„Baltojo kaspino festivalio“ iniciatorius – labdaros ir paramos fondas „Frida”, dirbantis su smurto lyties pagrindu prevencija, šiuo metu vykdantis projektą „Refugees’ Resilience: FRIDA supporting Ukraine Women“. Kaip ir kasmet, festivalis dedikuojamas pasaulinėms „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“, o karui Ukrainai tebesitęsiant, natūrialiai išryškėjo pagrindinė jo tema – moterų padėtis karo metu, jų patiriama seksualinė prievarta ir jos bei kitų karo traumų pasekmės.
„Seksualinė prievarta – opi probema ne tik karo metu, – pastebi fondo „Frida“ įkūrėja Daiva Baranauskė. – Lietuvoje iki šiol neturime nė vieno centro, kur moterys, nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, gautų realią kompleksinę specializuotą pagalbą, todėl tokios pagalbos negalime pasiūlyti ir pas mus atvykusioms ukrainietėms.“
Konferencijoje „Karas ir moterys ekspertės: Kristina Mišinienė (KOPŽI), Marija Dubickienė („Saulės smiltys“), Julia Krasnovidova (Ukrainiečių integracijos centras „Malva“) dalinsis įžvalgomis apie karo zonoje ir iš jos pasitraukusių moterų poreikius bei mūsų galimybes joms padėti.
„Mūsų vykdomo projekto tikslas – suteikti Ukrainos moterims, gyvenančioms Kaune (įskaitant moteris su vaikais), prieigą prie sociokultūrinių, psichologinių bei teisinių paslaugų skatinant savitarpio parama paremtą bendruomenę“, – teigia D. Baranauskė.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė renginio metu dalinsis šio centro patirtimi, dirbant su seksualinės prievartos aukomis iš karo ir konfliktų zonų. „Moterys ir vaikai yra pirmos aukos konfliktų zonose”, – teigia K. Mišinienė, pasidalinsianti centro patiriamais iššūkiais, teikiant pagalbą ukrainietėms, nukentėjusioms nuo seksualinės prievartos karo metu. Bus rodoma vaizdo medžiaga, iliustruojanti kareivių, kitų agresorių žvėriškumą su užupltomis, pagrobtomis moterimis.
„Baltojo kaspino festivalio“ atidaryme dalyvavusi ir stiprias emocijas su performatyviais skaitymais „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ kūrusi aktorė Kristina Švenčionytė taipogi pasisakys šioje konferencijoje. „Man teko garsinti Christinos Lamb knygą ,,Mūsų kūnai – jų karo laukas'', kalbančią apie moterų karo istorijas. Ir tos tikros istorijos laužo visus strereotipus, neva vyrai išeina kariauti, o moterys marceliutės laukia grįžtančių vyrų ir rauda. Karas moteris liečiai tiesiogiai ir itin žiauriai, tik apie tai mažai kalbama. Jos yra didmoterės, jos yra kovotojos. Įgarsinus tą nemenkos apimties knygą, mano vidinis emocinis laukas mąstant apie moteris kare pasidarė dar jautresnis, atidesnis, gilesnis“, – teigia Kristina.
Kaip pasakojo aktorė, vieną rytą ji prabudusi nuo sapno, kuriame regėjo baltus embrionus baltame kailyje. „Ilgai galvojau ką tai reiškia ir supratau, kad tai yra dėl vienokių ar kitokių priežaščių karo metu negimusių vaikų, simbolis. Todėl ir sukūriau performatyvius skaitymus, kurių metu pasakoju autentiškas moterų karo istorijas. Tokiu būdu noriu nuimti bet kokią kaltę nuo moterų, praradusių kūdikius, pasirinkusių negimdyti, kurios kartais visuomenės vis dar yra spaudžiamos ją justi, ir grąžinti kaltę tiems, kam ji priklauso“, – atvirai kalba K. Švenčionytė.
Labdaros fondas „Saulės smiltys“ įkūrėja Marija Dubickienė praktiškai nuo pat pirmos karo dienos Ukrainoje remia civilius bei karius. Žinomai moteriai ne kartą yra tekę pačiai lankytis Ukrainoje ir pačiai savo akimis išvysti karo baisumus. „Kiekviena karo diena didina kiekį kenčiančių moterų. Dėl netekčių (tevų; vyrų-maitintojų; vaikų). Patyrusių potrauminį sindromą dėl karo veiksmų (nuolatinis nerimas dėl sprogimų), nežinia, kas bus rytoj. Dėl tiesiogiai patiriančių smurtą ne tik iš okupantų, bet taip pat ir artimoje aplinkoje”, – apie ką kalbės konferencijos metu dėstė M. Dubickienė. Ji taipogi palies ir sudetingą išprievartautų/pastojusių mergaičių reabilitaciją.
Pasak, M. Dubickienės, svarbiausia yra nuosekli parama ukrainietėms buityje bei jų psichologinės būsenos stebėjimas. „Apie Lietuvoje esančias ukrainietes reikėtų skaityti ištisą paskaitą. Tačiau aš šį kartą orentuosiuosi į tas moteris, kurios augina vaikus, nes joms yra pati sudetingiausia integracija į darbo rinką. Taip pat joms turėtų būti prieinama ir psichologinė pagalba”, – įsitikinusi M. Dubickienė.
Pasak Marijos, šis karas turi moters veidą: „Ukrainiečiai kaunasi ypač sudėtingose vietovėse ir nepalieka savo pozicijų, nes jie kovoja už savo mamą, žmoną, dukterį. Jie kaunasi petys į petį su broliais, tėvais ir sūnumis. Jie kaunasi už žemę ir tėvynę, už įsčias kuriose užaugo…”
_________
Konferencijoje „Karas ir moterys“, kuri vyks gruodžio 7 d., 10 val. viešbutyje „Kaunas“ (Laisvės al. 79) dalyvavimas yra nemokamas, tačiau būtina registracija: forms.gle/TsCEZ6WMXTqZoXA77
Konferencijos metu bus vaišinama kava, pageidaujantiems bus išduoti pažymėjimai apie dalyvavimą.
Visi projekto ir festivalio renginiai nemokami, todėl juose dalyvauti gali plačiosios visuomenės atstovai, taip pat ir turintys mažiau galimybių (jaunimas, senjorai, asmenys, esantys rizikoje patirti smurtą bei patiriančios smurtą moterys). Festivalį ir projektą finansuoja Jungtinių Amerikos valstijų ambasada Lietuvoje.
