – Seniai čia niekas negyvena. Kalbama, kad jie išsikraustė į Dubajų ar kažkur kitur, lyg ir dirbti.
Styl išsitiesė.
– Ei, porele, ar žinote, kad slėpti įrodymus ar meluoti policijos pareigūnui yra nusikaltimas? Geriau, prieš ką nors atsakydami, pagalvokite. – Ji mirktelėjo porelei ir pakėlė pečius. – Kur pirkote tuos traškučius?
